Elektros mašinų apvijų džiovinimo būdai

ELEKTROS MAŠINŲ APVIJŲ DŽIOVINIMO BŪDAI Elektros mašinų, kurių vardinė įtampa iki 1000 V apvijų izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 M o absorbcijos koeficientas ne mažesnis kaip 1,2. Izoliacijos varža matuojama praėjus 60 s nuo matavimo pradžios. Absorbcijos koeficientas yra santykis R60 /R15 (R15 - izoliacijos varža po 15 s nuo matavimo pradžios). Jeigu aukščiau minėti apvijų parametrai mažesni - apvijos džiovinamos. Prieš džiovinimą nuo apvijų turi būti nuvalytos dulkės, apvijos prapūstos švariu suspaustu oru, kurio slėgis neviršija 0,2 MPa. Jeigu mašina prieš džiovinimą ilgą laiką buvo veikiama drėgmės, prieš tai ji turi būti džiovinama naudojant išorinį kaitinimą. Džiovinti leidžiant srovę variklio apvijomis galima tik tada, kai kintamosios srovės variklių statorių ir nuolatinės srovės variklių inkarų apvijų izoliacijos varža ne mažesnė kaip 5 k. Kintamosios srovės variklių rotoriaus ir nuolatinės srovės variklių žadinimo apvijų varžos neturi būti mažesnės kaip 20 k. Prieš džiovinimą mašinos korpusą būtina įžeminti. Ruošiantis džiovinimui reikia numatyti galimybę išmatuoti izoliacijos varžą bei apvijų, šerdies ir aplinkos temperatūrą. Džiovinant reikia laikytis darbo saugos taisyklių. Džiovinimo vietoje turi būti gesintuvai. Leistinoji apvijų ir šerdies temperatūra priklauso nuo matavimo būdo. Ji nurodyta 1 lentelėje. 1 lentelė. Leistinoji temperatūra džiovinant elektros mašinų apvijas Termometru Matuojant varžą Temperatūros indikatoriumi Termometru, apviją kaitinant netiesiogiai 80 °C 100 °C 90 °C 100 °C Kaitinimo greitis iki nuostoviosios temperatūros neturi viršyti 4 ... 5 °C/h. Kad temperatūra nedidėtų staigiai, sumažinama srovė arba periodiškai išjunginėjamas maitinimo šaltinis. Džiovinti baigiama, kai nusistovėjus temperatūrai izoliacijos varža 3 ... 4 valandas nepakinta. APVIJŲ DŽIOVINIMO BŪDAI 1. Išorinis kaitinimas naudojamas visoms elektros mašinoms. Išorinis kaitinimas būtinas labai sudrėkusioms mašinoms džiovinti. Džiovinimui naudojami kaloriferiai, kaitinimo elementai, šildymo krosnys. Kaitinimo elementų galia yra apie 3,5 % vardinės mašinos galios. 2. Džiovinimas infraraudonaisiais spinduliais rekomenduojamas visoms mašinoms, o labai sudrėkusioms - būtinas. Infraraudonųjų spindulių šaltiniu naudojamos 250 W arba 500 W galios veidrodinės kaitinimo lempos. Džiovinant variklis nuo lempos turi būti nutolęs 30 ... 40 cm. Tolygesniam šildymui lempos išdėstomos šachmatine tvarka, paliekant 20 ... 30 cm atstumą tarp lempų ašių. Temperatūrai kylant, dalis lempų atjungiama. Tokios džiovyklos galia apie 5 ... 15 kW. 3. Indukcinių nuostolių metodas naudojamas išardytų kintamosios srovės mašinų statorių apvijų džiovinimui. Apvijas kaitina magnetiniai nuostoliai, kuriuos sukuria kintamasis magnetinis laukas statoriaus šerdyje. Laukui sukurti statorius apvyniojamas izoliuotu laidu (l pav.). Nuo statoriaus šerdies įmagnetinimo apvija izoliuojama asbestu arba elektrokartonu. 