Esė apie baroko meną

Baroko epocha, gyvavusi nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. pradžios, yra neabėjotinai reikšmingas laikotarpis meno istorijoje. Kilęs iš Italijos, Baroko judėjimas padarė didelę įtaką įvairioms meninėms išraiškoms, įskaitant tapybą, skulptūrą, architektūrą ir muziką. Tai buvo dinamiškumo, emocinio intensyvumo ir teatrališkumo laikas. Baroko menas atsirado reikšmingų politinių, religinių ir kultūrinių pokyčių fone. Tuo metu Europą vargino nesibaigiantys neramumai – globalūs ir pilietiniai karai (Trisdešimtmetis karas ir Anglijos pilietinis karas), ekonominis nuosmukis, katalikų ir protestantų varžymasis.

Tridento susirinkimai (nuo 1545 m.) padėjo pamatus kontrreformacijos pradžiai. Šis katalikų judėjimas bene labiausiai įtakojo to laikotarpio meno vystymąsi. Katalikų Bažnyčia siekė dar kartą įtvirtinti savo įtaką Europoje ir kovoti su protestantų reformacija, remdama ir pavesdama menininkams sukurti darbus, kurie sukeltų gilų, neišdildomą ispūdį žiūrovo širdyje (pasak Jėzuitų ordino įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos, skleidžiant katalikybę, labai svarbu paveikti žmonių emocijas, sujaudinti ne tik jų protus, bet ir širdis. Sužadinti jausmus, nustebinti) parodytų tikėjimo svarbą ir patvirtintų katalikų doktrinas. Taigi, galima sakyti kad barokinis menas buvo naudojamas kaip ginklas kovoje su protestantizmo plitimu.

Dailė. Žmogaus emocijoms paveikti naudotas vienas iš esminių baroko tapybos bruožų - dramatiškas šviesos ir šešėlio panaudojimas, t. y. chiaroscuro. Caravaggio yra laikomas šios technikos pradininku. Didelis kontrastas papildo intensyvias, emocijų kupinas scenas, ir taip perteikia norimą dramos, teatriškumo, judesio įspūdį. Caravaggio kūrinys "Šventojo Mato pašaukimas" iliustruoja šį stilių. Caravaggio vaizduoja Matą, sėdintį prie stalo su kitais keturiais vyrais. Jėzus Kristus pasirodęs kambaryje rodo į Matą - spindulys apšviečia prie stalo sėdinčių vyrų, žvelgiančių į Jėzų, veidus. Tai dvasinio pabudimo ir atsivertimo akimirkos vaizdavimas, kuris buvo aktualus tarp daugelio baroko tapytojų. Kitas įtakingas baroko tapybos veikėjas buvo flamandas P. P. Rubensas, kurio menas įkūnijo ne tik judesio jausmą, didybę, bet ir ryškias spalvas. Jo meistrišką kompozicijų valdymą ir dinamiškų figūrų naudojimą galima pastebėti tokiuose kūriniuose kaip "Leukipo dukterų pagrobimas". Be šių dviejų dar galima paminėti daugybę pasižymėjusių tapytojų – Rembrantas, Velaskesas, Džentileski ir kiti. Tai rodo kokia turtinga buvo Baroko tapyba. Epochos skulptoriai, ypač Gian Lorenzo Berninis, pakėlė skulptūrą į naujas aukštumas. Berninio meistriškumas akivaizdus tokiuose kūriniuose kaip "Apolonas ir Dafnė" ir "Šventosios Teresės ekstazė". Palyginus su statišku renesanso menu, kaip ir tapyba, baroko skulptūra yra daug gyvesnė, užfiksuojamas dinamiško, dramatiško judėsio momentas, akmenyje išskaptuojama intensyvių emocijų akimirka (Berninio ir Mikelandželo Dovydo kontrastas). Baroko architektūra atspindėjo judėjimo polinkį į didybę ir prabangą. Įmantrūs fasadai, didingi kupolai ir puošnios dekoracijos charakterizavo to laikotarpio pastatus. Ddidingumas, ornamentika ir teatrališkumo pojūtis, sukūrė ikoniškus orientyrus, tokius kaip Šventojo Petro bazilika Romoje ir Versalio rūmai Prancūzijoje. Tiek Bernini, tiek jo amžininkas Boromini, laikomi iškiliausiais to meto architektais, savo gebėjimais taip pat prisidėjo prie kontrreformacijos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!