ES institucijų sistema ir kompetencijos

ANTRA TEMA. ES INSTITUCIJŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJOS ES INSTITUCIJŲ SISTEMA • ES institucijų sistema unikali: a) ES bendruosius prioritetus nustato Europos Vadovų Taryba, kurios susitikimuose susirenka nacionaliniai ir ES lygmens vadovai; b) ES piliečiams atstovauja tiesiogiai išrinkti Europos Parlamento nariai; c) visos ES interesus gina Europos Komisija, kurios narius paskiria šalių vyriausybės; d) vyriausybės savo šalių interesus gina Europos Sąjungos Taryboje. • Sąjungos institucine struktūra siekiama: skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams bei užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą. • Sąjungos institucijos yra šios: a) Europos Parlamentas; b) Europos Vadovų Taryba; c) Taryba; d) Europos Komisija; e) ES Teisingumo Teismas; f) Europos centrinis bankas; g) Audito rūmai. • Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. • Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. • EP, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas. Byla 294/83, Parti écologiste „Les Verts“, prieš Europos Parlamentą • Europos ekonominė bendrija yra teisinė bendrija, nes nei jos valstybės narės, nei jos institucijos negali išvengti patikrinimo, ar jų priimti teisės aktai atitinka pagrindinę konstitucinę chartiją – Sutartį. • Tam tikslui, viena vertus, Sutarties 173 ir 184 straipsniuose ir, antra vertus, jos 177 straipsnyje įtvirtinta išsami teisinės gynybos priemonių ir procedūrų sistema yra sukurta tam, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti institucijų priimtų aktų teisėtumo kontrolę. • Tiesa, kitaip nei Sutarties 177 straipsnis, kuriame minimi institucijų aktai, toliau jų neapibrėžiant, Sutarties 173 straipsnyje nurodyti tik Tarybos ir Komisijos aktai. Vis dėlto bendrąja sutarties sistema siekiama suteikti galimybę pareikšti tiesioginį ieškinį dėl „visų institucijų priimtų aktų, kuriais siekiama teisinių pasekmių“. • 2008 M. GEGUŽĖS 6 D. SPRENDIMAS EUROPOS PARLAMENTAS PRIEŠ EUROPOS SĄJUNGOS TARYBĄ Nicos sutartimi iš dalies pakeistame EB 67 straipsnyje įtvirtinta: „Po Amsterdamo sutarties (1997m.) įsigaliojimo pereinamuoju penkerių metų laikotarpiu Taryba teisės aktus priima vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu arba valstybės narės iniciatyva ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. 2. Pasibaigus šiam penkerių metų laikotarpiui: - Taryba teisės aktus priima remdamasi Komisijos pasiūlymu; Komisija išnagrinėja kiekvieną valstybės narės prašymą, kad ji pateiktų pasiūlymą Tarybai, - Taryba, balsuodama vieningai ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą, kad visoms šiai antraštinei daliai priklausančioms sritims arba jų dalims būtų taikoma (EB) 251 straipsnyje nurodyta tvarka ir pritaikytos nuostatos dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų. 5. Nukrypdama nuo 1 dalies, Taryba (EB) 251 straipsnyje nustatyta tvarka priima: - (EB) 63 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nustatytas priemones, jei Taryba pagal 1 dalį anksčiau buvo priėmusi Bendrijos teisės aktus, apibrėžiančius šiuos klausimus reglamentuojančias bendrąsias taisykles ir pagrindinius principus. Taip sukurdama antrinį teisinį pagrindą, Taryba sau vienai priskyrė „teisės aktų leidimo teisę“. Tačiau Sutartyje niekur nėra numatyta, kad Taryba, nukrypdama nuo nustatytų norminių ir įgyvendinimo aktų priėmimo procedūrų, gali nustatyti naujus teisinius pagrindus antrinės teisės normoms priimti. Parlamento manymu, tai, kad egzistuoja galima Tarybos praktika nustatyti antrinius teisinius pagrindus, negali būti pateisinimas. Bendrijos teisės aktų leidėjas neturi teisės nustatyti savo įgaliojimų įgyvendinimo būdo. Institucijos gali veikti tik Sutarčių, kurios vienintelės nustato norminių aktų priėmimo procedūras, suteiktų įgaliojimų ribose. • 2015 M. BALANDŽIO 14 D. SPRENDIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA PRIEŠ EUROPOS KOMISIJĄ Ieškinio pagrindai: a) Ieškinio pagrindas susijęs su ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įgaliojimų suteikimo principo ir institucinės pusiausvyros principo pažeidimu. b) Pagrindas susijęs su ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimu. c) Pagrindas susijęs su SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytos pareigos nurodyti motyvus pažeidimu. Taryba ir šios valstybės narės tvirtina, kad Sutartys nesuteikia Komisijai bendros prerogatyvos, leidžiančios atsiimti pasiūlymus, kuriuos ji pateikė Sąjungos teisės aktų leidėjui. Komisijos teisė atsiimti pasiūlymą turėtų būti taikoma tik esant objektyvioms situacijoms, pavyzdžiui, praėjęs ilgas laikotarpis ar atsiradusios naujos aplinkybės ar duomenys, dėl kurių teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymas tampa nebeaktualus ar netenka dalyko, ilgalaikis pastebimo teisėkūros procedūros progreso nebuvimas, leidžiantis daryti prielaidą apie pasiūlymo nesėkmę, arba jeigu yra bendra strategija su Sąjungos teisės aktų leidėju lojaliai bendradarbiaujant ir paisant institucinės pusiausvyros. Remiantis SESV 293 straipsniu, negalima pripažinti bendrosios Komisijos prerogatyvos atsiimti pasiūlymą. Priešingu atveju pripažinus tokią prerogatyvą SESV 293 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Tarybos teisė keisti Komisijos pasiūlymą nekeičiant jo dalyko ir tikslo taptų neveiksminga. pripažįstant Komisijai teisę atsiimti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą kiekvieną kartą, kai ji nesutinka su pakeitimais, dėl kurių susitarė teisės aktų leidėjai, arba kai jos netenkina galutinis derybų rezultatas, būtų suteiktas šiai institucijai nepagrįstas įrankis daryti spaudimą teisėkūros darbų eigai ir teisė vetuoti teisėkūros veiksmus, atsižvelgiant į tai, ar tai yra politiškai tikslinga. Pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį kiekviena Sąjungos institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Ši nuostata išreiškia institucinės pusiausvyros principą, būdingą Sąjungos institucinei struktūrai  Tarybos ir į bylą įstojusių valstybių narių argumentai iš esmės tokie, kad, ginčijamu sprendimu atsiimdama pagrindų reglamento pasiūlymą, Komisija viršijo įgaliojimus, kurie jai suteikti Sutartimis, ir taip pažeidė institucinę pusiausvyrą, nes šiomis Sutartimis jai nesuteikiama galių atsiimti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje. Komisija taip pat pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą. Be to, ginčijamas sprendimas nemotyvuotas. ESS 17 straipsnio 2 dalimi ir SESV 289 straipsniu Komisijai suteikta teisėkūros iniciatyvos teisė reiškia, kad Komisija sprendžia, ar pateikti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą, ar jo nepateikti, išskyrus atvejį (o taip nėra šiuo atveju), kai ji pagal Sąjungos teisę privalo pateikti tokį pasiūlymą. Naudodamasi šiomis galiomis teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymo pateikimo atveju Komisija, kuri pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu, privalo nustatyti tokio pasiūlymo dalyką, tikslą ir turinį. Iš kartu taikomų ESS 17 straipsnio 2 dalies ir SESV 289 ir 293 straipsnių nuostatų matyti, kad Komisijos galios per įprastą teisėkūros procedūrą neapsiriboja, priešingai, nei tvirtina Taryba ir kai kurios į bylą įstojusios valstybės narės, pasiūlymo pateikimu ir vėliau ryšių skatinimu ir siekiu suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas. Kaip iš principo Komisija turi nuspręsti, ar pateikti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą, ar jo nepateikti, ir prireikus nustatyti jo dalyką, tikslą ir turinį, ji taip pat turi, kol Taryba nepriėmė sprendimo, galias keisti savo pasiūlymą ar prireikus jį atsiimti. Be to, pačios galios atsiimti pasiūlymą šiuo atveju neginčijamos; diskutuojama tik dėl šių galių apimties ir apribojimų. Taip pat neginčijama, kad Taryba nebuvo priėmusi sprendimo dėl pagrindų reglamento pasiūlymo, kai Komisija nusprendė jį atsiimti. 