Elektroninė komercija ir jos apsaugojimas elektroniniu paštu

 ĮVADAS Trys pagrindiniai praėjusio tūkstantmečio atradimai – spausdintas žodis, elektros lemputė ir kompiuteris – iš esmės pakeitė ne tik žmonių gyvenimą, bet ir švietimą, mokslą, verslą ir pan. O patys kompiuteriai tapo tinkami informacijai ne tik apdoroti, bet ir gauti, saugoti bei perduoti. Viena iš kompiuterių sričių – internetas – įžengia į naują etapą – tampa dinamiška ir virtualia komunikacijos ir informacijos erdve. Nuo pat interneto atsiradimo pradžios buvo pradėti įgyvendinti įvairūs komerciniai ir nekomerciniai projektai. Idėjos, technologinės ir techninės naujovės dygsta kaip grybai po lietaus. Pasaulyje atsiranda naujos kartos firmų, kurios naudoja elektroninį ryšį su gamintojais, partneriais ir klientais, atlikdamos šimtus vietinių ir tarptautinių verslo operacijų ir sandorių per dieną, neskrisdami šimtus kilometrų, gal net neišeidami iš savo darbo kabineto, ir t.t. Vienas iš moderniausių šiandieninių komercinės veiklos kompiuterizavimo būdų – elektroninis verslas. Tai vienas iš pažangiausių ir greičiausių būdų, ypač JAV, valdyti ir atlikti prekybos operacijas, panaudojant kompiuterius ir telekomunikacijos tinklus. Vartotojams didžiausią siaubą kelia kredito kortelių vegystės, asmeninės informacijos privatumas ir pan. Daugelis pirkėjų iki šiol nėra tikri, ar verta naršyti po internetą, ieškoti prekybos tinklapių, laukti kol monitoriuje pasirodys vaizdas, bandyti suprasti užsakymo procesą ir po to dar jaudintis, ar koks nors kompiuterių piratas nepavogė kredito kortelių. Elektroninis komercija ir internetas Viena iš komercinių gigančių – IBM – atliko apklausą apie elektroninio verslo technologijas. Apklausa parodė, kad elektroninis verslas leidžia tiesiogiai keistis informacija firmos viduje ir išorėje, padidėjo gamybos efektyvumas, pasikeitė net metodika. Peršasi išvada, kad geresnė komunikacija didina efektyvumą, suartina firmą su jos klientais. Diegdami internetą į įvairiausius prietaisus ir įtaisus, gamintojai keičia interneto pobūdį. Netrukus plačiai paplis tokios technologijos kaip belaidis ryšys, balso atpažinimas programine įranga, organiniai tinklai, naujos naršyklių kalbos: XML, WML, nauji bevielių programinių įrangų protokolai WAP ir t.t. Tai pakeis daugelio žmonių gyvenimą. Jei paskutinis kartas, kai žmonės keitė savo gyvenimo būdą, buvo industrinė revoliucija, tai dabar jį teks keisti jau dėl tinklų revoliucijos. Viso pasaulio tyrimų institutai ieško būdų, kaip internetu praplesti verslo modelius. Pagrindinis žmones viliojantis dalykas – elektroninės parduotuvės – tampa vis patogesnės, jomis lengviau naudotis pradedantiesiems. Svetainės kuriamos panašios į puošnų katalogą, lankytojai aptarnaujami 24 valandas per parą, konsultuojami, kilus problemoms ir pan. Nenuostabu, kad keičiasi ir pirkėjų demografija. Pirmaisiais elektroninės komercijos paplitimo metais tipinis pirkėjas buvo dideles pajamas turintis, techniką išmanantis vyras. Dabar internetu perka vis daugiau moterų bei nedideles pajamas turinčių žmonių. JAV elektroninė komercija Kažkas yra pasakęs, kad amerikiečiai net ir į kapus skuba. Tas tiesa, laikas tiesiog kaip pavasarinis sniegas tirpte ištirpsta, todėl vis daugiau ir daugiau žmonių perka net maisto produktus elektroniškai. Taigi, JAV elektroninė komercija, verslas internete tampa informacinių techonologijų sektoriaus varomąja jėga. Per savo gyvenimo dešimtmetį pasauliniai tinklai tapo svarbiu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Vis daugiau firmų ir institucijų kuria savo svetaines internete ir taip informuoja apie save ir savo laimėjimus bei pasikeitimus. Paskutiniais metais skaitmeninis vandalizmas plinta labai sparčiai, įnešdamas į virtualų pasaulį baimę dėl kompiuterių ir informacijos saugumo, netikrumo, abejones dėl interneto, kaip informacijos šaltinio, ateities. Kaip vienas iš