Ekstremalus sportas

Lietuva oirmą kartą pasaulio olimpinėse vasaros žaidynėse dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Iš pradžių buvo numatyta pasiųsti net 33 sportininkų rinktinę, tačiau vėliau apsiribota 18 žmonių (15 sportininkų ir 3 vadovai). Lietuvai atstovavo 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. Oficialiu Lietuvos olimpinės akademijos ambasadorius Prancūzijoje, poetas Oskaras Milašius.
1928m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuvai atstovavo keturių sporto šakų - bokso, dviračių, sunkiosios ir lengvosios atletikos 12 olimpiečių. Geriausią rezultatą parodė iš Šiaulių kilęs pussunkio svorio boksininkas Juozas Vinča. Savo svorio kategorijoje jis pateko į ketvirtfinalį ir užėmė 5-7 vietas.
1928m. lietuvių atstovas čiuožėjas Kęstutis Bulota pirmą kartą dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt-Morice. 500,1500 ir 5000 m čiuožimo varžybose buvo 30-tas pajėgiausių pasaulio čiuožėjų tarpe.
1932m. Losandželo olimpinėse vasaros žaidynėse Lietuvos sportininkai neįstengė dalyvauti dėl ekonominių sunkumų, tačiau žaidynių meninės komisijos nariu buvo pakviestas gydytojas, žinomas sportoorganizatorius ir tarptautinės sporto medicinos organizacijos steigėjas Antanas Jurgelionis. Jis apdovanotas specialiu šių žaidynių komiteto diplomu.
1936 m. dalyvauti Berlyno olimpiadoje Lietuva iš to meto fašistinės Vokietijos olimpinių žaidynių organizacinio komiteto dėl konflikto Klaipėdos krašte, kvietimo negavo.
Vėl lietuviai vasaros olimpinėse žaidynėse pasirodė po II pasaulinio karo, 1952m., dalyvaudami Helsinkyje tuometinės Tarybų Sąjungos rintinės sudėtyje. SSSR sydėtyje trys atstovai dalyvavo visose vasaros olimpiadose iki 1988m.
1992m. Lietuva vėl kaip atskira valstybė dalyvavo Barsenos olimpiadoje, 1996m. Atlantoje, 1992m. žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje, 1994m. - Lilehameryje ir 1998m. - Nagane.
KŪNO KULTŪROS PRADMENYS LIETUVOJE
Vikrumas, budrumas, jėga, greitis, kantrybė ir ištvermė buvo ypač reikalingi jau gentinėje santvarkoje, kai vyko arši kova už būvį tarp žmonių ir gamtos bei tarp atskirų genčių.
Iš kartos į kartą senovės baltai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems ir vikriems, kaip sumedžioti žvėrį ar atremti priešą.
Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžiu vyresniųjų veiksmų stebėjimu, jų pakartojimu ir pamėgdžiojimu.
Ir pirmykštėje bendruomenėje, ir vėliau, fiziniai pratimai, žaidimai ir šokiai žmogui tarnavo taip pat ir kaip priemonė atsipalaiduoti, parodyti savo sugebėjimus, jėgą. Pačiose primityviausiose lietuvių žaidimus lydinčiose dainose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!