1.2. ES INSTITUCIJŲ VEIKLOS PRINCIPAI • SĄJUNGOS VERTYBĖS: (jos yra bendros valstybės narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė): a) Pagarba žmogaus orumui; b) Laisve; c) Demokratija; d) Lygybe; e) Teisine valstybe; f) Pagarba žmogaus teisėms. • ES institucijų VEIKLOS PRINCIPAI: (4) a) Institucinės pusiausvyros – pasak ES sutarties 13str. 2d.: „Kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.“ b) Institucijų autonomijos. c) Lojalaus bendradarbiavimo – Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis. Kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių. Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų. d) Skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais – SESV 15str.: 1) Siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrint pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organizacijos veikia kiek įmanoma gerbdamos atvirumo principą; 2) EP posėdžiai vieši, taip pat viešai posėdžiauja ir Taryba, kai svarsto teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir dėl jo balsuoja; 3) Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šio straipsnio šią dalį nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais bet kokiu pavidalu. 4) Kiekviena institucija, įstaiga ar organas savo Darbo tvarkos taisyklėse užtikrina savo veiklos skaidrumą ir išsamiau išdėsto konkrečias savo dokumentų prieinamumo nuostatas laikantis antroje pastraipoje nurodytų reglamentų. 2. EUROPOS PARLAMENTAS • Vaidmuo – tiesiogiai renkama ES institucija, turinti teisės aktų leidybos, priežiūros ir biudžeto srities pareigų. • Pirmininkas – Roberta ...? • Įsteigtas – 1952m. kaip Europos anglių ir plieno bendrijos Bendroji asamblėja, 1962m. kaip EP, kurio pirmieji tiesioginiai rinkimai įvyko 1979m. • Vieta: Strasbūras, Briuselis ir Liuksemburgas. • Sudėtis: 705 nariai, 7 frakcijos • EP funkcijos: a) Teisėkūros: i. Kartu su ES Taryba priima ES teisės aktus, grindžiamus Europos Komisijos pasiūlymais; ii. Priima sprendimus dėl tarptautinių susitarimų; iii. Priima sprendimus dėl ES plėtros; iv. Peržiūri Komisijos darbo programą ir prašo ją pateikti teisės aktų pasiūlymų. b) Priežiūros: i. Atlieka demokratinę visų ES institucijų kontrolę; ii. Išrenka Komisijos pirmininką ir patvirtina visą Komisijos narių kolegiją. Turi galimybę nubalsuoti už siūlymą pareikšti nepasitikėjimą ir taip priversti Komisiją atsistatydinti iii. Patvirtina biudžeto įvykdymą, t. y. teigiamai įvertina ES lėšų panaudojimo būdą; iv. Nagrinėja piliečių peticijas ir atlieka tyrimus; v. Su Europos Centriniu Banku svarsto pinigų politikos klausimus; vi. Užduoda klausimų Komisijai ir Tarybai; vii. Stebi rinkimus. c) Biudžeto valdymo: i. Kartu su Taryba sudaro ES biudžetą; ii. Tvirtina ES ilgalaikį biudžetą – daugiametę finansinę programą. • EP sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija 750 (su pirmininku gaunasi 751). Po brexit yra704 + pirmininkas. • Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nei vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip 96 vietos. • EP iš savo narių išsirenka pirmininką ir biurą. • Atlikdamas savo pareigas, Europos Parlamentas ketvirtadalio jį sudarančių narių prašymu gali sudaryti laikinąjį Tyrimo komitetą (jis atlikęs savo misiją, nustoja veikti), kuris, nepažeisdamas kitoms institucijoms ar organams Sutartimis suteiktų įgaliojimų, tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Sąjungos teisę, išskyrus atvejus, kai tuos įtariamus faktus nagrinėja teismas, ir tol, kol bus baigtas tos bylos teisminis nagrinėjimas. • Ombudsmenas, kuris yra renkamas visai EP kadencijai, teikia jam metinius pranešimus apie savo veiklą (jis tiria, kiekvieno ES šalies narės piliečio skundą dėl netinkamo administravimo ES institucijose). Tokį pareigūną iš pareigų atleisti gali Teisingumo teismas, EP prašymu. • EP renkasi į metines sesijas, nešaukiamas jis susirenka antrąjį kovo mėnesio antradienį. • Sprendimai EP yra priimami atiduotų balsų dauguma, t. y. ne visų 705 narių balsų dauguma, bet tame posėdyje dalyvavusių ir balsavusių parlamentarų balsų dauguma. • Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisijai priimamas dviem trečdaliais atiduotų balsų, sudarančių visų Europos Parlamento narių daugumą, Komisijos nariai turi atsistatydinti kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeičiami pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Komisijos narių, paskirtų juos pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kurią būtų pasibaigusi įpareigotų kolektyviai atsistatydinti Komisijos narių kadencija. • Parlamento darbas vyksta dviem pagrindiniais etapais: a) Komitetai rengia teisės aktus. EP turi 27 komitetų ir 2 pakomitečius. Kiekvienas iš jų yra atsakingas už konkrečią politikos sritį. Komitetai nagrinėja teisės aktų pasiūlymus. b) Per plenarines sesijas teisės aktai priimami Visi EP nariai susirenka į posėdžių salę ir vyksta galutinis balsavimas dėl siūlomų teisės aktų ir pasiūlytų pakeitimų. Paprastai tai vyksta Strasbūre 4 dienas per mėnesį, tačiau kartais gali būti rengiamos papildomos sesijos Briuselyje. • Lietuviai Europos Parlamente: 1. Petras Auštrevičius – frakcija „Renew Europe“; 2. Vilija Blinkevičiūtė – EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija; 3. Stasys Jakeliūnas – žaliųjų frakcija/ Europos laisvasis aljansas; 4. Rasa Juknevičienė – Europos liaudies partijos frakcija; 5. Andrius Kubilius – Europos liaudies partijos frakcija; 6. Aušra Maldeikienė – Europos liaudies partijos frakcija; 7. Liudas Mažylis - Europos liaudies partijos frakcija; 8. Juozas Olekas – EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija; 9. Bronis Ropė – Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas; 10. Valdemar Tomaševski – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija; 11. Viktor Uspaskich – frakcija „Renew Europe“ EUROPOS VADOVŲ TARYBA • Vaidmuo – nustato ES bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. • Nariai – ES valstybių arba vyriausybių atstovai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Europos Komisijos pirmininkas, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe. • Pirmininkas – Charles Michelis. • Įsteigta: 1974m. (neformalus forumas), 