pavyzdžių būtų korporacijos “International Data” (IDC) tyrimas, pavadintas “Internetas ir elektroninė komercija Europoje” rodo, kad, nepaisant visų paskutiniųjų pasiekimų, Europos elektroninė komercija vis dar atsilieka nuo JAV elektroninės komercijos. Tyrimo duomenimis, tik 5 Europos gyventojų per tris mėnesius apsipirko veinoje iš 12 didžiausių Europos interneto parduotuvių. Kodėl amerikiečiai taip žavisi elektronine komercija? Galima sutikti, jog netgi namai su signalizacija ir šunimi nėra 100 saugūs. Sistemos apsaugojimas: 1. pirmiausia būtina užtikrinti, kad bet kuri elektroninė operacija pasiektų norimą adresatą be pakeitimų, falsifikavimo ir pan. 2. antra, kontroliuoti priėjimą prie prie tinklų bei jo dalių: terminalų, modemų, sąsajinių įtaisų, netgi spausdintuvų. Kompiuterių piratai Visokio plauko žmonės nori įsigauti į kompiuterių sistemą. Diapazonas labai platus: pradedant nuo smalsių vartotojų, kurie tiria sistemą papraščiausiai norėdami sužinoti, kas joje yra iki kompiuterių piratų, kurie trokšta sunaikinti duomenis ar kitokiais būdais falsifikuoti duomenų bazes. Negalima pamiršti ir industrijos smalsuolių, o taip pat buvusio Šaltojo karo šnipų, dirbančių užsienio šalių žvalgybos agentūrose. “Hakeriai” (hackers – kopiuterių piratai) stovi prie durų, bet jie nesibeldžia, o įsibrauna į jūsų kompiuterius, tikėdamiesi gauti didelę naudą. “Hakeris” – ne paauglys, kuris įsiveržia tam, kad pajuokautų. Prieš keturis metus sąvoka “apmokestinamas kompiuterių piratas” retai pasitaikydavo. Dabar yra žmonių kabinančius ištisus informacijos lapus biuletenių lentose. “Hakerių” įsibrovimas į kopiuterius Vienas iš būdų – pasiekti priėjimą prie vieno savininko, tada, panaudodamas ryšius, iš šio savininko į antrąjį. Iš antrojo savininko “hakeris” gali pasiųsti melagingas žinutes į tinklą. Jis taip pat gali sukurti įrankius, kurie suras silpnas tinklo vietas ir suradęs panaudos savanaudiškiems tikslams. Kartais “hakeris” atsidaro sąskaitą ir vėliau sugrįžta. Tokiu būdu jis turi daug laiko analizei, planui, kodui ir ateities atakos testavimui. Vienas iš žymiausių “hakerių”, galima sakyti, yra Kevinas Mitnikas (Kevin Mitnich). Įsibrovimo tikslai Dažniausiai korporacijos ieško naujienų apie varžovų naujus produktus. Bulvariniai laikraščiai ieško įžymybių medicinos informacijos. Vagišiai ieško kredito kortelių numerių ir banko pervedimų, ir t.t. Saugių tinklų tikslai Pirmiausia, užtikrinti, kad bet kuri išsiųsta žinutė pasiektų adresatą be pakeitimų, falsifikavimo ir pan. Antra – kontroliuoti priėjimą prie tinklų ir su jais susijusiomis dalimis kaip terminalus, modemus, vartus, tiltus, kelius, netgi spausdintuvus. Priemonės, apsaugančios tinklus, yra įvairios ir priklauso nuo duomenų ir informacijos, esančios sistemoje, svarbumo. Vienas iš būdų – kriptografija. Algoritmas – PGP, naudoja viešojo rakto užkodavimą apsaugoti elektroninį paštą ir duomenų failus. Tai labai saugi kriptografijos programinė įranga MS-DOS, UNIX, VAX/VMS ir kitų kompiuterių aplikacijoms. Antras būdas apsisaugoti nuo įsibrovėlių – “ugnies siena”. Šis modelis primena viduramžių pilis. Tai sitema ar net sistemų grupė, kuri užtikrina saugumą tarp dviejų tinklų: informacijos, ateinančios iš “išorės” į tinklų “vidų”. Realybėje yra žmonių, kurie mėgsta dažais terlioti kitų žmonių namų sienas, sulaužyti pašto dėžes ar sėdėti automobilyje ir be perstojo signalizuoti ir pan. Tačiau yra žmonių, kurie tuo metu dirba ir visi tie dalykai trukdo. Taip yra ir su internetu. Vieni žmonės bando atlikti darbą naudodamiesi internetu, o kiti trokšta jiems trukdyti. Peršasi išvada, kad “ugnies siena” reikalinga apsaugoti tinklus nuo įsibrovėlių, kai jūs atliekate savo darbą. O taip pat “ugnies siena” gali vaidinti “ambasadoriaus” vaidmenį internete. Daugelis korporacijų naudoja savo “ugnies sienas” sistemose kaip sandėlį, kuriame talpina savo produkciją, serverius, svarbius