Ekonominių geografinių struktūrų analizė Japonijoje

Įvadas Japonija yra viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Ji pasaulyje žinoma ir kaip „Tekančios Saulės“ šalis, įsikūrusi pačiuose Azijos rytuose. Valstybės teritoriją sudaro salynas, susidedantis iš daugiau kaip 3000 salų, kurių pagrindinės yra keturios – Hokaidas, Honšiū, Šikoku ir Kiūšiū. Japonija po antro pasaulinio karo per trumpą laiką sugebėjo iš visiškai sugriautos ir okupuotos valstybės tapti antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Nepaisant ekonomikos augimo sulėtėjimo ir nedidelių krizių praeito amžiaus pabaigoje, ji vis dar išlaiko savo pozicijas ir toliau kyla aukštyn. Šalyje yra vystoma daugybė pramonės sričių, kuriamos naujausios pasaulio technologijos, ugdomi darbštūs ir originalūs mokslininkai bei verslininkai. Jungtinės Valstijos yra principinis Japonijos sąjungininkas tiek karinėje, tiek ekonominėje srityje. Šias dvi šalis jau daugiau kaip pusę amžiaus sieja didelė draugystė bei partnerystė. Taigi darbe bus analizuojama dabartinė Japonijos ekonominė situacija, jos pajamų šaltiniai ir kiti veiksniai lėmę dabartinį šalies lyderiavimą pasauliniame ūkyje. Darbo tikslas: Išanalizuoti Japonijos ekonomines geografines struktūras. Darbo objektas: Japonijos valstybė, jos ūkis, visuomenė, jos tarptautiniai santykiai bei integracija į pasaulinį ūkį. Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti šalies praeities bei dabarties ekonominę situaciją bei jos sudedamasias dalis; 2) Išnagrinėti Japonijos gamtinių išteklių atsargas; 3) Išanalizuoti Japonijos gyventojų kaitą, jų struktūrą, religiją; 4) Išnagrinėti šalies ūkio struktūrą: žemės ūkį, pagrindines pramonės šakas bei paslaugų rinką, pateikti statistiką; 5) Išanalizuoti Japonijos eksporto ir importo struktūrą, prekybos mastus; 6) Aprašyti žinomiausią Japonijos produkciją; 7) Pateikti šalies investicijų srautų analizę bei mastus; 8) Aprašyti pagrindines šalies ekologijos problemas; 9) Pateikti Japonijos vaidmenį tarptautinėje politikoje. Darbe bus analizuojama įvairių Lietuvos bei užsienio autorių literatūra, statistiniai duomenys, įvairios publikacijos pateiktos EBSCO bei kitose internetinėse duomenų bazėse, bei kita su tema susijusi literatūra. Bendra informacija Šalis: Japonija; Regionas: Azija; Šalies plotas: 377, 899 km2; Kalba: japonų; Gyventojų skaičius: 128,7 mln. (2008, vasaris); Didžiausi miestai Gyventojų skaičius mln. (2006, spalis) Tokijas (sostinė) 8,5 Jokohama 3,6 Osaka 2,6 Nagoja 2,2 Saporas 1,9 Kobė 1,5 Kiotas 1,5 Fukuoka 1,4 1 lentelė. Šaltinis: Country profile. Japan, EBSCO duomenų bazė, 2008; Klimatas: vidutinis, su stipriais lietumis birželio mėnesį, sezoniniais vėjais ir taifūnais rugpjūtį bei rugsėjį. Nuo gruodžio iki sausio vyrauja gan stiprios pūgos ties Japonijos pakrantėmis. Klimatas Tokijuje: karščiausias mienuo – rugpjūtis (29°C), šalčiausias – sausis (7,6°C). Sausiausias mėnuo – rugpjūtis (9,5 mm kritulių), drėgniausias – rugsėjis (319,5 mm). Valiuta: Jenos ¥. 