Ko gero, ne kiekvienas, kalbėdamas apie Europos Sąjungą, susimąsto, kaip, kada ir kodėl atsirado ES.
Eurocentrizmo idėjos buvo gajos jau Renesanso ir Apšvietos amžiuose, nes būtent tuomet imtos suprasti ir vertinti tokios vertybės kaip tolerancija, supratimas, žodžio laisvė bei žmogaus teisės, kurios vėliau tapo Europos Sąjungos pagrindu.
Kalbėdami apie vieningą Europą, negalime nepaminėti jos istorijos bei istorinių asmenybių, kurios galbūt ir savaip svajojo ir iš dalies prisidėjo kuriant vieningą erdvę.
Tokie mąstytojai kaip Ruso, Marksas, Kantas ar Leibnicas jau prieš kelis šimtmečius mąstė ir kalbėjo apie Europos bendriją. Napaleonas, Meternichas ir Karolis V taip pat dėjo nemažai pastangų suvienyti Europą, tegul ir imperijos pavidalu.
Šimtmečiais Europa buvo pagrindinė kruvinų karų vieta. Tarp 1870 m. ir 1945 m. Vokietija ir Prancūzija tarpusavyje kariavo tris kartus.
Dvidešimtasis amžius senajam žemynui atnešė dar didesnių išbandymų, todėl Pirmasis pasaulinis karas daug kam atrodė kaip europinės civilizacijos pabaiga.
Po šio karo imta manyti, kad išvengti dar vienos katastrofos galima tik tuomet, jei bus įgyvendintas vieningos ir taikingos Europos projektas.
1923 m. Vienoje buvo įkurtas Pan–Europos judėjimas, kurio tikslas - Europos tautų federacija, sudaryta solidarumo bei ekonominio, politinio ir socialinio bendradarbiavimo pagrindu. Idėja, kurią pagrįstai galime laikyti Europos Sąjungos pradininke, nebuvo įgyvendinta, nes ekonominė depresija bei tarptautinė padėtis atšaldė solidarumo ir bendradarbiavimo idėjas. Prancūzų politikas E. Herriot, parašęs „Jungtines Europos valstijas“ (1931 m.), buvo tarp mažumos atstovų, kurie vis dar puoselėjo vieningos Europos idėją.
Netrukus Europa tapo dar vienos katastrofos liudininke. Antrasis pasaulinis karas įrodė, kad reikalinga Europos integracija, o solidarumo bei bendradarbiavimo idėjos vėl buvo gyvos, tačiau praturtintos skaudžia patirtimi.
Po Antrojo pasaulinio karo tradicinės Europos hegemonijos nebuvo likę nė ženklo, atsirado naujos galingos (super)valstybės, todėl Europos vienijimasis garantavo ne tik taiką (vis dar buvo jaučiama trintis tarp Vokietijos ir Prancūzijos), bet ir geresnį bei patogesnį gyvenimą.
1946 m., buvęs Didžiosios Britanijos premjeras W.Čerčilis, Ciuricho universitete pasakė kalbą, ir ta kalba buvo vertinama, kaip pirmas...
Šį darbą sudaro 724 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!