Nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio terminas “Europos Bendrija” buvo, galima sakyti, pačios Europos integracijos sinonimas. Po Antrojo pasaulinio karo visoje Europoje buvo sukurta ištisa sistema tarptautinių organizacijų, atsakingų už saugumo, ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą, bet ne viena iš tų organizacijų vis dėlto netapo tikrojo Europos valstybių vienijimosi pagrindu. Šiandien yra beveik visuotinai sutariama, kad Europos integracijai pamatus padėjo būtent trijų Europos bendrijų įsteigimas šeštame dešimtmetyje. Taip buvo pradėtas procesas, kurio rezultatas yra dabartinė Europos Sąjunga.
Pirmoji iš Europos bendrijų – Europos anglių ir plieno bendrija. Ją isteigti skaitino būtinybė sutvirtinti buvusių Antrojo pasaulinio karo priešų, pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos, pokario susitaikymo procesą Vakarų Europoje ir pradėti bendrai plėtoti viso regiono gynybos pramonę (anglys ir plienas tuo metu buvo pagrindinės strateginės žaliavos, o jų gavyba ir gamyba – svarbiausios pramonės šakos). Kartu buvo tikimasi sukurti bendrą anglių ir plieno rinką ir taip paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, pakelti gyventojų gerovę. Konkretų planą pasiūlė tuometinis Prancūzijos užsienio reiklų ministras Robertas Šumanas (Robert Shuman). 1950 metų gegužės 9 dieną jis paskelbė deklaraciją, kuria paragino Prancūziją, Vokietiją ir kitas Vakarų Europos valstybes įsteigti specialią tarptautinę oraginizaciją, turinčią didelius įgaliojimus, ir pavesti jai administruoti joje dalyvaujančių valstybių anglių ir plieno pramonę. Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį 1951 metų balandžio 18 dieną Paryžiuje (todėl ji dažnai vadinam Paryžiaus sutartimi) pasirašė Belgija, Italija, Liuksenburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Paryžiaus sutartis buvo pirmasis Europos integraciją įteisinantis dokumentas. Šia sutartimi suvienitos šalys pirmą kartą Europos istorijoje įsteigė tarptautinę organizaciją, kuriai perdavė savo kompetenciją anglių ir plieno pramonės administravimo srityje. Įgaliojimai buvo suteikti naujo tipo iš jokių vyriausybei nepavaldžių tarptautinių tarnautojų sudarytai Valdybai. Valdyba turėjo siekti, kad būtų įgyvendinti bendri visų dalyvaujančių valstybių interesai, ir negalėjo būti pavaldi nė vienai dalyvaujančių valstybių vyriausybei. Negana to, Valdyba įgijo teisę savo kompetencijos srityje pati leisti teisės aktus, kurių laikytis buvo privaloma...
Šį darbą sudaro 7670 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!