1 jena = 100 senų. Vidutiniai valiutų kursai 2007 metais: 117,8¥:1$; 161,2¥:1€; 235,7¥:1£. Valiutų keitimo kursai 2008 metų kovo 31 dieną: 99,7¥:1$; 157,7¥:1€; 197,8€:1£. Fiskaliniai metai: balandžio 1d. – kovo 31d. Laiko zona: GMT+9. Laisvos nuo darbo dienos: Sausio 1d, 14d; vasario 11d; kovo 20d; balandžio 29d; gegužės 3d– 5d; liepos 21d; rugsėjo 15d, 23d; spalio 13d; lapkričio 3d, 23d; gruodžio 23d. ekonomika Pokario ekonomikos bendra apžvalga Dažnai Japonijos pokario spartus ekonomikos didėjimas vadinamas fenomenu, nes maždaug per 30 metų ši šalis sugebėjo patekti į stipriausių pasaulio šalių trejetuką. Prieš Antrąjį pasaulinį karą japonams nepavyko iki galo pasivyti Vakarų ekonomikos ir technologijų, o konfliktas ir jo padariniai tą atotrūkį vėl smarkiai padidino. Į karo veiksmus Japonija buvo įsitraukusi nuo 1931 metų; 1937 metais prasidėjo karas su Kinija, 1941 metais – su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija. Japonijai gyvybiškai svarbūs prekybos laivynas ir pramoniniai miestai buvo visiškai sugriauti. Japonija baigė karą dalinai priklausoma nuo JAV, dauguma valstybių atsisakė prekiauti, trūko gamtos išteklių, JAV reformos šalies viduje sukėlė tam tikrą suirutę, vietiniai gyventojai patys nenorėjo investutoti į šalies ūkį. Japonijos ekonomika merdėjo. Ekonomikos atgimimas prasidėjo, kai amerikiečiai įvykdė griežtų finansinių išlaidų politiką 1949 metais, sustabdė tolimesnes ekonomikos reformas ir pradėjo iš japonų pirkti prekes, kurios buvo reikalingos kilus 1950 metų karui su Korėja. Karinių veiksmų metu ji tapo Amerikos armijos užnugariu. Dėl karo žymiai padidėjo ginkluotės ir karinių medžiagų, karinių pervežimų ir paslaugų, maisto produktų ir kt. paklausa. Tai sąlygojo karinės pramonės bumą Japonijos ekonomikoje. 1950 – 1953 metais įplaukos iš amerikiečių karinių užsakymų siekė 2,5 mlrd. jenų. Tai leido Japonijai padengti užsienio prekybos deficitą ir padidinti žaliavų išteklių importą. Vykdant Amerikos karinius užsakymus buvo naudojami pokario Japonijos pramonės pajėgumai, išlikę atsisakius JAV konfiskuoti Japonijos pramonės įrangą kaip reparacijų dalį. Pramonės ir užsienio prekybos srityse buvo panaikinti visi apribojimai. 1949 – 1951 metais pramonės gamybos apimtys Japonijoje dėl šių pasikeitimų išaugo daugiau negu 1,5 karto ir aplenkė prieškario lygį. Per 1950 – 1954 metų laikotarpį, palyginti su 1945 – 1949 metais, užsienio prekybos apyvarta padidėjo beveik 10 kartų. Tačiau Japonijos pramoninė bazė technikos ir technologijų atžvilgiu buvo atsilikusi. Per 70 proc. staklių buvo daugiau kaip 10 metų senumo, trūko vietos produktų. Būtina atsižvelgti į tai, kad 1951 m. rugsėjo 8 d. San Franciske su Japonija buvo sudaryta taikos sutartis, kurią pasirašė 48 šalys. Tik SSRS atsisakė pasirašyti šią sutartį. San Francisko sutarčiai įsigaliojus, visa valdžia Japonijoje buvo perduota vyriausybei, tačiau pagal kitus dvišalius susitarimus šalyje buvo teisėtai dislokuojama Amerikos kariuomenė. Tokiu būdu 1945 – 1951 m., kai Japonija buvo okupuota Amerikos kariuomenės, Japonijos ekonomika ne tik sėkmingai praėjo atkūrimo periodą, bet ir sugebėjo padėti tolesnės raidos pagrindus. 1951 metais visose šakose buvo pasiektas prieškario pramonės gamybos lygis. Pirmojoje šeštojo dešimtmečio pusėje Japonijos vyriausybė didžiausią dėmesį skyrė užsienio ekonomikos plėtrai. 