1 pav. Statoriaus apvyniojimas izoliuotu laidu Apvijos vijų skaičius , čia U - prie įmagnetinančios apvijos prijungta įtampa ( 220 V arba 380 V); S - šerdies skerspjūvio plotas, cm2; B - pasirinkta magnetinė indukcija (rekomenduojama 0,6 ... 0,8 T). Šerdies plieno skerspjūvio plotas S = k lpl hpl, cm2; čia k = 0,95 - plieno atsargos koeficientas; lpl - šerdies ilgis, cm; hpl - šerdies aukštis (neįvertinant dantytojo sluoksnio), cm. Apvijos laidas neturi būti apsaugotas metaliniu apvalkalu. Įmagnetinimo srovė čia Dvįd - vidutinis aktyviojo statoriaus plieno skersmuo, cm; aNo - lyginamoji magnetovara (priklauso nuo plieno rūšies, duota 2 lentelėje). Leistinoji laido srovė turi būti 30 ... 50 % didesnė už įmagnetinimo srovę. 2 lentelė. Lyginamosios magnetovaros reikšmės Magnetinė indukcija, T 0,6 0,7 0,8 Lyginamoji magnetovara, A 1,4 1,8 2,2 Šis metodas naudojamas mašinoms, kurių galia didesnė negu 150 kW . Mažesnės galios mašinų džiovinimui reikia privynioti labai daug įmagnetinimo apvijos vijų. 5. Sūkurinių srovių statoriaus šerdyje (arba nuolatinės srovės mašinų statoriuose) metodas naudojamas nedidelės ir vidutinės galios mašinų, kurių guoliai yra dangčiuose, džiovinimui. Įmagnetinanti izoliuoto laido apvija apvyniojamas mašinos korpusas (2 pav.). Sukulinės srovės įkaitina mašinos korpusą ir džiovina apvijas. Srovės šaltiniu gali būti žeminantis transformatorius, kurio įtampą galima reguliuoti. 2 pav. Mašinos korpuso apvyniojimas izoliuotu laidu Džiovinimui reikalinga galia P = k F (tkorp – t0)10-3, kW, čia k - šilumos perdavimo koeficientas, k = 5 - mašinai su šilumine izoliacija, k = 12 - be izoliacijos); F – mašinos korpuso plotas, m2; tkorp - mašinos korpuso įkaitimo temperatūra (priimama 100 °C); to - aplinkos temperatūra, °C. Lyginamieji nuostoliai čia Fo - mašinos korpuso plotas, apgaubtas įmagnetinimo apvija, m2. Įmagnetinimo apvijos vijų skaičius čia U - apvijos įtampa V; A - koeficientas iš 3 lentelės; L - vienos vijos ilgis, m. Įmagnetinimo apvijos srovė čia cos (priimamas 0,5 ... 0,7). Apvijos laido srovė turi būti ne didesnė kaip 0,5 ... 0,7 leistinosios laido srovės. 3 lentelė. Koeficiento A priklausomybė nuo galios nuostolių P, kW / m2 A P, kW / m2 A P, kW / m2 A P, kW / m2 A 0,1 4,21 1,0 1,85 1,8 1,49 2,8 1,27 0,3 2,76 1,2 1,72 2,0 1,44 3,0 1,24 0,5 2,30 1,4 1,03 2,2 1,39 3,25 1,2 0,7 2,06 1,5 1,60 2,4 1,35 3,5 1,18 0,9 1,90 1,6 1,55 2,6 1,31 4,0 1,12 5.Džiovinimas nuolatine (kintamąja) srove naudojamas kintamosios srovės mašinų statorių ir nuolatinės srovės mašinų žadinimo apvijoms. Džiovinama sustabdžius rotorių. Jeigu išvesti apvijų pradžios ir galai, fazinės apvijos sujungiamos nuosekliai ir srovė teka visomis apvijomis. Jeigu išvestos tik fazinių apvijų pradžios -apvijos sujungiamos taip kaip parodyta 3 pav., kas valandą perjungiant fazes. Atjungiama palaipsniui mažinant įtampą. Džiovinant srovė palaikoma (0,4 ... 0,7) Iv ribose. Temperatūra reguliuojama keičiant srovę reostatu arba mažinant šaltinio įtampą. Būtina nuolatinės srovės šaltinio įtampa U = IdžR,V; čia Idž - džiovinimo srovė, A; R - aktyvioji apvijos varža,  (priklauso nuo fazinių apvijų sujungimo schemos). Džiovinant kintamosios srovės mašinų apvijas, geriau naudoti kintamosios srovės šaltinį. Džiovinant rotoriaus apviją, būtina rotorių išimti ir išdžiovinti atskirai. 