Europos parlamentas ir nacionalinių parlamentų integracija

1. mažėjantis dalyvavimas rinkimuose, lėtai slenkanti narystė politinėse partijose ir išsekęs pasitikėjimas politikais, politinėmis partijomis ir politinėmis institucijomis. Visuomenės nepasitenkinimo didėjimas atstovaujamosios valdžios modeliu, parlamentarine demokratija yra dėl įvairių tauškalų iš kiekvienos parlamentarinės institucijos dėl ko vėliau industrinė demokratija kenčia ir visa tai prisideda prie anksčiau minėtų krizės simptomų. Kol visuomenės parlamentinėse šalyse mano, kad parlamentai yra pagrindinė įstatymų leidimo bazė, tuo mažiau yra patenkinami jų lūkesčiai ir poreikiai. Parlamentinės institucijos visame pasaulyje yra nustumiamos į šalį ir pakeičiamos kitų įstatymų leidimų ir politikos formavimo jėgų: didėja vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, transnacionalinių kooperacijų vaidmuo. R.Dahrendorf tvirtina, kad atstovaujamoji valdžia nebėra tokia įdomi kokia buvo anksčiau. Vietoj to, prasidėjo naujų institucinių formų paieška (Dahrendorf, 2000). Tuo pačiu metu, demokratinis sprendimo priėmimas įgavo naujas formas politikos formavimo procese (Dalton, 2003).
2. viešų ir politinių grupių veiklą labiau išryškina tiesiogiai rinkimuose dalyvaujantys piliečiai ir referendumas, kuris parodo šalies piliečių galimybes.
Šiame darbe bus nagrinėjama ar Europos integracijos procesas paveikia ar netgi pablogina „de-parlamentarizmo“ eigą. Pavyzdžiui, yra dažnai ginčijamasi, kad nacionalinės vykdomosios valdžios organai, kurie atstovauja Ministrų taryboje, vaidina svarbiausią vaidmenį Europos Sąjungos (ES) politikos formavime tuo tarpu, kai nacionaliniai parlamentai turi ribotą galimybę. Ši problema vis labiau tampa neatidėliotina, jei tik ES valstybės narės sprendimo priėmimą perkels iš vidaus į ES lygį. Priežiūros politikos sprendimai (veikiami prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių, produktų standartų judėjimo) ir monetarinės politikos sprendimai yra perkeliami į ES lygį. Netgi išlaidų politikos srity ( įskaitant žemės ūkį, regioninį vystymąsi, tyrimus, socialinę gerovę), žymus skaičius veiklos krypčių yra perkeliamas į ES lygį (Hix, 2005). K.V. Beyme nustatė, kad maždaug vienas iš penkių įstatymų, priimtų Vokietijos Bundestage per 1990-1994 m. periodą, turėjo „postūmį“ iš ES. Visa tai buvo paremta ES direktyvomis, kurias nacionaliniai parlamentai turėjo pritaikyti nacionalinėje teisėje ( Beyme, 1998).
Šiame darbe iš pradžių bus kalbama apie Europos Parlamentą, o vėliau bus apžvelgta kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!