1952 metais priimtas įstatymas, leidęs kurti eksporto kartelius. Siekiant paskatinti eksportą, jis dažnai buvo subsidijuojamas. Importo licenzijos daugiausiai išduotos pirkti įrengimus bei žaliavas įmonėms modernizuoti. Užsienio kapitalo patekimas į Japoniją buvo ribojamas. Pagrindiniu Japonijos prekybos partneriu tapo JAV. Penktajame ir šeštajame dešimtmetyje Japonija į JAV tiekė daugiausia lengvosios pramonės produkciją, pirmiausia tekstilę. Tuo metu Japonija ir JAV ginčijosi dėl medicininių termometrų, pigių palaidinių ir rašomųjų mašinėlių juostelių. Siekiant išvengti krizės, 1953 – 1954 m. tarp Japonijos ir JAV buvo pasirašytos draugystės ir jūrų laivybos sutartys, Japonijos ir JAV susitarimas, pagal kurį Japonija turėjo pirkti iš JAV žemės ūkio maisto produktus, susitarta dėl kapitalo įdėjimų garantijų ir pan. Nuo šeštojo dešimtmečio vidurio Japonijos ekonomikoje prasidėjo neregėtai spartaus ekonomikos augimo laikotarpis. Būtent tuo laikotarpiu prasidėjo vadinamasis „Japonijos stebuklas“ arba „fenomenas“. 1951 – 1970 metais vidutinis metinis BVP padidėjimas sudarė 15,2 proc., tuo tarpu VFR ir Italijoje – 7,4 proc., Prancūzijoje – 6,2 proc., JAV – 4 proc., Anglijoje – 3 proc. 1961 – 1970 metais vidutiniai BNP augimo tempai per metus Japonijoje siekė 11 proc., tuo tarpu Prancūzijoje – 5,8 proc., Italijoje – 5,6 proc., VFR – 4,9 proc., JAV – 4,1 proc., Anglijoje – 2,8 proc. Pagal BVP dydį Japonija 1969 metais kapitalistiniame pasaulyje užėmė antrąją vietą po JAV. 1970 metais ji užėmė ketvirtą vietą pasaulio eksporte: jos dalis sudarė 7 proc. kapitalistinių šalių eksporte. Japonija aplenkė visas šalis pagal sukaupto kapitalo dydį. 1968 m. Japonijos investicijos į pagrindinį kapitalą sudarė 34,7 proc. BVP palyginti su JAV investicijomis, kurios sudarė 14 proc. BVP. Dabartinė situacija Japonijos įspūdinga ekonomikos plėtra vyksta iki šiol, tiesa, lėčiau negu praeituose dešimtmečiuose. Praėjusio tūkstantmečio paskutinį dešimtmetį Japonija išgyveno tam tikrą sąstingį. 1992 metais Japonija užėmė penktą vietą pagal įplaukas vienam gyventojui OECD rajone (ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), o 2002 m. – jau tik devynioliktąją. Japonija įklimpo į dideles skolas, sumažėjo gamybos pajėgumai, padidėjo bedarbystė. Labai nukrito turto kainos, bankai sugriežtino paskolų išdavimą, bendrovės negalėjo investuoti į įrangą, eksportas ir bendrovių pelnas sumažėjo. Teko mažinti algas, dėl to sumažėjo vartojimas, ir 1998 m. Japonijos ekonomikos prieaugio nebuvo. Šalis ėmėsi priemonių ekonomikai gaivinti. 1999 m. biudžete skirta pinigų viešiesiems projektams (finansuojamiems iš biudžeto) įgyvendinti, padidinti kreditai būstams pirkti, sumažinti mokesčiai, kurį laiką paskolos buvo beprocentės, vyriausybė padėjo į 15 bankų 7,2 trilijono jenų (60 mlrd. dolerių). Buvo reorganizuota verslo struktūra, vyriausybė padidino investicijas į šalies ūkį, atgimė eksportas bei padidėjo korporacijų pelningumas. Investicijos į verslą bei eksportas buvo pagrindiniai Japonijos ekonomikos augimo varikliai, kurie nuo 2002 metų sudarė tris ketvirtadalius viso ekonomikos našumo. Šalis pradėjo daugiau prekiauti su Azijos šalimis. Eksportas į Aziją šiuo metu sudaro apie puse viso Japonijos eksporto. Per 2007 metus