3 pav. Džiovinimui sujungtos kintamosios srovės mašinų statorių apvijos Asinchroninio variklio trumpai jungtu rotoriumi paleidimas ir dinaminis stabdymas Schemos veikimo aprašymas Paleidžiant variklį, spaudžiamas mygtukas SB1. Tada iš tinklo fazės C per saugiklį FA, išjungimo mygtuką SB2, atjungiančiuosius kontaktoriaus KM1ir šiluminės relės KK kontaktus teka srovė į kontaktoriaus KM ritę. Kontaktorius paveikia ir savo sujungiančiaisiais kontaktais KM prijungia variklį. Valdymo grandinėje sujungiančiaisiais pagalbiniais kontaktais KM įjungia laiko relę ir šuntuoja mygtuką SB1. Laiko relė, sujungdama savo kontaktą KT kontaktoriaus KM1 ritės grandinėje, parengia valdymo schemą dinaminiam variklio stabdymui. Kontaktorius KM1 dėl to nepaveikia, nes jau yra atviras kontaktoriaus KM išjungiantysis kontaktas. Stabdant variklį, reikia paspausti mygtuką SB2. Tada netenka maitinimo kontaktoriaus KM ritė. Kontaktoriaus kontaktai grįžta į pradinę padėtį. Tokiu būdu variklis atjungiamas nuo kintamosios srovės tinklo, valdymo grandinėje įjungiamas kontaktorius KM1. Kontaktorius KM1 savo sujungiančiuoju kontaktu prie variklio statoriaus prijungia nuolatinę įtampą, gaunamą iš lygintuvo V. Dinaminis stabdymas vyks tol, kol atsijungs laiko relės KT kontaktas (jo išsijungimas uždelstas) kontaktoriaus KM1 ritės grandinėje. Variklio apsaugai nuo perkrovos schemoje panaudotos šiluminė 2 elementų relė KK. Valdymo schema nuo trumpojo sujungimo apsaugota saugikliais FA. KONTAKTORIAI IR RELĖS Kontaktorius - tai dviejų pozicijų, savaime grįžtantis į pradine padėtį aparatas, naudojamas, kai reikia dažnai komutuoti darbo sroves, taip pat retkarčiais atjungti perkrovos sroves. Kontaktoriai įjungiami distanciniu būdu specialiais elektromagnetais. Kontaktoriai gaminami vienpoliai ir dvipoliai nuolatinės srovės grandinėms ir dvipoliai bei tripoliai - kintamosios srovės grandinėms. Jie skiriasi: • pagal elektromagneto konstrukciją - su vožtuvo tipo inkaru ir su tiesiaeigiu inkaru; • pagal lanko gesinimo būdą - su magnetiniu gesinimu ir lanko gesinimo grotelėmis. Nuolatinės srovės kontaktorius - elektromechaninis aparatas, kurio įranga su vožtuvo tipo inkaru parodyta 9.3 pav., a. 9.3 pav. Nuolatinės srovės kontaktoriaus principinė schema Pavaizduota kontaktoriaus būsena, kai jis atjungia galios grandinę, kuria teka srovė I. Ant kontaktoriaus magnetinės sistemos nejudančios šerdies 1, pa­gamintos iš vientiso metalo, įtaisyta įtraukianti nuolatinės srovės ritė 2. Su judančiąja magnetinės sistemos dalimi - inkaru 5 - sujungta svirtis, prie kurios pritvirtintas pagrindinis judantysis kontaktas 8, prie srovės grandinės prijungtas lanksčiu laidininku 6. Veikia taip: padavus įtampą į ritę 2 (sujungiamas jungiklio S kon­taktas), inkaras pritraukiamas prie šerdies, o kontaktas 8 - prie pa­grindinio nejudančiojo kontakto 12. Pagrindiniams kontaktams, esan­tiems darbinėje padėtyje, prispausti įtaisyta spyruoklė 7. kontaktai sujungia pagrindinę elektros grandinė. Su inkaru sujungti tiltelio