1892 m. balandžio 17 d. kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare Rietave įsižiebusi pirmoji elektros lemputė. Ši diena minima kaip Lietuvos energetikų diena.
, Zubovo ir kunigaikščio Oginskio dvarus. Nepatikslintais duomenimis, 1883 Klaipėdoje pastatyta 23 abonentų telefono stotis. 1896 03 pradėjo veikti pirmoji 150 abonentų telefono stotis.
1903 m. prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus dirbtuvėje įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas. Tai pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje.
Lietuvos energetika yra išgyvenusi karus ir okupacijas, buvo perimta sovietų, vokiečių tik 1990 m. Atgavus nepriklausomybę buvo įsteigta Energetikos ministerija ir visų miestų šilumos tinklai tapo Lietuvos valstybinės energetikos sistemos „Lietuvos energija“ filialais.
1991 m., atkūrus šalies nepriklausomybę, Lietuva tapo 31-ąja pasaulio valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros energijai gaminti. Šalis įsipareigojo, jog eksploatuodama Ignalinos AE nesukels branduolinės grėsmės žmonijai ir aplinkai, kad branduolinės medžiagos bei technologijos bus naudojamos tik taikiems tikslams.
1994 m. sukurtos Specialios paskirties akcinės bendrovės, kurios į savo balansą perėmė aplinkinių rajonų šilumos tinklus bei katilines. Daugelis jų buvo labai nugyventos, kai kurios naudojo labai brangų dyzelinį ir krosnių kurą, kitose dar buvo deginama akmens anglis, durpės, pjuvenos, nuodinga skalūnų alyva. 1997 m. šios bendrovės buvo atskirtos nuo AB „Lietuvos energija“ ir perduotos savivaldybių žinion. Per kitus dvejus metus nuo stambių regioninių įmonių atskirti rajonų šilumos ūkiai, liko neišdraskyti tik Panevėžio šilumos tinklai. Miesto ir rajonų savivaldybės liko pagrindinėmis įmonės akcininkėmis. 2002 m. energetikos bendrovėms buvo panaikintas specialiosios paskirties įmonės statusas.
Atnaujinta Strategija: atsižvelgta į svarbiausius ekonomikos ir energetikos pokyčius, panaudota sukaupta patirtis ir informacija, reikalinga planuojant ir prognozuojant atskirų energetikos sektorių raidą, atsižvelgta į energetikos plėtros planus Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse, pasaulines tendencijas aplinkosaugos ir rinkų liberalizavimo srityje.
Į Lietuvos pirminės energijos balansą vis didesnį indėlį įneš atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai (mediena, durpės, įvairios degios atliekos, vėjo bei vandens energija ir kt.), kurių galimybės iki šiol panaudojamos nepakankamai. Be to, esamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos leidžia gerokai...
Šį darbą sudaro 1235 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!