Elektros teorija

1.Nuolatinės srovės grandinės Elektros srovė – kryptingas krūvininkų judėjimas. Elektr. srovės matavimo vienetas A. To paties dydžio srovė teka tose dalyse, kur nėra išsišakojimų. Įtampa – darbas, kurį reikia atlikti norint pernešti krūvio vienetą iš vino taško į kitą. Tam kad atsirastų srovė ar įtampa tarp gnybtų, turi būti prijungta uždara grandinė. /Įtampa egzistuoja tarp taškų, gnybtų ir pan., jos vinetas V. Šaltinio viduje srovė teka iš “+ “į “-“./Elektrovara E matuojama irgi V. Elektrovara, tai įtampa, gaunama verčiant kitos rūšies energiją verčiant elektros energija. Elektrovaros sąvoką įvedame elektros šaltiniui apibūdinti. Šaltinio viduje srovė teka iš – į +, o išorinėje – atvirkščiai./Varža – laidininko savybė priešintis tekančiai elektr. srovei. Laidininkas, turintis varžą vad. rezistoriumi. Varža matuojama Ω. Dydis atvirkščias varžai vad laidžiu, žymimas G=1/R. Omo dėsnis: U=R*I. Taikant Omo dėsnį svarbu išlaikyti atitikimą tarp visų dydžių. Elektrinėse grandinėse taškai sujungti laidu žymimi ta pačia raide. 2.Kirkhofo dėsnis Pirmas: bet kuriam mazgui srovių suma lygi nuliui. Antras: bet kuriam uždaram kontūrui elektrovaros suma lygi: E=I*R; Iš pradžių srovių kryptis užsiduodame laisvai. I1-I2-I3=0; Pagal 2 dėsnį lygtys rašomos nepriklausomiems kontūrams (kuriame yra bent 1 elementas, nebuvęs ankstesniuose kontūruose). Kontūrų apėjimo kryptys užsiduodamos laisvai. Elektrovaros, kurių kryptys sutampa su kontūro apėjimo kryptimi, rašoma su pliusu, o kurios nesu tampa – su minusu. Sandaugos I*R rašomos su pliusu, jei kontūro apėjimo kryptis sutampa su srovės kryptimi. P=U*I=I2*R=U2/R; Energija W=P*t [Ws arba kWh]. Bet kuriai elektros grandinei galioja galių balanso lygtis: EI=I2R; EI – galia, kuri sunaudojama; I2R – galia, kuri sunaudojama. 3. Varžų jungimas Gali būti sujungtos nuosekliai arba lygegrečiai. Nuoseklus: 2 varžos sujungtos nuoskliai jei tarpusavyje sujungti galai neturi atsišakojimų. Nuoseklaus jungimo atveju ta pati srovė teka per kiekvieną varžą ir per jų atstojamąją. O įtampų, tekančių per atskiras varžas suma lygi bendrai įtampai visoje šakoje. Lygegretus: varžos prijungtos prie tų pačių taškų. Srovės visuose taškuose yra skirtingos. Srovių, tekančių atskiruose išsišakojimuose suma lygi srovei tekėjusiai iki išsišakojimų. Išsišakojimuose teka tos pačios vertės įtampa. Mišrus: kai grandinėje yra abu jungimai. 4.Elementai elektros grandinei Elementarią elektros grandinę sudaro elktros šaltinis, imtuvas ir laidai. Tokios grandinės galimi režimai: a) vardinis (normalus), tai toks režimas, kai grandine teka tokia srovė, kuriai jis paskaičiuotas (Un=E-InRI); b) tuščioji eiga (gaunama, kai nuo šaltinio atjungiamas imtuvas) I=0, ir U=E; c) trumpas jungimas (kai tarp šaltinių jungiamas laidas, kurio varža lygi 0) Ik=E/R; Uk=0; d) suderintasis režimas (kai apkrovos varža lygi imtuvo varžai: R=Ri; P=Pmax) 5.Kintamosios srovės vienfazės grandinės Kintamoji srovė, tai tokia srovė, kuri laikui bėgant kinta (jos dydis ir kryptis). Praktikoje dažniausiai taikoma pilnutinė kintamoji el. srovė. Kitimo periodas (T)– laikas, per kurį įvyksta pilnas svyravimas. Srovės vertė įvairiais laiko momentais vad. akimirksinine srove (i). Dydis, atvirkščias periodui vad. dažniu (f=1/T [Hz]). Kontamoji srovė gaunama kintamosios srovės generatoriumi. Statoriaus vienalyčiame magn. lauke sukant rotorių jo apvijose indukuojama elektrovara, kurią galima išreikšti e=Em*sinwt; Em-maksimali elektrovaros reikšmė; w-kampinis dažnis w=2πf; 6.Fazė, pradinė fazė, fazių skirtumas Bendruoju atveju to paties dažnio sinusiniai elektriniai dažniai gali būti išreikšti: i=Im*sin(wt+ψi); u=Um*sin(wt+ψu); e=Em*sin(wt+ψe); Im, Um, Em – amplitudinės reikšmės. Argumentas (wt+ψ), vad. faze. Jo reikšmė pradiniu laiko momentu vad. pradine faze (ψ). Ji parodo sinusinio dydžio pasislinkimą koordinačių pradžios atžvilgiu. Fazių skirtumas atspindi sinusinių dydžių nesutapimą laiko atžvilgiu: (wt+ψ1) – (wt+ψ2)= ψ1-ψ2; Fazių skirtumas nuo laiko nepriklauso, jis lygus pradinių fazių skirtumui. Praktikoje dažn. reikia skaičiuoti fazių skirtumo kampą tarp įtampos ir srovės: φ=ψu-ψi ; Jeigu kampas φ>0, tai srovė atsilieka nuo įtampos, o kai φXc, tai >0 ir srovė savo faze atsilieka nuo įtampos. Kai XL

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!