Istorija apie A. Hitlerį

Atrodė viskas seniai aišku: Hitleris nusišovė. Ieva Braun nusinuodijo, jų kūnus išnešė pro atsargines duris į sodą ir apipylę banzinu sudegino. Tačiau toli gražu ne visi istorikai sutinka su savižudybės versija 9-ojo dešimtmečio pradžioje daug abejonių sukėlė Kembridžo universiteto profesoriaus Džordžo Steinerio knyga, kurios esmę nusako pavadinimas: „A.H. pabėgimas”. Tada kriminalistai sukūrė 92 metų sulaukusio Hitlerio, neva tebegyvenančio kažkur Lotynų Amerikoje, portretą. Didžiausio XX a. nusikaltelio, pražudžiusio apie 70 mln žmonių, ieškojo Izraelio ST agentai. Dar daugiau abejonių dėl sutuoktinių Hitlerių mirties sukėlė amžiaus pabaigoje paskelbti su tuo susję slapti dokumentai. Atkreiptas dėmesys į prieštaringus paskutinių fiurerio gyvenimo dienų liudytojų parodymus. Kai kas iš jų netgi teigė, jog nė nebuvo Hitlerio ir Ievos Braun sutuoktuvių (per radiją perskaitytas pranešimas apie tai galėjo būti skirtas „amžinybei”). Pasak liudytojų, nusižudžiusių Hitlerių lavonai gulėjo ant sofos, sutuoktiniai buvo susiglaudę, Ievos galva padėta vyrui ant peties. Tačiau tokia idiliška kūnų padėtis buvo visiškai neįmanoma; jeigu Ieva nusinuodijo kalio cianidu, o Hitleris, išgėręs nuodus nusišovė – jų kūnus turėjo sudarkyti priešmirtinės konvulsijos, veidus iškreipti grimasos… Liudytojai nesutarė ir dėl to, kaip nusižudė Hitleris: šovė sau į burną ar smilkinį. Išlikęs liudijimas, kad fiureris prašęs vieno iš savo tarnų jį nušauti, kai išgersiąs nuodus. Kitų manymu, fiureris nerado savyje jėgų nusižudyti ir jį nušovė. O mums paskleidė jau žinomą legendą apie „herojišką” jo mirtį.
Trečiojo Reicho paslapčių tyrinėtojas Hju Tomas suabejojo, ar liudytojai paskutinėmis Hitlerio gyvenimo dienomis matė tikrai jį. Gytoją Giunterį Šenką, kuris vėliau paslaptingai pareikš: „Aš, suprantama, žinojau, kad tai – Adolfas Hitleris, o ne jo antrininkas”, nustebino labai pasikeitusi fiurerio išvaizda, elgesys, kalba. Beje, ir kiti liudytojai pastebėjo, kad Hitleris nepanėšėjo į save: jie matė sukriošusį, apsileidusį senį. Sargybiniai buvo jam abejingi, o vėliau be menkiausios pagarbos degino lavonus. Kaip žinoma, karo pabaigoje nemažai nacistų tariamai nusižudė, po jiems skirtais antkapiais gulėjo kiti žmonės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!