tipo sujungiamieji 3a ir atjungiamieji 3b papildomieji arba blokavimo kontaktai, skirti perjunginėti valdymo grandines. Jie skirti silpnoms srovėms. Kontaktorius išjungiamas nutraukus į ritę 2 paduodamą įtampą (jungiklio S kontaktas atsijungia). Tuomet kontaktoriaus judančioji dalis, savo masės ir grįžimo spyruoklės veikiama, grįžta į pradinę padėtį. Atsiskiriant kontaktams susidarantis lankas gesinamas magnetiniu pūtimu lanko gesinimo kameroje 9, pagamintoje iš kaitrai atsparios izoliacinės medžiagos. Magnetinio pūtimo sistemą sudaro nuosekliai į pagrindinės srovės grandinę įjungta ritė 15 su plienine šerdimi 14 ir dviem plieninėmis plokštelėmis - polių antgaliais 13, gaubiančiais lanko gesinimo kamerą. Ritės 15 srovė sukuria lanko degimo zonoje magnetinį srautą  (9.3 pav., b). Šio srauto sąveika su lanko magnetiniu lauku sukelia elektromagnetinę jėgą F, nukreipiančią lanką į gesinimo kameros plyšį 9, kuriame lankas pailgėja, ataušta ir gęsta. Norint efektyviau užgesinti lanką, kamerose įtaisomos izoliacinės pertvaros 10, kurios pailgina lanką ir padidina jo varžą. Kai kurių tipų kontaktoriuose yra kibirkščių gesinimo grotelės iš trumpų metalinių plokštelių 11. Kad inkaras „nepriliptų" išjungus ritę, prie jo pritvirtinamas nemagnetinės medžiagos tarpiklis. Kintamosios srovės kontaktorius skiriasi nuo nuolatinės srovės kontaktoriaus pagrindinių kontaktų skaičiumi ir magnetine sistema, surinkta iš atskirų izoliuotų plieninių plokštelių. 9.4 pav., a, parodytas kintamosios srovės tripolio kontaktoriaus su vožtuvo tipo inkaru magnetinės sistemos ir kontaktų pjūvis. Kontaktoriaus elektromagneto ritė maitinama vienfaze kintamąja srove, todėl magnetinis srautas periodiškai sumažėja iki nulio, dėl to kyla magnetinės sistemos vibracija ir gaudesys. Šiems reiškiniams susilpninti kontaktoriaus šerdies gale įtaisoma varinė trumpai sujungta vija, gaubianti apie 1/3 šerdies skerspjūvio ploto (9.4 pav., b). Tais momentais, kai pagrindinis magnetinis šerdies srautas sumažėja iki nu­lio, jo kitimo greitis maksimalus ir trumpai sujungtoje vijoje, kaip transformatoriaus antrinėje apvijoje, indukuojasi maksimali elektrovara. Vija teka srovė, kuri sukuria magnetinį srautą . Sis srautas praeina vijos šerdimi bei inkaru ir neleidžia inkarui atšokti nuo šerdies tada, kai pagrindinis srautas sumažėja iki nulio. Kintamosios srovės kontaktoriuose naudojamos tokios pat lanko gesinimo kameros kaip ir nuolatinės srovės kontaktoriuose. Magnetinis paleidiklis tai kompleksinis komutacijos aparatas, skirtas varikliams paleisti, stabdyti ir apsaugoti nuo perkrovų, nekomutuojant rezistorių jėgos grandinėse. Nereversiniame paleidiklyje naudojamas vienas, o reversiniame - du tripoliai kontaktoriai ir dvi arba trys vienpolės šiluminės relės (arba viena dvipolė), sumontuoti ant bendro pagrindo arba viename apsauginiame gaubte. Kad reversiniame paleidiklyje negalėtų vienu metu įsijungti abu kontaktoriai, jų judamosios sistemos mechaniškai blokuojamos (9.5 pav.). Atstumą tarp šerdies ir inkaro išjungtame kontaktoriuje reikia parinkti minimalų, nes kai šis atstumas pernelyg didelis, dėl