Psichologai, bandydami daryti įvairiausius eksperimentu, siekė nustatyti emocijų fenomeną, jas klasifikuoti, išmatuoti, susieti su kitai potyriais bei reakcijomis. Emocijų teorijose problema iškyla iš dėl kūno ir sielos dualizmo, kai emocionalumas atskiriamas nuo racionalumo, protas – nuo jausmų.1 Emocijos, t.y. stiprūs jausmai, kurių teorija dar nesukurta ir visuotinai neapibrėžta.
Emocijos laikomos „gyvuliškuoju“ žmogaus pradu, jų sukelti procesai žmogui gali būti labai pavojingi, netgi sunaikinti jį. Todėl civilizacija turi užgniaužti emocijas. Šiuo atveju ypač svarbi vieta tenka savikontrolei. Emocionalumas išsiskiria vystantis, kadangi ką tik gimusio žmogaus mąstymas ir jausmai sudaro vieną visumą. Pagal Z.Freudą žmogumi vaikas tampa tik tada, kai susiformuoja jo santykis su artimu žmogumi ir jis ima bendrauti. Taigi, emocijas galima apibrėžti, kaip žmogaus išgyvenimą su vidiniu ir išoriniu pasauliu.
◦ Fiziologinis komponentas – patiriant emocijas kinta autonominės nervų sistemos aktyvumas, suaktyvėja simpatinė nervų sistema (kraujo spaudimas didėja, greitėja kvėpavimas, prakaitavimas, sustoja virškinimas ir kt.). kuo didesnis simpatinės nervų sistemos aktyvumas, tuo patiriama stipresnė emocija.
◦ Kognityvinis komponentas – kai reaguojama ne tik į įvykius, bet ir interpretuojama tiek aplinkos įvykiai, tiek kūno reakcijos. Priklausomai nuo šių interpretacijų, skiriasi patiriamos emocijos ir jų intensyvumas.
◦ Elgesio komponentas – emocijos yra betarpiškos veiklos skatintojos, informuodamos apie įvykių ir daiktų reikšmingumą poreikių atžvilgiu.
◦ Išraiškos komponentas – emocijos atsispindi veide, balse, kūno pozoje.
Nuo emocinės būsenos, tiksliau nuo patiriamų išgyvenimų intensyvumo priklauso mūsų veiklos atlikimo kokybė. Emocijos įtakoja ir mūsų vertinimus. Pavyzdžiui, būdami geros nuotaikos mes geriau linkę vertinti aplinkinius žmones ir labiau tikėtinais laikyti teigiamus įvykius. Būdami blogos nuotaikos, me žiūrime į aplinką pesimistiškiau – blogiau vertiname aplinkinius žmones ir labiau tikėtinais likome neigiamus įvykius.
2. EMOCIJŲ TEORIJOS
Iš patirties žinoma, kad labai stiprūs jausmai susiję su vegetatyviniais pokyčiais – paraudimu, drebėjimu, širdies plakimu, -padažnėjusiu kvėpavimu ir pan. labai skirtingus jausmus lydi fiziologiniai procesai, verksmas gali būti iš pykčio, skausmo, taip pat džiaugsmo išraiška.
Paanalizavus jausmų fiziologinę išraišką – odos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!