Europos integracijos procesai

Integracija – tai atskirų dalių sujungimas į vieną sistemą. Santykiai tarp tų dalių ir jų funkcijos yra koordinuoti bei subordinuoti ir reguliuojami visos sistemos interesų atžvilgiu.
Pagal savo mąstą ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą integracija gali būti globalinė (pvz., JTO) ir regioninė (pvz., Europos Sąjunga). Integracijos procese gali dalyvauti valstybės, viršnacionalinės institucijos, įmonės, visuomeninės organizacijos.
• poreikis plėsti tarptautinį darbo pasidalijimą;
• didėjantis naujų rinkų poreikis;
• prekybos politikos liberalizavimas (be apribojimų);
• didėjanti nacionalinio ūkio priklausomybė nuo pasaulinės ekonomikos;
• technologinė pažanga (telefonas, faksas, kompiuteris).
Idealios sąlygos ekonominei integracijai – tai rinka, kurioje prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės gali judėti be jokių apribojimų.
2. Politinė integracija – tai individų, socialinių grupių, institucijų ir valstybių susivienijimas į vieną visuomeninę sistemą. Yra 2 vieną kitai priešingos politinės koncepcijos:
1. Valstybių sąjunga;
2. Federacinė valstybė.
Joms būdingi ir skirtingi principai. Valstybių Sąjungai būdingas tarpvyriausybiškumo principas, kai susivienijusios valstybės išlieka suverenios, disponuoja veto teise, turi įstatymų leidybos kompetenciją ir neįkuria atskiro federacinio parlamento ar bendros centrinės vyriausybės. Federacinei Valstybei b8dingas supranacionalumo principas, kai kuriamos viršvalstybinės institucijos. Šiuo atveju valstybės narės perleidžia savo kompetenciją ir teises naujai įkurtoms viršnacionalinėms institucijoms, koordinuoja politinius ir teisinius procesus.
Politinė integracija suintensyvėjo pradėjus kurtis Europos bendrajai rinkai. Jai plečiantis reikėjo bendrų įstatymų, politikų, kurie turėjo apsaugoti įvairias soc. grupes nuo neigiamų augančios konkurencijos pasekmių.
Integracijos principai
Principas – tai pamatinė idėja, dėsningumas. Europos integracijai būdingi šie principai:
1. Rinkų integracijos principas. ES ekonominė integracija yra pagrįsta valstybių narių rinkų integracija. Pastaroji turi būt harmonizuota suderinant ES teisines sistemas tam, kad visų šalių Vyriausybės turėtų vienodas galimybes kištis į ekonomikos sferą ir įtakoti rinkos procesus.
2. Integracijos gilinimo principas. Pradžioje buvo akcentuojamas muitų sąjungos ir bendros rinkos kūrimas. Vėliau integracija buvo plėtojama apimant ir kitas sferas, t.y. pramonę, gamtosaugą, vartotojų ir socialinę apsaugą, transportą, energetiką ir telekomunikacijas, ekonominę ir pinigų sąjungą bei kt.
3. Skirtumų toleravimo principas. Įvairovė visuomet buvo išskirtinis ES bruožas, o pagarba jai tapo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!