mažos induktyviosios varžos rite teka srovė, 8 …15 kartų stipresnė už darbinę. Relė - silpnosios srovės aparatas, naudojamas distanciniu būdu arba automatiškai valdyti kontaktorius ir paleidiklius. Relės skirstomos į: • kontaktines ir bekontaktes - pagal konstrukciją, • į valdymo ir apsaugos - pagal paskirtį. Kontaktinė elektrinė relė dažniausiai yra automatinio valdymo sistemos tarpinis elementas, sujungiantis arba atjungiantis vieną ar kelias elektrines grandines. Tolydžiai arba šuoliu kintant relės įėjimo (valdančiajam) parametrui (elektriniam, šiluminiam ir t.t.), šuo­liu susijungia ar atsijungia relės kontaktai - pakinta išėjimo (valdomasis) parametras. Elektros pavarose valdymo relės naudojamos varikliams paleisti, jiems įsukti ir stabdyti, grandinių srovei ir įtampai kontroliuoti ir stabilizuoti bei įrengimų darbo režimą keičiantiems signalams įvesti į valdymo sistemą. Apsaugos relių paskirtis - apsaugoti nuo sugadinimo aparatus, variklius, ir elektros pavarų mechaninius mazgus juos atjungiant arba įjungiant signalizaciją, kai darbo režimas nukrypsta nuo normalaus. Kai kurių tipų relės (srovės, įtampos) naudojamos valdymui ir apsaugai. Laiko relės skirtos uždelsti laiką tarp dviejų ar daugiau aparatų poveikio. Laiko uždelsimas gali būti gaunamas tiek įjungimo, tiek ir išjungimo komandoms. Elektros pavarose neilgam uždelsimui (5 …10 s) gauti naudojamos relės su elektromagnetiniu uždelsimu. Šio tipo relėms valdyti naudojama tik nuolatinė srovė. Kai tokios relės jungiamos į kintamosios srovės grandines, naudojami lygintuvai. Jeigu išjungiama tokios relės valdymo ritės srovė, dėl sulėtėjusio liekamojo magnetinio srauto mažėjimo jos magnetinėje sistemoje gaunamas laiko uždelsimas. Komandoms uždelsti naudojamos ir kitokių konstrukcijų relės: • pneumatinės laiko relės, kuriose laiko uždelsimas gaunamas lėtai pritekant orui į kamerą pro reguliuojamo skerspjūvio kiaurymę; • laiko relės su laikrodiniu mechanizmu, kuriose laiko uždelsimą sukuria laikrodžio ankerinis mechanizmas; • motorinės laiko relės, kuriose laiko uždelsimą sukuria mechanizmas, varomas mikrovariklio; • puslaidininkinės, kuriose naudojama lėta kondensatoriaus iškrova ir elektroninės technikos elementai. Kad būtų galima vienu metu komutuoti kelias elektrines grandines, automatinio valdymo schemose naudojamos tarpinės elektromagnetinės relės, kurios įsijungia ir išsijungia su trumpu uždelsimu (per dešimtąsias ir šimtąsias sekundės dalis). Tokios relės schema parodyta 9.6 pav. Darbo metu tarpinės relės įjungiamos daug kartų per valandą, todėl dažniausiai jose genda elektromagnetai ir kontaktai. Didesniu patikimumu ir atsparumu susidėvėjimui pasižymi relės su magne­tiniu lauku valdomais hermetizuotais kontaktais - herkonais. Pastarųjų atsparumas susidėvėjimui siekia dešimtis ir šimtus milijonų įjungimų. Herkonais galima komutuoti iki 5 A stiprio srovę, esant iki 200 V įtampai. 