Emalio spalvos

Auksakalių gildijos galerija "Meno niša" savo vizitine kortele ir veiklos "profiliu" laiko būtent meninį emalį. Galerijoje kaupiama emalio kūrinių kolekcija, o kiekvienas miestietis kiekvieną antradienį gali ateiti į galeriją ir, šios juvelyrikos srities mylėtojos bei meistrės Marytės Gurevičienės vadovaujamas, priartėti prie emalio kūrimo paslapčių. "Išsikepti" sau pakabutį ar plokštelę, pavyzdžiui.
Todėl logiška, jog svarbių sukakčių proga, – galerijai šį rudenį suėjo treji metai, o Vilniaus auksakalių gildija šiemet švenčia 510-ąsias metines, – galerija paskelbė tarptautinę emalio meno bienalę "Vilnius 2005". Pirmąją, bet visi požymiai leidžia spręsti, jog ne paskutinę.
Emalis – karališka technika. Mūsų sąmonėje jis labiau susijęs su Rusijos carų dinastija ir garsiaisiais carus maloninusiais ir jų kolekcionuotais Fabergé kiaušiniais – efektingais, prabangiais, žaižaruojančiais emalio ir brangakmenių spalvomis. O iš tiesų emalis pradėtas naudoti jau I tūkstantmetyje prieš Kristų; įvairios jo atmainos – skaidraus emalio technika, pertvarinis emalis, Limožo emalis ant vario et cetera rodo išskirtinį šios meno šakos sudėtingumą. Emalis gali atrodyti ir kaip tapybos darbas, ir kaip aplikacija ar grafika – kai pieštukas palieka pėdsaką ant balto emalio paviršiaus. Šiems kūriniams įgyvendinti reikia ne tik nuolat tobulinamo amato, bet ir techninių galimybių: joks emalis nedega žemesnėje nei 810 laipsnių Celsijaus temperatūroje...
Galerija "Meno niša" žiūrovams pristato platų emalio darbų spektrą; be lietuvių autorių, į kvietimą dalyvauti bienalėje atsiliepė Japonijos, Ispanijos, Indijos menininkai. Be to, ekspoziciją papildo Kintų Vydūno kultūros centro emalio simpoziumų "Pamario ženklai" metu sukurti darbai. Galerijoje galima išvysti visokeriopą emalį; tapybišką ir grafišką, santūrų ir erotišką, konceptualų ir labai "technišką". Siekdama labiau sudominti dailininkus emalio menu, galerija skelbė ir konkursą; vertinimo komisijai teko nelengvas uždavinys – atrinkti apdovanojimų vertus kūrinius. Bienalės laureatu tapo Didįjį prizą gavęs lietuvių menininkas Tadas Deksnys, Vilniaus miesto savivaldybės sidabro medalius ir padėkas pasidalijo ispanė Marija Teresa Ulldemolins Aguade ir lietuvis Gvidas Latakas.
Eksponuojamus kūrinius tikriausiai reikėtų skirstyti ne pagal techniką, o pagal stilistiką: darbus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!