Esė osmoreguliacija

Žemėje egzistuoja daugybė įvairiose aplinkose gyventi prisitaikiusių gyvūnų. Vienas iš gyvūnų skirstymų — vandens ir sausumos gyvūnai. Priklausomai nuo to, kur jie gyvena, gyvūnai yra skirtingai prisitaikę atlikti osmoreguliaciją. Visų pirma svarbu išsiaiškinti šią savoką. Osmoreguliacija — tai procesas, kurio metu palaikomas pastovus druskų ir vandens kiekis organizme. Taigi, kalbant apie tai, kaip šiam procesui prisitaikę yra vandens gyvūnai, reikia atsižvelgti kokiame, sūriame ar gėlame, vandenyje jie gyvena. Beveik izotoninius su jūros vandeniu organizmo skysčius turinčių gyvūnų yra labai nedaug: tik jūriniai bestuburiai ir kremzlinės žuvys (rykliai ar rajos). Visiems kitiems organizmams tenka prisitaikyti prie druskų koncentracijų vandenyje ir jų organizme skirtumų. Na pavyzdžiui, jūrinės kaulinės žuvys tam, kad palaikytų druskų pusiausvyrą, be paliovos geria vandenį ir šalina druskas pro žiaunas, na o gėlavandenės kaulinės žuvys atvirkščiai — vandens negeria; jos šalina atskiestą šlapimą ir aktyviai pumpuoja druskas į organizmą pro žiaunas. Kalbant apie sausumos gyvūnus, dauguma jų yra priversti retkarčiais gerti vandenį, kad kompensuotų jo netekimą vykstant šalinimui, kvėpavimui, prakaitavimui ir su išmatomis. Taip pat jie yra įvairiai prisitaikę apsisaugoti nuo vandens netekimo: kai kurie gyvūnai išskiria beveik netirpias azotines atliekas, nepralaidi išorinė kūno danga taip pat padeda apsisaugoti nuo vandens netekimo.[1] Kiekvienas gyvūnas turi savų prisitaikymų, tačiau šį kartą atidžiau panagrinėkime lamantino bei kengūrinio šoklio pavyzdžius.
Pradedant nuo vandenyje gyvenančių lamantinų (trichechus manatus), dar dėl savo dydžio vadinamų jūrų karvėmis, šie žinduoliai geba prisitaikyti ir osmoreguliaciją atlikti tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje. Nors dažniausiai jie randami yra gėlame vandenyje, jie gali apsigyventi ir iki 35 procentų sūrumą siekiančiuose vandenyse. Akivaizdu, jog šie gyvūnai turi turėti kokias nors inkstų ar išorines struktūras bei endokrininius organizmus, būtinus norint toleruoti hipertoninę aplinką. Lamantinai turi inkstų struktūras, suteikiančias galimybę vandenį koncervuoti keičiant šlapimo koncentraciją, kas leidžia daryti išvadą, jog jie geba taupyti vandenį bei išgyventi hipertoninėje aplinkoje. Endokrininių mechanizmų, reikalingų šiam prisitaikymui, reikšmė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!