9.7 pav., a pavaizduotas paprasčiausias herkonas su viena pora kontaktų, įmontuotų hermetiškoje kolboje arba kapsulėje 1. Kol nėra išorinio poveikio, kontaktai yra atjungti arba sujungti. Herkoną paveikus nuolatinio magneto arba ritės magnetiniam laukui, jo kontaktinės plokštelės 2 susijungia (arba atsijungia, jei pradinėje padėtyje buvo sujungtos). Keli herkonai sujungiami į konstrukciją, pavaizduotą 9.7 pav., b, su išorine arba vidine valdančiąja rite 3. Tokia konstrukcija vadinama daugiakontakte rele, valdoma bendru srovės signalu, sukuriančiu magnetinį srautą . Daugiakontaktėse relėse galima gauti reikiamą kontaktų sujungimo seką, parenkant įvairiems kontaktams skirtingas magnetines grandines. Ši galimybė praplečia herkonų panaudojimo automatizuotam elektros pavarų valdymui sritį. Šiluminės relės skirtos elektros variklių apsaugai nuo perkrovų. Labiausiai paplitę šiluminės relės su bimetaline plokštele. Bimetalinė plokštelė sudaryta iš dviejų tarpusavyje sujungtų (suvirintų) skirtingų metalų plokštelių, kurių šiluminio plėtimosi koeficientai skirtingi. Šildoma tokia plokštelė išlinksta į mažesniu šiluminio plėtimosi koeficientu pasižyminčio metalo pusę. Bimetalinis elementas gali būti kaitinamas juo pačiu tekančia elektros srove arba specialiu kaitintuvu. Kaitintuvas įjungiamas į saugojamojo variklio srovės grandinę. Šiluminė relė apsaugo variklį nuo palyginti nedidelių (1,1 … 1,2) c bet ilgalaikių perkrovų. Kinematinė šiluminės relės schema parodyta 9.8 pav. Saugomo variklio srovė teka kaitintuvo elementu 1, kurio viduje įmontuota bimetalinė plokštelė 2, besiremianti į viršutinę spyruoklės 5 dalį. Apatinė spyruoklės dalis spaudžia svirties 6 su judamu tiltelio tipo kontaktu 8 iškyšą. Kol srovė neviršija leistinos reikšmės (variklio vardinės srovės Iv), relės mechanizmas lieka pirminėje padėtyje ir kontaktinės plokštelės 7 yra sujungtos tilteliu 8. Kai kaitinimo elementu teka srovė, stipresnė už nustatytąją, bimetalinės plokštelės temperatūra palaipsniui kyla. Kai temperatūra pasiekia tam tikrą reikšmę, relė paveikia ir, atjungdama kontaktus 7, 8, signalizuoja, kad variklį reikia atjungti. Teisingai pasirinkta ir sureguliuota šiluminė relė paveikia, kai variklio srovė viršija vardinę 20% ilgiau kaip 20 minučių, ir nepaveikia variklį paleidžiant ar staiga pakitus apkrovai. Relės poveikio srovę galima reguliuoti keičiant atramos 4 padėtį. Atvėsus bimetalinei plokštelei (po 1-1,5 minutės) relė grįžta į pradinę padėtį savaime arba paspaudus mygtuką 9. Grįžimo į pradinę padėtį variantas parenkamas keičiant atramos 3 padėtį. Šiluminėmis relėmis galima apsaugoti asinchroninius variklius ne tik nuo perkrovų, bet ir nuo dvifazio maitinimo režimo. Tam apsaugos schemose naudojamos dvi vienpolės arba viena dvipolė šiluminė relė, įjungta į dvi fazes. MAGNETINIS PALEIDIKLIS Magnetinis paleidiklis yra kintamosios srovės trijų polių kontaktorius, kurio dviejose arba trijose fazėse yra įjungtos maksimalios srovės šiluminės relės. Magnetiniais paleidikliais distanciniu būdu valdomi ir saugomi nuo perkrovos iki 75kW varikliai su trumpai jungtu rotoriumi bei kiti įrenginiai. Jų kontaktoriaus ritė saugo grandines nuo tinklo įtampos pažemėjimo žemiau 85% vardinės vertės. Magnetiniai paleidikliai naudojami tada, kai reikia dažnai įjungti ir išjungti ne didesnę