1992m. (įgijo formalų statusą), 2009m. (oficiali ES institucija). • Vieta – Briuselis. • Europos Vadovų Tarybos veikla: a) Nustato bendrą ES politikos kryptį ir politinius prioritetus, tačiau nepriima teisės aktų; b) Sprendžia sudėtingus arba opius klausimus, kurių negalima išspręsti žemesniu – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo – lygmeniu; c) Nustato ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, atsižvelgdama į ES strateginius interesus ir gynybos aspektus. d) Nominuoja ir skiria kandidatus į kai kuriuos aukštus ES postus, pvz.: Europos Centriniame Banke ir Komisijoje. • Spręsdama kokį nors klausimą Europos Vadovų Taryba gali: a) Paprašyti Europos Komisijos pateikti pasiūlymą; b) Perduoti klausimą spręsti ES Tarybai. • Europos Vadovų Tarybos pirmininką išsirenka pati Vadovų Taryba 2,5 metų kadencijai, kuriai pasibaigus jis gali būti išrinktas dar vienai. • Europos Vadovų Tarybos pirmininkas: a) pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai ir vadovauja jos darbui; b) užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos darbu; c) siekia palengvinti sanglaudą ir bendrą sutarimą Europos Vadovų Taryboje; d) po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikia pranešimą Europos Parlamentui. • Taryba paprastai susirenka keturis kartus per metus, tačiau pirmininkas gali sušaukti ir neeilinį susitikimą skubiais klausimais. • Sprendimai paprastai priimami bendru sutarimu, tačiau kai kuriais atvejais – visais balsais arba kvalifikuota balsų dauguma. Balsuoti gali tik valstybių ir vyriausybių vadovai, tačiau, kai vyksta balsavimas kvalifikuota dauguma, Europos Vadovų Tarybos nei Komisijos prezidentas nedalyvauja. Be to, balsuojant kiekvienas EVT narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau nei vienam. • Dar kalbant apie balsavimą, tai susilaikymas balsuojant neužkerta kelio EVT priimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai. • Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma: a) priimdama sprendimą, nustatantį Tarybos sudėčių sąrašą, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos sudėtis, pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 6 dalį; b) priimdama sprendimą dėl įvairios sudėties Tarybos, išskyrus Užsienio reikalų tarybos sudėtį, pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 9 dalį, pirmininkavimo. •  Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teisėkūros funkcijų. • Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą paskiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Europos Vadovų Taryba gali nutraukti jo įgaliojimus pagal tą pačią procedūrą. • Vyriausiasis įgaliotinis vadovauja Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Savo pasiūlymais jis prisideda prie šios politikos plėtojimo ir ją vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai. • Vyriausiasis įgaliotinis pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai. • Vyriausiasis įgaliotinis yra vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Jis užtikrina Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą. Komisijoje jis yra atsakingas už jos įsipareigojimus išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų aspektų koordinavimą. TARYBA (ES TARYBA) • Vaidmuo: ES valstybių narių vyriausybių balsas, priima ES teisės aktus, koordinuoja ES politiką. • Nariai: ES valstybių narių vyriausybių ministrai (kuris ministras dalyvaus, priklauso nuo politikos srities, kuri bus aptariama). Nuolatinių narių nėra. • Pirmininkas: kiekviena ES šalis pirmininkauja 6 mėnesius rotacijos tvarka. Dabar – Slovėnija. • Tačiau Užsienio reikalų taryba turi nuolatinį pirmininką – ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai • Įsteigta: 1958m. (kaip Europos ekonominės bendrijos taryba). • Vieta: Briuselis. • Veikla: a) Kartu su Europos Parlamentu remdamasi Europos Komisijos pasiūlymais veda derybas dėl ES teisės aktų ir juos priima. b) Koordinuoja ES šalių politiką. c) Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos gairėmis formuoja ES užsienio ir saugumo politiką. d) Sudaro ES ir kitų valstybių arba tarptautinių organizacijų susitarimus. e) Kartu su Europos Parlamentu priima metinį ES biudžetą. • Tam, kad sprendimas būtų priimtas, paprastai reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t. y.: a) Jam turi pritarti 55proc. šalių, šiuo momentu tai yra 15 šalių. b) Ir tų šalių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 proc. visų ES gyventojų. • Tam, kad sprendimas būtų blokuotas, prieš jį turi balsuoti ne mažiau kaip 4 šalys, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 35 proc. visų ES gyventojų. IŠIMTIS: priimant itin svarbius klausimus, pvz.: užsienio politikos ir mokesčių, sprendimą būtina priimti visais balsais. O paprastos balsų daugumos (visų narių dauguma) reikia sprendžiant procedūrinius ir administracinius klausimus. • Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas Tarybos paskirtas generalinis sekretorius. • Taryba paprasta balsų dauguma sprendžia dėl generalinio sekretoriato organizavimo. • Taryba sprendžia paprasta balsų dauguma dėl procedūrinių klausimų ir patvirtindama savo Darbo tvarkos taisykles. • Taryba nustato Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos narių, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkų, narių bei kanclerių ir Tarybos generalinio sekretoriaus algas, išmokas ir pensijas. Ji taip pat nustato bet kokias vietoj darbo užmokesčio mokamas išmokas. EUROPOS KOMISIJA • Vaidmuo: remia bendruosius ES interesus, siūlydama teisės aktus ir užtikrindama jų įgyvendinimą, taip pat vykdydama politiką ir ES biudžetą.  Ji vienintelė turi teisę siūlyti europinių įstatymų projektus ir prižiūri, kad ES sprendimai būtų įvykdyti tinkamai. • Nariai: Komisijos narių (po vieną iš kiekvienos ES šalies) grupė arba kolegija. • Pirmininkė: Ursula von der Leyen • Iš lietuvos - Sinkevičius • Įsteigta: 1958m. • Vieta: Briuselis (Belgija). • Veikla: a) Siūlo naujus teisės aktus (komisija yra vienintelė ES institucija, teikianti EP ir Tarybai priimti teisės aktus): i. Jais apsaugomi ES ir jos piliečių interesai klausimais, kurių negalima veiksmingai spręsti nacionaliniu lygmeniu; ii. Pasikonsultavus su ekspertais ir visuomene juose išaiškinamos techninės detalės. b) Valdo ES politiką ir skiria ES finansavimą i. Kartu su Taryba ir Parlamentu nustato ES išlaidų prioritetus; ii. Rengia metinį biudžetą, kurį tvirtina Parlamentas ir Taryba; iii. Prižiūri, tikrinant audito Rūmams, kaip leidžiamos lėšos. c) Užtikrina ES teisės įgyvendinimą i. Kartu su TT užtikrina, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma visose valstybėse narėse. d) Atstovauja ES tarptautiniu mastu i. Kalba visų ES šalių vardu tarptautinėse organizacijose – visų pirma prekybos politikos ir humanitarinės pagalbos srityse. ii. Derasi dėl ES tarptautinių susitarimų. • Komisijos kolegiją sudaro: Komisijos pirmininkas, 8 Komisijos pirmininko pavaduotojai, įskaitant ir 3 vykdomuosius pirmininko pavaduotojus ir Sąjungos įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai, bei 18 už konkrečias sritis