Europos Sąjungos šalys

Europos Sąjunga – tai valstybių asociacija, kuri siekia platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Dėl šios priežasties į šią sąjungą priimama vis daugiau šalių narių. Šiuo metu Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės, kurių bendras gyventojų skaičius – 492,8 mln. 2004 metais į šią sąjungą įstojo dešimt naujų valstybių. Tai buvo didžiausias kiekis šalių, priimtų į ES vienu metu.
Darbo objektas: Europos Sąjungos šalys – Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.
Darbo tikslas: pristatyti ES raidą, taip pat etapus, kuriuos šios šalys turėjo praeiti, norėdamos patekti į Europos Sąjungą.
Darbo uždaviniai: išryškinti problemas, kurios kėlė didžiausius sunkumus, norint patekti į ES, apžvelgti tai, ko šalys pasiekė įstojusios į ES.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.
Europos Sąjungos pradžių pradžia – Antrasis pasaulinis karas. Ši valstybių asociacija buvo steigiama siekiant padėti galutinį tašką dažnuose ir žiauriuose kaimyninių šalių karuose, vykusiuose Antrojo pasaulinio karo metais (1939 – 1945 m.).
1952 m., bandant gerinti Europos šalių ekonominę ir politinę padėtį bei norint užtikrinti ilgalaikę taiką, sukuriama ES pirmtakė Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB). Šios bendrijos įkurėjos – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija ir Vokietija.
Šis integracijos procesas buvo paspartintas, kai šalys įkūrėjos, remdamosi Anglių ir plieno sutarties sėkme, išplečia bendradarbiavimą ir į kitus ekonomikos sektorius, 1957 m. kovo 25 d. nutardamos įkurti Europos atominės energetikos bendriją (EAEB, arba Euroatomą) ir Europos ekonominę bendriją (EEB), kurių steigimo dokumentai yra žinomi kaip Romos sutartys. Šių sutarčių idėja – žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas be sienų.
Šios trys įkurtos organizacijos ir dabar sudaro Europos Sąjungos pagrindą.
Sekantį etapą galima įvardinti kaip ekonominio augimo laikotarpį, vykusį 1960 – 1969 m.
Šio laikotarpio pirmaisiais metais, 1962 m. liepos 30 d., Europos Sąjunga ėmėsi bendros žemės ūkio politikos, kuri leido šalims kartu kontroliuoti maisto gamybą. Tačiau šis sprendimas paskatino nepageidaujamą šalutinį poveikį – produkcijos perteklių. Todėl vėliau buvo stengiamasi mažinti produkcijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!