kaip vardinę apkrovą. Pagal naudojimo būdą jie gali būti - atvirieji, apsaugoti, reversiniai, nereversiniai, pagal pajėgumą- įvairių gabaritų ir kitokie. Magnetiniuose paleidikliuose esanti šiluminė relė saugo grandines nuo perkrovų. Šiluminėje relėje esantis kaitinimo elementas visuomet būna įjungtas į apsaugomą grandinę ir juo teka šios grandinės srovė. Kaitinimo elementas būna apskaičiuotas taip, kad tekant vardiniams srovės dydžiams nešyla. Dėl įvairių priežasčių padidėjus srovei jis pradeda šilti, kartu šildydamas šalia jo arba jame esančią bimetalinę plokštelę. Bimetalinė plokštelė, turėdama savybę keisti savo formą kylant temperatūrai, besiriesdama pastumia šalia esantį relės stūmiklį, kuris atpalaiduoja relės elementus, laikančius suspaustoje padėtyje kontaktinio tiltelio spyruoklę. Atlaisvinta spyruoklė pakelia kontaktinį tiltelį, kuris perjungia relės kontaktus į priešingas pozicijas -normaliai sujungtus atjungia, normaliai atvirus - sujungia. Kadangi bent viena nor­maliai uždara šių kontaktų pora būna įjungta į kontaktoriaus valdymo grandinę nuosekliai STOP mygtukui, tai srovės padidėjimas galios grandinėje sukelia rezultatą, tolygų STOP mygtuko paspaudimui. Valdymo grandinė nutraukiama, kontaktoriaus ritė netenka maitinimo ir elektromagnetas atleidžia kontaktus. Kontaktoriaus kontaktai grįžta į normalią padėtį. Jei jo normaliai atviri galios kontaktai buvo įjungti į galios grandinę, tai dabar bus nutraukiama ši galios grandinė. Parenkant šiluminę relę reikia laikytis šių pagrindinių reikalavimų: • nustatyta relės srovė turi būti didesnė arba lygi elektros variklio vardinei srovei; • reguliatoriaus padėtis turi būti tokia, kad nuo nulinės padėties į abi puses būtų laisvos viena ar dvi pozicijos. Naujų konstrukcijų relėse paprastai numatomi įtaisai, informuojantys apie jų suveikimo priežastis, pvz., grandinė atjungta automatiškai dėl gedimo ar tai įvykdyta paties operatoriaus. Konstrukcijos leidžia pasirinkti pakartotinį rankinį arba automatinį įjungimą po suveikimo. Plačios reguliavimo ribos, pvz., ta pati relė gali būti nustatoma suveikimui nuo 14 iki 45A, kita nuo 3,7 iki 12 (firmos Rockvvell Automation relės 193-EB1ME, 193-EB1FB) Tokios relės gali turėti apsauginius skydelius nuo netyčinio nustatytos srovės apkrovos išreguliavimo, srovės reguliavimo skydelius nuo netyčinio nustatytos srovės išreguliavimo, distancinio įjungimo po suveikimo solenoidus ir kitus įrenginius. 10.2 pav. Šiluminė relė ir laiko relė Paleidiklis dirba nenormaliai Paleidiklis vibruoja ir kibirkščiuoja Sumažėjusi įtampa dėl to, kad per maža transformatoriaus, iš kurio maitinamas variklis, galia Paleidiklį pakeisti automatiniu jungikliu ir kontroliuoti variklio įšilimą Toli transformatoriaus pastotė ir maitinimo laidai gali būti per mažo skerspjūvio Pakeisti laidus didesnio skerspjūvio laidais Nesimetriška maitinimo įtampa Išmatuoti įtampą ir pašalinti nesimetriškumą Paleidiklis vibruoja ir kibirkščiuoja Paleidiklis užstrigęs Išardyti paleidiklį ir sutaisyti Atsilaisvino paleidiklio tvirtinimo detalės Sutvirtinti detales Oksidavosi magnetolaidžio detalės Nuvalyti