Europiniai projektiniai fondai

Oficialia Europos Sąjungos ir Lietuvos diplomatinių santykių pradžia laikoma 1991m. rugpjūčio 27d., kai ES ( tuo metu dar EB) pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę, o jau 1995m. gruodžio mėn. – Lietuva pateikė prašymą tapti ES nare. Tai parodė aiškų Lietuvos (politikų) norą stoti į ES ir įsipareigojimą laikytis narystės ES kriterijų1. Lietuva stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo vykdyti josios reikalavimus dėl bendro tikslo, kuris įvardijamas kaip įsteigti bendrąją rinką, pinigų sąjungą ir t.t.2. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais, pradėti naudoti ES struktūriniai fondai. ES skiria paramas įvairiems Lietuvos ir visos ES narių projektams, gerinantiems ekonomiką, švietimą, socialinę integraciją ir pan.
• Sanglaudos fondas. Įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams3.
Lietuvoje šiems prioritetiniams fondams skiriamos lėšos sudarytos iš: 3,09 mld. litų ES ir 1,07 mld. litų Lietuvos Respublikos lėšų.
1 Prioritetas. Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra. 1) Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas (remontai, renovacijos ir pan.); 2) Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija (Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas, tvarkymas ir priežiūra); 3) Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (PVZ. Vilniaus universiteto bibliotekos nenaudojamų patalpų rekonstrukcijos investicinis projektas, BIBLIOREG: Akademinė biblioteka kuria besimokantį regioną).
2.Prioritetas. Žmogiškųjų išteklių pėtra. 1) Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas (pvz.: Lietuvos Muziejų vaidmens visuomenėje stiprinimas keliant vadovų ir darbuotojų kompetenciją, Vilniaus miesto kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas); 2) Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija (sėkmingos tautinių mažumų integracijos plėtotė, naujų socialinių metodų diegimas priklausomybės ligomis sergančių asmenų darbinės integracijos stiprinimui); 3) Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas (šią funkciją užtikrina ir bibliotekos, tai lyg ir vienas iš pagrindinių tikslų) (Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plėtra, muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra, įgyvendinant mokymo(si) visą gyvenimą inovatyviais metodais ir formomis galimybes,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!