Estetika (gr. aisthētikos – jutiminis) yra filosofijos šaka, kuri nagrinėja estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę bei reikšmę. Šis apibrėžimas yra formalaus pobūdžio ir jis tik nurodo, kad estetika yra savarankiškas mokslas, kuris turi savitą objektą. Taip pat estetika yra mokslas, tiriantis grožį ir meną; grožio, meno dėsnius ir harmoniją; sudaro metodologinį pagrindą meno šakoms tirti;grožio kriterijų taikymas ir laikymasis.
Estetika nagrinėja bendrą grožio paskirtį ir jo raiškos formas menuose, gamtoje, o taip pat grožio poveikį asmeniui. Be pačios menų teorijos, estetikoje nagrinėjami estetinio sprendimo bei estetinės jausenos ir išgyvenimo klausimai. Estetika nagrinėja visas meno kryptis: muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, cheorografiją ir kt.
Savarankiška filosofijos mokslo disciplina estetika tapo tik XVIII amžiuje, vokiečių filosofinėje mintyje.
Lietuvos estetikų pastangomis net sovietmečio laikais buvo pristatyta skaitytojams per šimtą itin aktualių užsienio estetikos autorių tekstų. Yra pagrindo manyti, jog didele dalimi tiek estetikos patrauklumą, tiek profesionalumo augimą, kuris pradėjo reikštis po kiek tai metų, lėmė įdirbis estetikos istorijos srityje. Estetikos istorinio permąstymo tradicija, praturtinta lyginamaisiais tyrinėjimais, rodo iškilųjį lietuvių estetikos skiriamąjį bruožą kitų tautų estetinės kultūros atžvilgiu. Balys Sruoga ir Antanas Maceina gal visai pagrįstai akcentavo lietuviškam mentalitetui būdingą ir svarų lyrišką dėmenį, pajautimą, be kurio negali apsieiti nei prasmių steigtis, nei supratimo vyksmas apskritai. Tačiau kiek ir kaip susijusi ???lyrikų tauta" ir jos mentaliteto palankumas estetinei kultūrai su estetinės veiklos teorine refleksija jau kitas klausimas.
Sofistai taip pat buvo pirmieji, su dideliu užmoju ėmęsi estetikos arba, tiksliau, meno teorijos. Šios srities pradininkas buvo ne Protagoras, o Gorgijas. Jų meno teorija dar nebuvo tokios plačios apimties kaip dabartinė: graikai žymiai siauriau suprato menus, dar neturėjo sąvokos, kuri vienodai aprėptų ir poeziją, ir plastiką, dar neįžvelgė jų ryšio. Tapybą, skulptūrą, architektūrą laikė amatu arba tokiu pat menu kaip audimas ar laivų statyba: visų jų bendras bruožas - kad padaromi realūs daiktai. Tuo tarpu poezija yra kitokio pobūdžio:...
Šį darbą sudaro 1353 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!