Esė. Dabar – lėtasis laikas!

Dabar – lėtasis laikas!

„Laikas, kai jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam. Daug laiko turi tik nieko neveikiantys.“

Nicholas Roerich

Vienas garsiausių XX-XXI a. pasaulio antropologų, norvegų socialinės antropologijos profesorius Thomas Hyllandas Eriksenas jau prieš kelis dešimtmečius pradėjo kalbėti apie vis spartėjantį gyvenimo ritmą, greitėjantį laiką ir vis didėjantį bei sunkiai žmogaus smegenims pakeliamą informacijos kiekį. Tyrėjas ne tik stebėjo, bet ir pats gyveno tiriamoje bendruomenėje. Knygoje „Akimirkos tironija“ autorius apibendrino nesuvaldomą laiką taupančių informacinių technologijų pavojų ir išdėstė jo manymu pražūtingą perspėjimą pasauliui.

Kai Budos paklausė: „Kas yra didžiausia klaida žmogaus gyvenime?“, jis atsakė: „Didžiausia mūsų klaida yra tai, jog mes visada manome, kad turime laiko. Laiko sąvoka kilo iš fenomeno. Laikas neegzistuoja iš prigimties, tai tik paprasčiausia sąvoka.“

„Kas yra laikas?“ – tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį žmogus dažnai ieško atsakymo kone visą savo gyvenimą. Mokslininkai siekia laiką apskaičiuoti formulėmis, filosofai tikslios prasmės ieško tirdami jo ryšį su individo egzistencija, o paprastas žmogus yra paliekamas atsakymą rasti savo gyvenimo, kartu ir moralinių vertybių ieškojimo, kelyje. Šiuolaikiniame pasaulyje, daugelio vadinamame „skubančiu“, susiformuoti tinkamą laiko sampratą labai svarbu, kadangi modernaus žmogaus gyvenimas yra ypač priklausomas nuo laiko ir juo pagrįstas – ko gero net nesuvokiant mums pasidarė įprasta individo gyvenimą skaičiuoti ne sukaupta patirtimi ar išgyventais įvykiais, o metais, mėnesiais ar netgi valandomis. Tačiau suvokti tikrąją laiko prasmę neretai trukdo nenumaldoma laiko tėkmė, o daugelio mūsų gyvenimai nepastebimai ima tekėti pasroviui kartu. Deja, laiko reikšmės nesuprantantis žmogus dažniausiai būna sutrypiamas šiuolaikinės skubančios visuomenės.

Siekdama laiko fenomeną ir jo tėkmės spartą apibūdinti konkrečiau, žmonija išskyrė du laiko tipus: „lėtąjį“ ir „greitąjį“. Šis laiko skirstymas – šalutinis informacinių technologijų atsiradimo visuomenėje reiškinys. Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, „greito“ gyvenimo sąvokos atsiradimą lėmė įvairios neurotiškos žmogaus baimės: baimė suklysti ir patirti nesėkmę skatina perfekcionizmo augimą, skurdo baimė lemia per didelį finansinio stabilumo siekį ir kartu persidirbimą, baimė būti nepriimtam ar kritikuojamam priverčia nenumaldomai plėsti savo draugų ir pažįstamų ratą. Galiausiai žmogus, likęs vienas su savo mintimis ir suvokęs gausybę gyvenimu mėgautis neleidžiančių ir į nebesustabdomos laiko skubos bedugnę stumiančių veiksnių, kilusių iš jo paties troškimų, yra priverstas pats savotiškai įremti save į kampą ir nuspręsti: ar tai tikrai svajonių gyvenimas? Tuomet ir susiformuoja individo „lėto“ gyvenimo samprata. Mano nuomone, suvokti šių dviejų laiko tipų skirtumus ypač padeda jaunų žmonių ir senjorų gyvenimo būdo kontrastas. Jaunuoliai gyvena „greitai“: darželyje vaikai jau ruošiami mokyklai, mokykloje yra priversti galvoti apie stojimą į universitetus, universitete jau pirmajame kurse privalo svarstyti darbinimosi perspektyvas. Būdami viename svarbiame gyvenimo etape, jauni žmonės yra priversti žiūrėti dar kelis metus į priekį. Visai priešingai nei vyresnio amžiaus žmonės, kurių nekintančios dienos pasroviui su laiku teka ne mėnesiais, o metais ar net dešimtmečiais. Pastariesiems nėra, kur skubėti – jie, jau kone visa, kas įmanoma, patyrę, gali tik mėgautis „lėtu“ gyvenimu ir stebėti lekiančius charizmatiškus jaunuolius nostalgija, o gal net baltu pavydu tviskančiais žvilgsniais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!