Europos studijų temos

Vienas iš 1957 metais įkurtos Europos ekonominės bendrijos tikslų buvo sukurti tarp jos šalių narių bendrąją rinką, kurioje neliktų kliūčių laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Jau 1968 metais tarp šalių šešetuko nebeliko prekybos barjerų – įsigaliojo Muitų sąjunga. Nuo 1958-ųjų iki 1968-ųjų metų prekyba tarp minėtų šalių kasmet išaugdavo vidutiniškai net 28 procentais. Kartu Bendrijos apsitvėrė bendra išorine muitų ir kvotų siena, kad apsaugotų bendrosios rinkos gamintojus nuo trečiųjų šalių konkurencijos.
ES bendrosios rinkos pagrindinis elementas yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Muitų sąjunga yra ES bendrosios rinkos elementas, kuriuo remiantis panaikinami visi muitų mokesčiai prekybai tarp ES valstybių narių. Vienas svarbiausių muitų sąjungos bruožų - bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, pasireiškianti taikant Bendrąjį muitų tarifą. Su tomis šalimis, kurios nepriklauso ES, visos ES valstybės narės prekiauja taikydamos tas pačias taisykles.
Laisvai teikti prekes ir paslaugas visoje ES teritorijoje gali bet kuri ES šalies įmonė ir save įdarbinantys fiziniai asmenys. Tačiau valstybės narės nevengia šių teisių riboti, todėl verslininkams labai svarbu žinoti, kokiais atvejais ir kaip jie gali ginčytis su nacionalinėmis valstybėmis.
ES teisės aktai draudžia valstybėms narėms bet kokiomis priemonėmis riboti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą bendrijos teritorijoje, tačiau ES valstybės nerimsta, prisigalvoja įvairiausių nacionalinių taisyklių ir dėl jų patenka į Europos Teisingumo Teismą (ETT).
Lietuvos verslininkai, kurie kitoje ES šalyje jaučiasi diskriminuojami, t.y. jiems taikomos kitokios sąlygos nei vietos verslininkams ar investuotojams, pirmiausia gali skųstis LR Ūkio ministerijos specialistams, atstovaujantiems neformalų "sutaikinimo" tinklą tarp ES valstybių. Verslininkai turėtų aiškiai žinoti, koks nacionalinis teisės aktas juos diskriminuoja. Nors ir ne visada lengva nustatyti skirtumą tarp nacionalinių teisės aktų ir, pvz., konkretaus didmenininko taikomų tiekimo taisyklių, kurios jau yra verslininkų susitarimo reikalas.
Visų pirma tarp ES valstybių negali būti nustatyta kvotų, licencijų ar nepagrįstų sąlygų, kurios ribotų prekių ir paslaugų judėjimą tarp ES...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!