failus ir pan. Pagrindinės “ugnies sienų” rūšys Tinklinės ugnies sienos “nusprendžia” pagal šaltinį, galutinį adresą ir portą individualiajame IP pakete. Paprastas kelias yra “tradicinė” tinklo “ugnies siena”, kuri praktiškai parodo, koks paketas su kuo kalba ar iš kur atėjo. Šiuolaikinės tinklinės ugnies sienos yra labai greitos ir vartotojams suprantamos. Viso tinklo kontroliavimas. Aplikacijų “ugnies siena”, kurioje savininkai yra “proxy” serveriai, neleidžia tiesioginio srauto tarp tinklų. Kadangi “proxy” aplikacijos yra programinės įrangos koponentai, veikiantys sienoje, tai jie yra puiki vieta “loggin” ir priėjimo kontrolei. Ateityje “ugnies sienos” bus “statomos” tarp tinklų ir aplikacijų. Panašu, kad tinklinės “ugnies sienos” “žinos” daugiau apie duomenis ir informaciją, einančią per jas, o aplikacinės sienos taps “žemesnio” lygio ir suprantamesnės. Abiejų rūšių “sienos” naudos kodavimą tam, kad galėtų apsaugoti eismą einantį pro jas į internetą. Skaitmeniniai parašai Kai mes bendraujame tiesiogiai su žmonėmis, mes žinome su kuo kalbame iš jo balso, manierų ir t.t. Elektroninėje komunikacijoje, ypač elektroninėje prekyboje, kuri šiandien tampa vis populiaresnė, mes ne visda galime būti tikri ar asmuo, su kuriuo elektroniškai bendraujame, yra tikrasis ar apsimetėlis. Kaip saugiai pasirašyti elektroninį kontraktą, tastamentą ar svarbų laišką? Tam yra naudojami elektroniniai parašai. Tai patikima elektroninė pasirašymo priemonė elektroniniams dokumentams, kuri suteikia siuntėjui autentiškumą ir žinutės inegralumą. Tai ir patogus, greitas ir saugus pasirašymo būdas. Skaitmeninis parašas – tai atsitiktinai pasirinktų numerių, raidžių ir simbolių serija. Pavyzdžiui, -------PARAŠO PRADŽIA------ ineg87+ijhjbHT45moi9#ksdenybgtytrbeiobpyeblopuonuyt87w23rflkmkkjlglo8uh7ygfdwzaqn -------PARAŠO PABAIGA------ Skaitmeninių parašų programinė įranga atlieka visą darbą už tave. Ji liepia atlikti keletą komandų ir automatiškai pateikia raktų porą. Kai turimi raktai, belieka tik nurodyti dokumentą, norimą pasirašyti ir paspaudžiamas “parašo” mygtukas. Naujas failas turi pasirašytą dokumentą, kurį galima išsiųsti pasirinktam asmeniui. Tuomet elektroninio dokumento gavėjas gali patvirtinti tavo parašą naudodamasis interoperatyvia skaitmeninių parašų programine įranga. Jei elektroninis dokumentas buvo kokiu nors būdu pakeistas, kai keliavo internetu, jis nebus patvirtintas gavėjo. Elektroniniai parašai yra sukurti kriptografijos dėka. Viešas raktas yra rakto savininko kodas ir prieinamas tiems asmenims, kuriuos pasirenka savininkas. Jie žino, kaip dekoduoti žinutes. Asmeninis raktas yra žinomas tik savininkui. Jis naudojamas sukurti užkoduotą žinutę, ir raktas yra matematiškai sujungiamas su savininko viešuoju raktu. Tokia schema padeda išvengti padirbinėjimo ir leidžia gavėjui tiksliai nustatyti žinutės autoriaus autentiškumą. Dokumento parašymas Pirmiausia, programinė įranga padaro žinutės failo santrauką, kuri bus sunčiama. Žinutės santrauka yra skaičių ir raidžių serija, kuri matematiškai suskaičiuota, ir vienintelė šiai žinutei, todėl bet koks raidės ar skaičiaus pakeitimas pakeis visą žinutės santrauką. Gavėjo programinė įranga apskaičiuoja žinutės santrauką ir palygina su parašu, sukurtu siuntėjo. Jei žinutės santrauka ir parašas yra vienodi, parašas galioja. Rakto dydis Tai pasirenka savininkas. Kuo raktas ilgesnis, tuo siunčiama informacija saugesnė, bet lėtesnė. Paprastai raktai yra 3 dydžių: • 512 bitų – labiausiai pažeidžiamas, bet greitas; • 768 bitų – labai saugus, bet lėtesnis; • 1024 bitų – labai saugus, dažniausiai naudojamas kariniams tikslams ir vienas iš lėčiausių. Vartotojo autentiškumo kortelė (ID) – geriausiai ir patogiausiai naudoti vardą ir pavardę bei elektroninio pašto adresą laužtiniuose skliausteliuose, pavyzdžiui: JonasJonaitis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!