magnetolaidžio detales Neprisispaudžia kontaktai arba valdymo grandinės gnybtai Patikrinti kontaktų ir gnybtų būklę, sutaisyti Paleidiklis įsijungia, tačiau variklis nesisuka Atsilitavo kontaktinio tiltelio kontaktai Pakeisti kontaktų tiltelius Paleidiklis nenormaliai ūžia Inkaras nevisiškai susiliečia su šerdimi dėl aukščiau nurodytų priežasčių Sutaisyti Paleidiklis neišsijungia Įstrigęs paleidimo mygtukas Praplėsti mygtuko eigos angą Paleidimo mygtuko kontaktus šuntuoja valdymo srovė, tekanti plastikiniu mygtuko korpusu Pakeisti mygtukinius elementus Susijungę valdymo grandinės laidai Surasti susijungimo vietą ir sutaisyti Privirę paleidiklio kontaktai dėl per didelės srovės Išskirti kontaktus ir nuvalyti Paleidiklis užstrigęs dėl mechaninių priežasčių Pašalinti priežastis Išjungus paleidiklį, neatkrenta magnetolaidžio inkaras Pakeisti ritę mažesnės įtampos rite; pakeisti ir valdymo grandinės įtampą pvz., linijinę - fazine Per silpna spyruoklė, grąžinanti inkarą Pakeisti spyruoklę Nuolatinės srovės variklio paleidimas laiko funkcijoje Schemos veikimo aprašymas Paleidžiant variklį, įjungiamas automatinis jungiklis QF. Tada įjungiama variklio žadinimo apvija LM ir paveikia laiko relė KT (jos ritė gauna maitinimą iš tinklo per išjungiantįjį kontaktoriaus KM1 kontaktą). Spaudžiamas paleidimo mygtukas SB1. Iš tinklo + per uždarą stabdymo mygtuką SB2, nuspaustą SB1 gauna maitinimą kontaktoriaus KM1 ritė. Kontaktorius paveikia ir savo galios kontaktu KM1 įjungia variklio inkaro grandinę į tinklą. Variklio paleidimo srovė apribojama paleidimo rezistoriumi Rp. Kontaktorius KM1 savo išjungiančiuoju pagalbiniu kontaktu nutraukia maitinimą laiko relei KT. Laiko relė po nustatyto laiko išlaikymo sujungia savo kontaktą kontaktoriaus KM2 ritės grandinėje. Kontaktorius paveikia ir šuntuoja paleidimo rezistorių. Paleidimo procesas baigiasi. ASINCHRONINIO VARIKLIO PALEIDIMO IR PRIEŠINIO JUNGIMO STABDYMO SCHEMOS VEIKIMAS Įjungus įtampą, paveikia laiko relė KT. Ji savo atjungiančiuoju kontaktu nutraukia kontaktoriaus KM3 grandinę. Todėl anksčiau laiko negali paveikti kontaktorius KM3 ir šuntuoti paleidimo rezistorių Rp1 variklio rotoriaus grandinėje. Variklis įjungiamas paspaudus mygtuką SB1. Tada įsijungia kontaktorius KM1. Variklio statorius tada prijungiamas prie tinklo, įsijungia stabdžio elektromagnetas YB ir variklis M pradeda suktis. Tuo pačiu, paveikus kontaktoriui KM1, paveikia ir kontaktorius KM4, kuris savo kontaktais šuntuoja paleidimui nereikalingus rezistorius Rp2, o taip pat nutraukia laiko relės KT ritės grandinę. Laiko relė, netekusi maitinimo, su uždelsimu sujungi savo kontaktą kontaktoriaus KM3 grandinėje. KM3 paveikia ir savo kontaktais šuntuoja paleidimo rezistorius Rp1 variklio rotoriaus grandinėje. Taip pasibaigia variklio paleidimo procesas. Variklio stabdymo procesą kontroliuoja relė KV, kurios įtampa priklauso nuo variklio rotoriaus elektrovaros. Reguliavimo rezistoriumi Rr relė sureguliuojama taip, kad nepaveiktų paleidimo metu, kai variklio slydimas yra tarp nulio ir vieneto (0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!