atsakingų Komisijos narių. • Kasdiene Komisijos veikla rūpinasi jos darbuotojai, dirbantys padaliniuose, vadinamuose generaliniais direktoriatais. • Kandidatą, atsižvelgę į EP rinkimų rezultatus, siūlo valstybių vadovai EVT. Kad būtų išrinktas, jo kandidatūrą turi paremti dauguma EP narių. • Kandidatas į pirmininkus pasirenka galimus pavaduotojus ir Komisijos narius remdamasis ES šalių pasiūlymais (kandidatų sąrašą turi patvirtinti valstybių vadovai EVT). • Komisijos prioritetai 2019-2024m. a) Europos žaliasis kursas; b) Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa; c) Žmonėms tarnaujanti ekonomika – ES turi sukurti patrauklesnę investavimo aplinką ir užtikrinti ekonomikos augimą, kuris padėtų kurti kokybiškas darbo vietas jaunimui ir mažosioms įmonėms. d) Pasaulyje stipresnė Europa; e) Europinės gyvensenos propagavimas; f) Naujas postūmis Europos demokratijai. ES TEISINGUMO TEISMAS • Vaidmuo: užtikrina, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse, užtikrina, kad šalys ir ES institucijos nepažeistų ES teisės. • Nariai: a) Teisingumo Teismas: po vieną teisėją iš kiekvienos ES valstybės narės ir 11 generalinių advokatų (Generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti); Irmantas Jarukaitis b) Bendras Teismas: po 2 teisėjus iš kiekvienos ES šalies. Rimvydas Norkus ir Virgilijus Valančius • Įsteigtas: 1952m. • Vieta: Liuksemburgas. • Veikla: a) Teisės aktų aiškinimas (prejudiciniai sprendimai) – jei nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali kreiptis į Teismą paaiškinimo. Ta pati tvarka taikoma nustatant, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su ES teise; b) Teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas (pažeidimo tyrimo procedūros) – šios bylos iškėlimas ES teisę pažeidžiančioms nacionalinėms vyriausybėms. Bylas gali iškelti Europos Komisija arba kita ES šalis. c) ES teisės aktų panaikinimas (ieškiniai dėl panaikinimo) – jei manoma, kad ES aktu pažeidžiamos ES sutartys arba pagrindinės teisės, Teismo gali būti paprašyta jį panaikinti. Tai gali padaryti: ES šalies vyriausybė, ES Taryba, Europos Komisija, EP, privatūs asmenys (jie gali prašyti panaikinti tiesioginę įtaką darantį ES aktą). d) Užtikrinimas, kad ES imtųsi veiksmų (ieškiniai dėl neveikimo); e) Sankcijų skyrimas ES institucijoms (ieškiniai dėl žalos). • ESTT sudėtis: a) Teisingumo Teismas – nagrinėja iš nacionalinių teismų gautus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, kai kuriuos ieškinius dėl panaikinimo ir skundus. b) Bendrasis Teismas priima sprendimus dėl fizinių asmenų, įmonių ir kai kuriais atvejais ES šalių vyriausybių pateiktų ieškinių dėl panaikinimo. Praktiškai tai reiškia, kad šis teismas dažniausiai nagrinėja konkurencijos teisės, valstybės pagalbos, prekybos, žemės ūkio ir prekių ženklų klausimus. • Kiekvieną teisėją ir generalinį advokatą nacionalinės vyriausybės drauge skiria šešerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti, kiekviename teisme teisėjai išsirenka pirmininką trims metams (šią kadenciją irgi galima pratęsti). • Čia bylos nagrinėjimas vyksta dviem etapams: a) Rašytinis etapas ◦ Šalys Teismui įteikia rašytinius pareiškimus. Be to, nacionalinės valdžios institucijos, ES institucijos ir kartais privatūs asmenys gali pateikti pastabų. ◦ Teisėjas pranešėjas visa tai apibendrina, tuomet klausimas aptariamas bendrajame Teismo posėdyje, kur nusprendžiama: ▪ kiek teisėjų nagrinės šią bylą: (3, 5 arba visi 15 Teismo teisėjų, priklausomai nuo bylos svarbos ir sudėtingumo). Daugumą bylų nagrinėja 5 teisėjai, o bylų, kurias nagrinėtų visas Teismas, būna labai retai; ▪ ar reikia rengti viešą posėdį (žodinę proceso dalį) ir ar būtina gauti oficialią generalinio advokato išvadą. b) Žodinis etapas – viešas posėdis a. Abiejų šalių advokatai išdėsto savo argumentus teisėjams ir generaliniam advokatui, o šie jiems gali užduoti klausimų. b. Jei Teismas nusprendė, jog būtina gauti generalinio advokato išvadą, ji pateikiama praėjus kelioms savaitėms po posėdžio. c. Tuomet teisėjai apsvarsto bylą ir priima sprendimą. • Bendrajame Teisme laikomasi panašios tvarkos, išskyrus tai, kad daugumą bylų nagrinėja trys teisėjai ir nėra generalinio advokato. • Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, teisėjas savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina. • Atsistatydindamas teisėjas savo atsistatydinimo pareiškimą adresuoja Teisingumo Teismo pirmininkui, kuris jį persiunčia Tarybos pirmininkui. Tokiu būdu pranešus apie atsistatydinimą, teisėjo vieta tampa laisva. • Teisingumo Teismas sudaro iš trijų ir penkių teisėjų susidedančias kolegijas. Teisėjai iš savo tarpo išsirenka kolegijų pirmininkus. Iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai renkami trejiems metams. Jie gali būti perrenkami dar vienai kadencijai. • Didžioji kolegija susideda iš 13 teisėjų. Jai pirmininkauja Teismo pirmininkas. Didžiosios kolegijos nariai taip pat yra iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai ir kiti pagal procedūros reglamentą paskirti teisėjai. • Teismas posėdžiauja Didžiosios kolegijos sudėties, kai to reikalauja bylos šalimi esanti valstybė narė ar Sąjungos institucija. • Teismas posėdžiauja visos sudėties, kai jame yra iškeliamos bylos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnio 2 dalį, 247 straipsnį ar 286 straipsnio 6 dalį. • Be to, tais atvejais, kai byla yra ypač svarbi, Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti perduoti bylą visos sudėties Teismui. • Teisingumo Teismo sprendimai galioja tik tada, kai bylą svarstant dalyvauja nelyginis jo narių skaičius. • Didžiosios kolegijos sprendimai galioja tik tada, posėdyje dalyvauja devyni teisėjai. • Visos sudėties Teismo sprendimai galioja, jei posėdyje dalyvauja 15 teisėjų. EUROPOS CENTRINIS BANKAS • Vaidmuo: valdyti eurą, palaikyti kainų stabilumą ir vykdyti ES ekonominę ir pinigų politiką. • Pirmininkė: Christine Lagarde. • Nariai: ECB pirmininkas, jo pavaduotojas ir visų ES šalių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. • Įsteigtas: 1998m. • Vieta: Frankfurtas (Vokietija). • Veikla: a) Nustato palūkanų normas, už kurias skolina pinigus euro zonos komerciniams bankams, ir taip kontroliuoja pinigų pasiūlą ir infliaciją b) Tvarko euro zonos užsienio valiutos atsargas ir prireikus perka arba parduoda valiutą, kad būtų išlaikoma valiutų kursų pusiausvyra c) Užtikrina, kad nacionalinės valdžios institucijos tinkamai prižiūrėtų finansų rinkas bei institucijas, ir sklandų mokėjimo sistemų veikimą d) Užtikrina Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą e) Suteikia euro zonos šalims leidimą leisti euro banknotus f) Stebi kainų tendencijas ir vertina kainų stabilumui kylantį pavojų • Europos centrinį banką sudaro trys toliau nurodyti sprendimus priimantys organai. a) Valdančioji taryba – svarbiausias sprendimus priimantis organas. Ją sudaro Vykdomoji valdyba (žr. toliau) ir euro zonos šalių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Ji vertina ekonomikos ir pinigų srities padėties raidą, nustato euro zonos pinigų politiką ir palūkanų, už kurias komerciniai bankai gali pasiskolinti pinigų iš ECB, normas. Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos posėdžiuose be teisės balsuoti. Vykdomoji valdyba tvarko ECB einamuosius reikalus. Ją sudaro ECB pirmininkas, jo pavaduotojas ir 4 kiti nariai, kuriuos 8 metams skiria euro zonos šalių vadovai. Ji atsakinga už pinigų politikos vykdymą, banko kasdienę veiklą, Vykdančiosios tarybos posėdžių rengimą ir tam tikrų Valdančiosios tarybos suteiktų įgaliojimų vykdymą. b) Bendroji taryba atlieka labiau patariamąją ir koordinavimo funkciją. Ją sudaro ECB pirmininkas, jo pavaduotojas ir visų ES šalių centrinių bankų valdytojai. Ji prisideda prie patariamųjų bei koordinavimo darbų ir padeda rengtis naujų šalių prisijungimui prie euro zonos. • Europos centrinis bankas yra juridinis asmuo. Tik jis turi išimtinę teisę leisti euro emisiją. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo įgaliojimais ir valdydamas savo finansus. Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai bei valstybių narių vyriausybės pripažįsta šią nepriklausomybę. • Europos centrinis bankas parengia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat Europos Vadovų Tarybai metų pranešimą apie ECB veiklą ir apie pinigų politiką praėjusiais bei einamaisiais metais. Europos centrinio banko pirmininkas šį pranešimą pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui, kurie dėl jo gali surengti visuotinį svarstymą. AUDITO RŪMAI • Vaidmuo: tikrinti, ar ES lėšos renkamos ir naudojamos tinkamai, ir padėti gerinti ES finansų valdymą. • Pirmininkas: Klaus-Heiner Lehne. • Nariai: po 1 iš kiekvienos ES valstybės narės. • Įsteigti: 1977m. • Vieta: Liuksemburgas. • Veikla: a) Atlieka ES pajamų ir išlaidų auditą, kad patikrintų, ar ES lėšos tinkamai surinktos ir išleistos, ar jos panaudotos racionaliai ir ar už jas tinkamai atsiskaityta. b) Tikrina visus ES lėšas tvarkančius asmenis arba organizacijas, be kita ko, atlieka patikras ES institucijose (visų pirma Europos Komisijoje), ES valstybėse narėse ir ES pagalbą gaunančiose šalyse. c) Išvadas ir rekomendacijas pateikia audito ataskaitose, skirtose Europos Komisijai ir nacionalinėms vyriausybėms. d) Apie įtariamus sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veikos atvejus praneša Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF). e) Rengia metinę ataskaitą, kurią pateikia Europos Parlamentui ir ES Tarybai. Šią ataskaitą Parlamentas išnagrinėja prieš nuspręsdamas, ar pritarti tam, kaip Komisija tvarkė ES biudžetą. f) Teikia ES politikos formuotojams profesionalų nuomonę, kaip būtų galima geriau tvarkyti ES lėšas ir kaip geriau atsiskaityti piliečiams. g) Taip pat skelbia nuomones dėl rengiamų teisės aktą, kurie turės įtakos ES finansų valdymui, pozicijų dokumentus, peržiūras ir specialius leidinius ES viešųjų finansų klausimais. • Kad galėtų veiksmingai dirbti, Audito Rūmai turi būti nepriklausomi nuo tikrinamų institucijų ir įstaigų. Todėl jie gali patys nuspręsti: a) ką jie tikrins, b) kaip tai darys, c) kaip ir kada praneš rezultatus. • Dažniausiai auditas atliekamas Europos Komisijoje – pagrindinėje už ES biudžeto vykdymą atsakingoje institucijoje. • Audito Rūmų narius pasitarusi su Parlamentu skiria Taryba šešerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Iš savo tarpo trejų metų kadencijai (kuri irgi gali būti pratęsta) jie išsirenka pirmininką. • Audito rūmai atlieka 3 rūšių auditą: a) finansinį auditą, per kurį tikrinama, ar finansinėse ataskaitose teisingai atsispindi metų finansinė padėtis, rezultatai ir pinigų srautai, b) atitikties auditą, per kurį tikrinama, ar finansiniai sandoriai atlikti pagal taisykles, c) veiklos auditą, per kurį tikrinama, ar leidžiant ES lėšas pasiekta iškeltų tikslų, ar jų pasiekta mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis ir racionaliausiu būdu. • Savo metų pranešimus, specialius pranešimus ar nuomones jie priima savo narių balsų dauguma. Tačiau tam tikrų kategorijų pranešimams ar nuomonėms tvirtinti pagal savo Darbo tvarkos taisykles jie gali sudaryti vidaus kolegijas. • Jie padeda Europos Parlamentui ir Tarybai įgyvendinti biudžeto vykdymo priežiūros įgaliojimus. ES PATARIAMIEJI ORGANAI 2.1. Regionų komitetas • Vaidmuo: ES patariamasis organas, kuris atstovauja ES vietos ir regionų valdžios institucijoms; • Pirmininkas: Apostolos Tzitzikostas. • Įsteigta:1994m. • Vieta: Briuselis. • Veikla: a) Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas privalo konsultuotis su Europos regionų komitetu rengdami teisės aktus, susijusius su vietos ir regionų valdymu. Tai gali būti sveikatos, švietimo, užimtumo, socialinės politikos, ekonominės ir socialinės sanglaudos, transporto, energetikos ir klimato kaitos sričių teisės aktai. b) Jei tai nėra daroma, Europos regionų komitetas gali iškelti bylą Teisingumo Teisme. c) Gavęs pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Europos regionų komitetas parengia ir priima nuomonę ir perduoda ją atitinkamoms ES institucijoms. d) Be to, Europos regionų komitetas rengia nuomones savo iniciatyva. • Europos regionų komiteto nariai yra išrinkti vietos ar regioninių valdžios institucijų atstovai. Kiekviena šalis nominuoja savo pasirinktus narius, o ES Taryba skiria juos penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Kiek kurios šalies atstovų yra Europos regionų komitete, priklauso nuo tos šalies gyventojų skaičiaus. • Tos pačios šalies atstovai sudaro nacionalinę delegaciją, atspindinčią tos šalies politinę, geografinę, regioninę ir vietos įvairovę. • Be to, kiekvienas narys gali nuspręsti prisijungti prie kurios nors Europos regionų komiteto politinės frakcijos. Šiuo metu yra šešios politinės frakcijos, atitinkančios įvairias politines pažiūras: Europos liaudies partija (EPP)EN, Europos socialistų partija (PES), frakcija „Renew Europe“, Europos aljanso frakcija (EA), Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR) ir Žalieji. • Europos regionų komitetas skiria pranešėją (vieną iš savo narių), kuris konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis ir parengia nuomonę. Tekstas aptariamas ir priimamas už atitinkamą politikos sritį atsakingoje Europos regionų komiteto komisijoje. Po to nuomonė per plenarinę sesiją pateikiama visiems nariams. Jie balsuodami priima sprendimą, ar nuomonę iš dalies keisti, ar priimti. Galiausiai apie nuomonę pranešama visoms atitinkamoms ES institucijoms. • Per metus vyksta iki šešių plenarinių sesijų, per kurias priimamos nuomonės dėl 50–80 ES teisės aktų projektų. 9.2 EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS (EESRK) • Vaidmuo: darbdavių ir darbuotojų organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms grupėms atstovaujanti patariamoji instancija. • Pirmininkas: Luca Jahier. • Nariai: 326 iš visų ES valstybių narių. • Įsteigtas: 1957m. • Vieta: Briuselis. • Veikla: a) ieškant bendrą interesą atitinkančio konsensuso užtikrinti, kad ES politika ir teisės aktai būtų tinkami atsižvelgiant į ekonomines ir socialines sąlygas, b) skatinti Europos Sąjungoje aktyvų dalyvavimą suteikiant darbuotojų ir darbdavių organizacijoms bei kitoms interesų grupėms galimybę išsakyti nuomonę ir palaikant dialogą su jomis, c) propaguoti Europos integracijos vertybes bei dalyvaujamąją demokratiją ir didinti pilietinės visuomenės organizacijų svarbą. • Sudėtis: EESRK nariai atstovauja įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms visoje Europoje, įskaitant verslo, profesinių sąjungų ir kitus interesus. Juos nominuoja nacionalinės vyriausybės, o ES Taryba paskiria penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Kiek kurios šalies atstovų yra komitete, priklauso nuo tos šalies gyventojų skaičiaus. EESRK dvejų su puse metų kadencijai išsirenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Nariai susiskirstę į tris grupes: i. darbdavių, ii. darbuotojų, iii. kitų interesų grupių (pvz., ūkininkų, vartotojų). • Į EESRK įvairiais klausimais kreipiasi Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija. Be to, jis rengia nuomones savo iniciatyva. • Nariai dirba ES labui, nepriklausomai nuo savo vyriausybių. Jie posėdžiauja 9 kartus per metus. Nuomonės priimamos paprasta balsų dauguma. • Posėdžius rengia EESRK specializuoti skyriai ir Pramonės permainų konsultacinė komisija. EESRK ekspertų grupės (vadinamosios observatorijos) ir Strategijos "Europa 2020" iniciatyvinis komitetas stebi pažangą įgyvendinant ES strategijas. • EESRK nuolat palaiko ryšius su visos Europos Sąjungos regioninėmis ir nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis, visų pirma siekdamas dalytis informacija ir aptarti konkrečius klausimus. ES INSTITUCIJŲ BŪSTINĖS • Sąjungos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu. a)Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta 12 mėnesinių plenarinių sesijų, įskaitant biudžeto sesiją. Papildomi plenarinės sesijos posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento komitetų posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento Generalinio sekretoriato ir jo padalinių būstinės lieka Liuksemburge. b)Tarybos būstinė yra Briuselyje. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge. c)Komisijos būstinė yra Briuselyje. 1965 m. balandžio 8 d. sprendimo 7, 8 ir 9 straipsniuose išvardytų padalinių būstinės yra Liuksemburge. d)Europos Sąjungos Teisingumo Teismo būstinė yra Liuksemburge. e)Audito Rūmų būstinė yra Liuksemburge. f)Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto būstinė yra Briuselyje. g)Regionų komiteto būstinė yra Briuselyje. h)Europos investicijų banko būstinė yra Liuksemburge. i)Europos centrinio banko būstinė yra Frankfurte. j)Europos policijos biuro (Europolas) būstinė yra Hagoje. DISKUSINIAI KLAUSIMAI a) Kokias Lietuvos nacionalines institucijas įvardintume kaip atitinkančias ES institucijoms? i. Parlamentas – seimas; ii. ESTT – Konstitucinis teismas; iii. Centrinis Bankas – Lietuvos Bankas; iv. ES Komisija – Vyriausybė; v. ES Audito rūmai – LR valstybės kontrolė. b) Europos sąjungos sutartis 17str. 7d.: „Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą. Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybių narių siūlymais“. Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą. Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybių narių siūlymais. c) Kokias teisines priemones turi EP kontroliuodamas Europos Komisiją? i. SESV 226str. 1d. EP ketvirtadalio jį sudarančių narių prašymu gali sudaryti laikinąjį Tyrimo komitetą, kuris [...] tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant ES teisę. ii. SESV 228str. 2d. Ombudsmenas pagal EP nario skundą gali tirti netinkamo administravimo atvejį ES institucijose ir įstaigose, t. y. tas pats galioja ir Komisijai. iii. SESV 230str. „komisija žodžiu arba raštu atsako į EP ar jo narių jai pateiktus klausimus“ iv. SESV 233str. „EP viešame posėdyje apsvarsto Komisijos jam pateiktą bendrą metų pranešimą“. v. SESV 234str. Koisijai EP gali pareikšti nepasitikėjimą 2/3 atiduotų balsų (visų EP narių). vi. ES sutartis 17str. 7d. EP išrenka Komisijos pirmininką ir patvirtina visą Komisijos narių kolegiją. Turi galimybę nubalsuoti už siūlymą pareikšti nepasitikėjimą ir taip priversti Komisiją atsistatydinti. d) Ar gali EVT nustatyti kitokių sudėčių Tarybą negu nustatyta dabar? Ar EVT nustatant Tarybos sudėtis gali panaikinti Bendrųjų reikalų ar Užsienio reikalų tarybos sudėtis? Pagal ES Sutartis 18str. 1d. EVT kvalifikuota dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimo pašalina (nutraukia įgaliojimus) Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Ir jis vadovauja Užsienio reikalų tarybai, todėl, taip, gali pakeisti Užsienio reikalų tarybos sudėtį. Nesuprantu klausimo. BYLOS 1)C-409/13 ES Taryba prieš Europos Komisiją http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:62013CJ0409&from=EN EST SU ČEKIJA, VOKIETIJA, ISPANIJA, PRANCŪZIJA, ITALIJA, NYDERLANDAIS, SLOVAKIJA, SUOMIJA, ŠVEDIJA IR UK PRIEŠ EK. Ieškiniu Europos Sąjungos Taryba prašo panaikinti 2013 m. gegužės 8 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo ši atsiėmė savo pateiktą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims, pasiūlymą. Grįsdama ieškinį Taryba nurodo tris pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įgaliojimų suteikimo principo ir institucinės pusiausvyros principo pažeidimu. Antrasis pagrindas susijęs su ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimu. Trečiasis - su SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytos pareigos nurodyti motyvus pažeidimu. Šalių argumentai Pirmuoju ieškinio pagrindu Taryba ir visos į bylą įstojusios valstybės narės tvirtina, kad Komisija šiuo atveju pažeidė ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įgaliojimų suteikimo principą, kuris atspindi institucinės pusiausvyros principą. Visų pirma Taryba ir šios valstybės narės tvirtina, kad Sutartys nesuteikia Komisijai bendros prerogatyvos, leidžiančios atsiimti pasiūlymus, kuriuos ji pateikė Sąjungos teisės aktų leidėjui. Šiuo aspektu jos tvirtina, pirma, kad Komisija neturėtų iš savo teisėkūros iniciatyvos teisės, numatytos ESS 17 straipsnio 2 dalyje, išvesti ją atitinkančios diskrecinės atsiėmimo teisės. Komisijos teisė atsiimti pasiūlymą turėtų būti taikoma tik esant objektyvioms situacijoms, pavyzdžiui, praėjęs ilgas laikotarpis ar atsiradusios naujos aplinkybės ar duomenys, dėl kurių teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymas tampa nebeaktualus ar netenka dalyko, ilgalaikis pastebimo teisėkūros procedūros progreso nebuvimas, leidžiantis daryti prielaidą apie pasiūlymo nesėkmę, arba jeigu yra bendra strategija su Sąjungos teisės aktų leidėju lojaliai bendradarbiaujant ir paisant institucinės pusiausvyros. Antra, remiantis SESV 293 straipsniu, negalima pripažinti bendrosios Komisijos prerogatyvos atsiimti pasiūlymą. Priešingu atveju pripažinus tokią prerogatyvą SESV 293 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Tarybos teisė keisti Komisijos pasiūlymą nekeičiant jo dalyko ir tikslo taptų neveiksminga. Trečia, pripažįstant Komisijai teisę atsiimti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą kiekvieną kartą, kai ji nesutinka su pakeitimais, dėl kurių susitarė teisės aktų leidėjai, arba kai jos netenkina galutinis derybų rezultatas, būtų suteiktas šiai institucijai nepagrįstas įrankis daryti spaudimą teisėkūros darbų eigai ir teisė vetuoti teisėkūros veiksmus, atsižvelgiant į tai, ar tai yra politiškai tikslinga. Ketvirta, Tarybos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teigimu, pripažinimas, kad Komisija turi tokią diskrecinę atsiėmimo galią, prieštarautų demokratijos principui, kurio išraiška, remiantis ESS 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, susijusi tiek su Parlamentu, tiek su aplinkybe, kad Tarybos nariai yra vyriausybių, politiškai atskaitingų atitinkamiems nacionaliniams parlamentams, nariai. Pateikusios šiuos bendro pobūdžio argumentus, Taryba ir į bylą įstojusios valstybės narės tvirtina, antra, kad, priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija sutrukdė Parlamentui ir Tarybai vykdyti jų teisėkūros prerogatyvas, nes neturėdama objektyvaus pagrindo ir vadovaudamasi vien politinio tikslingumo motyvais nesutiko su kompromisu, kurį pastarieji buvo pasirengę oficialiai įtvirtinti. Šiuo aspektu Taryba ir šios valstybės narės tvirtina, pirma, kad tariamas teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymo iškreipimas, šiurkštus institucinės pusiausvyros pažeidimas ar akivaizdus teisės aktų leidėjų numatyto akto neteisėtumas neleidžia Komisijai atsiimti savo pasiūlymo. Taryba ir minėtos valstybės narės papildomai tvirtina, antra, kad bet kuriuo atveju nė vienos iš šių aplinkybių šiuo atveju nebuvo. Teisingumo Teismo vertinimas Savo trimis ieškinio pagrindais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, Taryba, palaikoma į bylą įstojusių valstybių narių, tvirtina, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant ESS 13 straipsnio 2 dalį ir SESV 296 straipsnio antrą pastraipą. Pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį kiekviena Sąjungos institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Ši nuostata išreiškia institucinės pusiausvyros principą, būdingą Sąjungos institucinei struktūrai (žr. Sprendimo Meroni / Vyriausioji valdyba, pagal kurį kiekviena institucija vykdo savo įgaliojimus paisydama kitų institucijų įgaliojimų Be to, ESS 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sąjungos institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. Dėl SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikia nurodyti, kad joje, be kita ko, numatyta, kad Sąjungos teisės aktuose nurodomi jų priėmimo motyvai. Tarybos ir į bylą įstojusių valstybių narių argumentai iš esmės tokie, kad, ginčijamu sprendimu atsiimdama pagrindų reglamento pasiūlymą, Komisija viršijo įgaliojimus, kurie jai suteikti Sutartimis, ir taip pažeidė institucinę pusiausvyrą, nes šiomis Sutartimis jai nesuteikiama galių atsiimti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje. Komisija taip pat pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą. Be to, ginčijamas sprendimas nemotyvuotas. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad pagal ESS 17 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip (o taip nėra šiuo atveju), Sąjungos teisėkūros procedūra priimamas aktas gali būti priimamas tik remiantis „Komisijos pasiūlymu“. Be to, įprasta teisėkūros procedūra, į kurią daroma nuoroda SESV 209 ir 212 straipsniuose, nurodytuose pagrindų reglamento pasiūlyme, remiantis SESV 289 straipsniu yra tuomet, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi „Komisijos pasiūlymu“. ESS 17 straipsnio 2 dalimi ir SESV 289 straipsniu Komisijai suteikta teisėkūros iniciatyvos teisė reiškia, kad Komisija sprendžia, ar pateikti teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą, ar jo nepateikti, išskyrus atvejį (o taip nėra šiuo atveju), kai ji pagal Sąjungos teisę privalo pateikti tokį pasiūlymą. Naudodamasi šiomis galiomis teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymo pateikimo atveju Komisija, kuri pagal ESS 17 straipsnio 1 dalį remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu, privalo nustatyti tokio pasiūlymo dalyką, tikslą ir turinį. Pagal SESV 293 straipsnį šioms iniciatyvos galioms taikoma dviguba garantija. Viena vertus, SESV 293 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai pagal Sutartis Taryba sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji gali iš dalies keisti šį pasiūlymą tik spręsdama vieningai, išskyrus SESV nuostatose nurodytus atvejus. Kita vertus, pagal SESV 293 straipsnio 2 dalį, kol Taryba nėra nusprendusi, Komisija savo pasiūlymą gali keisti bet kuriuo Sąjungos akto priėmimo procedūros metu 2)C-133/06 Europos Parlamentas prieš ES Tarybą Europos Parlamentas (pal. EBK) prieš EST (pal. Pranc). Savo ieškiniu Europos Parlamentas visų pirma prašo panaikinti 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 36 straipsnio 3 dalį ir, nepatenkinus šio prašymo, panaikinti visą direktyvą. 25 Parlamento manymu, tai, kad egzistuoja galima Tarybos praktika nustatyti antrinius teisinius pagrindus, negali būti pateisinimas. 40 Kalbant apie klausimą dėl galimybės remtis antriniu teisiniu pagrindu, pažymėtina, jog ši valstybė narė, kaip ir Taryba, mano, kad jokia Sutarties nuostata to nedraudžia. 41 Rėmimasis antriniais teisiniais pagrindais atitinka nusistovėjusią Bendrijos teisės aktų leidėjo praktiką. Žinoma, paprasta praktika neturėtų nukrypti nuo Sutarties taisyklių ir todėl negalėtų sukurti precedento, įpareigojančio Bendrijos institucijas. Vis dėlto iš teismo praktikos matyti, kad Teisingumo Teismas kartais atsižvelgia į institucijų praktiką 42 Galiausiai, kalbant apie esmines rėmimosi antriniais teisiniais pagrindais sąlygas, reikia nurodyti, jog jos šiuo atveju yra tenkinamos. Iš tikrųjų ginčijamos nuostatos susijusios su dideliu politiniu jautrumu ir apima praktinę būtinybę greitai ir veiksmingai reaguoti į padėties atitinkamose trečiosiose šalyse pasikeitimus. Teisingumo Teismo vertinimas 43 Savo pirmaisiais dviem ieškinio pagrindais Parlamentas iš esmės kelia klausimą, ar Taryba teisėtai ginčijamose nuostatose galėjo numatyti, kad saugių šalių sąrašai priimami ir keičiami kvalifikuotąja balsų dauguma Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu. 44 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal EB 7 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą kiekviena institucija veikia neperžengdama šios Sutarties jai suteiktų įgaliojimų. 45 Pirmiausia reikia nurodyti, kad Taryba, priimdama Direktyvą 2005/85 pagal EB 67 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, galėjo taikyti EB 202 straipsnio trečią įtrauką tam, kad priimtų priemones, kurios nėra pagrindinės reglamentuotinos srities atžvilgiu 46 Taigi darydama prielaidą, kad saugių šalių sąrašai yra tokio nepagrindinio pobūdžio ir patenka į specifinius atvejus, ji galėjo nuspręsti pati vykdyti įgyvendinimo įgaliojimus, detaliai pagrįsdama savo sprendimą 47 Iš tiesų Taryba, atsižvelgdama į įgyvendintino pagrindinio akto pobūdį ir turinį, privalo tinkamai pagrįsti taisyklės, pagal kurią, kai reikia priimti pagrindinio akto įgyvendinimo priemonę Bendrijos lygiu, tokiais įgaliojimais paprastai naudojasi Komisija, išimtį (minėto sprendimo Taryba prieš Komisiją 51 punktas). 48 Šiuo atveju Taryba Direktyvos 2005/85 devynioliktoje konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodė šalių priskyrimo saugioms kilmės šalims politinę reikšmę, o tos pačios direktyvos dvidešimt ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje – padarinius, kurių gali turėti prieglobsčio prašytojams saugių trečiųjų šalių sąvoka. 49 Vis dėlto, kaip savo išvados 21 punkte nurodė generalinis advokatas, minėtose konstatuojamosiose dalyse išvardytais motyvais siekiama ne pakankamai motyvuoti Tarybos specifinio pobūdžio įgyvendinimo teisę, bet pagrįsti konsultavimąsi su Parlamentu sudarant saugių šalių sąrašus ir juos keičiant. 50 Be to, šioje byloje, susijusioje su direktyva, kurios ginčijamos nuostatos tik Tarybai suteikia įgaliojimus, neapribotus laiko atžvilgiu, Taryba nenurodė jokio argumento, kodėl šios nuostatos turi būti perkvalifikuotos į nuostatas, kuriomis remdamasi ji sau priskyrė teisę tiesiogiai naudotis specifiniais įgyvendinimo įgaliojimais. Atvirkščiai, per posėdį ji patvirtino, kad šios nuostatos suteikia Tarybai antrinius teisės aktų leidybos įgaliojimus. 51 Tokiomis aplinkybėmis nekyla klausimas dėl galimo ginčijamų nuostatų perkvalifikavimo siekiant pripažinti, kad Taryba taikė EB 202 straipsnio trečiąją pastraipą. 52 Antra, reikia konstatuoti, kad, taikant EB 67 straipsnį, priemonės, kurių reikia imtis EB 63 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto a papunktyje nurodytose srityse, priimamos pagal EB 67 straipsnyje numatytas dvi skirtingas procedūras, t. y. pasikonsultavus su Parlamentu priimamos vieningai arba pagal bendro sprendimų priėmimo procedūrą. 53 Ginčijamos nuostatos įtvirtina minėtų priemonių priėmimo kvalifikuotąja balsų dauguma Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Parlamentu procedūrą, o ši procedūra skiriasi nuo numatytųjų EB 67 straipsnyje. 54 Tačiau jau buvo nuspręsta, kad taisyklės, susijusios su Bendrijos institucijų pozicijos formavimu, yra įtvirtintos Sutartimi, ir jų negali nustatyti nei valstybės narės, nei pačios institucijos (žr. minėto sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Tarybą 38 punktą). 55 Tokiais ypatingais atvejais, koks numatytas EB 67 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje, tik Sutartis gali suteikti įgaliojimus institucijai pakeisti ja įtvirtintą sprendimų priėmimo procedūrą. 56 Jei institucijai būtų pripažinta galimybė nustatyti antrinius teisinius pagrindus, kurie apsunkintų ar supaprastintų akto priėmimo tvarką, tai reikštų, kad jai būtų suteikti teisės aktų leidybos įgaliojimai, kurie viršija numatytuosius Sutartimi. 57 Be to, tai reikštų, kad jai leidžiama pažeisti institucinės pusiausvyros principą, pagal kurį kiekviena institucija vykdo savo įgaliojimus nepažeisdama kitų institucijų įgaliojimų 58 Taryba negali pagrįstai teigti, kad nėra kolizijos tarp ginčijamomis nuostatomis numatytos teisės aktų priėmimo procedūros ir bendro sprendimų priėmimo procedūros, teigdama, kad saugių šalių sąrašai priimami remiantis ne EB 63 straipsniu, o pagal minėtas nuostatas, numatančias paprastesnę procedūrą nei ta, kuria remiantis priimtas pagrindinis aktas. Iš tikrųjų pagal tokią logiką antrinės teisės nuostatoms būtų suteikta pirmenybė pirminės teisės nuostatų atžvilgiu, šiuo atveju EB 67 straipsnio, kurio 1 ir 5 dalys turi būti eiliškumo tvarka taikomos laikantis jomis numatytų sąlygų. 59 Antrinių teisinių pagrindų priėmimo taip pat negalima pateisinti argumentais, susijusiais su atitinkamos srities politiškai jautriu pobūdžiu ar rūpesčiu užtikrinti veiksmingą Bendrijos veiklą. 60 Be to, negalima naudingai remtis tuo, kad egzistuoja ankstesnė antrinių teisinių pagrindų nustatymo praktika. Iš tikrųjų netgi darant prielaidą, kad ji nusistovėjusi, tokia praktika negali nukrypti nuo Sutarties normų, todėl ji negali sukurti institucijas įpareigojančio precedento 61 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Taryba, į Direktyvą 2005/85 įtraukusi antrinius teisinius pagrindus, t. y. ginčijamas nuostatas, pažeidė EB 67 straipsnį, nes taip viršijo jai Sutartimi suteiktus įgaliojimus. 62 Dėl būsimų saugių šalių sąrašų priėmimo bei jų keitimo reikia pridurti, kad Tarybą tai turi atlikti laikydamasi Sutartimi įtvirtintų procedūrų. 63 Šiuo atžvilgiu norint nustatyti, ar saugių šalių sąrašų priėmimas ir jų keitimas teisės aktų leidybos keliu arba galimas sprendimas taikyti EB 202 straipsnio trečią įtrauką, skiriant ar vykdant įgyvendinimo įgaliojimus, patenka į EB 67 straipsnio 1 arba 5 dalis, reikia įvertinti, ar priėmusi Direktyvą 2005/85 Taryba priėmė Bendrijos teisės aktą, apibrėžiantį bendrąsias taisykles ir pagrindinius principus, reglamentuojančius EB 63 straipsnio pirmosios pastraipos 1 punkte ir 2 punkto a papunktyje nurodytus klausimus. 64 Kalbant apie pabėgėlio statuso valstybėse narėse suteikimo ar panaikinimo tvarką, reikia nurodyti, kad EB 63 straipsnio pirmosios pastraipos 1 punkto d papunktis tik numato „būtiniausių reikalavimų“ priėmimą. 65 Kaip matyti iš šio sprendimo 10–17 punktų, Direktyva 2005/85 įtvirtina išsamius kriterijus, leidžiančius vėliau sudaryti saugių šalių sąrašus. 66 Todėl reikia laikyti, kad šiuo įstatymo galią turinčiu teisės aktu Taryba priėmė „Bendrijos teisės aktus, apibrėžiančius bendrąsias taisykles ir pagrindinius principus“ EB 67 straipsnio 5 dalies pirmos įtraukos prasme, todėl šiuo atveju turėjo būti taikoma bendro sprendimų priėmimo procedūra. 67 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmieji du Parlamento ieškiniui dėl panaikinimo pagrįsti nurodyti pagrindai turi būti priimti, o ginčijamos nuostatos panaikintos. Dėl trečiojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų, susijusių su pareigos motyvuoti ginčijamas nuostatas pažeidimu ir lojalaus bendradarbiavimo pareigos nesilaikymu 68 Kadangi pirmieji du ieškinio pagrindai yra pagrįsti, nereikia nagrinėti Parlamento savo ieškiniui pagrįsti nurodytų trečiojo ir ketvirtojo pagrindų. Les Verts sprendimas https://curia.europa.eu/arrets/TRA-DOC-LT-ARRET-C-0294-1983-200407002-05_00.html Parti écologiste „Les Verts“ prieš EP. Europos ekonominė bendrija yra teisinė bendrija, nes nei jos valstybės narės, nei jos institucijos negali išvengti patikrinimo, ar jų priimti teisės aktai atitinka pagrindinę konstitucinę chartiją – sutartį. Tam tikslui, viena vertus, sutarties 173 ir 184 straipsniuose ir, antra vertus, jos 177 straipsnyje įtvirtinta išsami teisinės gynybos priemonių ir procedūrų sistema yra sukurta tam, kad teisingumo teismas galėtų vykdyti institucijų priimtų aktų teisėtumo kontrolę. Tiesa, kitaip nei sutarties 177 str., kuriame minimi institucijų aktai, toliau jų neapibrėžiant, sutarties 173 str. nurodyti tik Tarybos ir Komisijos aktai. Vis dėlto bendrąja sutarties sistema siekiama suteikti galimybę pareikšti tiesioginį ieškinį dėl visų institucijų priimtų aktų, kuriais siekiama teisinių pasekmių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!