visas ekportas padidėjo 9 proc. nepaisant sumažėjusios prekybos su JAV. Kylantis eksportas bei rekordiškai didėjantis įmonių pelnas šiuo metu didina Japonijos ekonomiką maždaug 2 proc. per metus. Toks kilimas planuojamas iki 2009 metų. Taigi Japonija išlieka tarp pasaulinių lyderių ir užima antrą vietą pasaulyje pagal BVP, septintą vietą pagal BVP vienam gyventojui , bei penktą vietą pagal metinius BVP augimo tempus (2007 metai). Defliaciją keičia infliacija Praeito dešimtmečio ekonominę stagnaciją simbolizuoja ir Japonijoje įsivyravusi defliacija. Tiesa ji nebuvo labai didelė ir nuo 2002 metų ekonominio pagyvėjimo pradžios pradėjo mažėti, kol galiausiai 2007 metais Japonijoje prasidėjo infliacija. Šį reiškinį atspindi 4 paveikslėlis. 4 pav. Šaltinis: indexmundi.com/japan, 2008; 2008 metų sausį, infliacija Japonijoje pasiekė 3 proc. Tai didžiausia infliacija per pastaruosius 27 metus. Ekonomistai teigia, jog tokį kilimą paskatino kylančios naftos bei žaliavų kainos. Darbo rinka Nedarbo lygis Japonijoje pastarąjį dešimtmetį yra apie 5 proc. Nuo 2003 metų jis tolygiai mažėja ir 2007 metais sudaro 4,1 proc ir yra vienas žemiausių išsivysčiusių valstybių tarpe. Metai Darbo jėga Vieta pasaulyje Pasikeitimas 2003 67,700,000 7   2004 66,660,000 7 -1.54 % 2005 66,970,000 7 0.47 % 2006 66,400,000 8 -0.85 % 2007 66,440,000 8 0.06 % 2 lentelė. Darbo rinka. Šaltinis: Japonijos statistikos departamentas, 2007; 2 lentelėje matome, kad Japonijos darbo rinka išties didelė ir patenka į pasaulio dešimtuką. Iki 2006 metų dirbančiųjų skaičius nežymiai mažėjo, po to padidėjo ir šiuo metu sudaro apie 66,5 mln. žmonių. Pagal specializaciją, 4,6 proc. japonų dirba žemės ūkyje, 27,8 proc. pramonėje, o 67,7 proc. – paslaugų sektoriuje. Gamtiniai ištekliai Japonija turi vieną nebūdingą išsivysčiusioms šalims bruožą – labai mažai gamtinių išteklių. Didelę dalį šalies teritorijos užima kalvotos ir uolėtos vietovės, visiškai netinkamos žemės ūkio ar kitai veiklai ir Japonijos žemės skurdumo neatsveria jokie kiti didesni gamtiniai ištekliai. Miškų ir vandens ištekliai Šalis apdovanota dideliu kiekiu vandens. Gausūs lietūs yra palankūs intensyviai žemdirbystei ir tankiems miškams, užimantiems du trečdalius šalies ploto. Dauguma šių miškų yra puoselėjami remiantis moklsinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti maksimalų augimą. Dėl to Japonija, nepaisant nedidelio jos ploto, užima aukštą vietą pasaulyje pagal medienos gamybą. Siauros, bet veržlios ir sraunios Japonijos upės – svarbus hidroenergijos šaltinis. Tačiau naudojant didžiąją daugumą vandens energijos išteklių, ji patenkina tik mažiau nei 5 proc. šalies gyventojų poreikių. Aplink tivuliuojančios jūros – didžiausias Japonijos gamtinis turtas. Jos – pagrindinis japonijos proteino, taip pat – daug vitaminų turinčių jūržolių, kurias japonai gausiai vartoja įvairiems valgiams gaminti, šaltinis. Pakrančių vandenyse gausu būtiniausių maisto produktų – žuvų, vėžiagyvių, dumblių. Japonijos žvejybiniai laivai žvejoja septyniose jūrose. Iš tikrųjų Japonija pagal žvejybą užima viena aukščiausių pozicijų pasaulyje. Japonijoje taip pat suvartojama daugiausia žuvies vienam gyventojui. Vandenynai bei aplinkinės jūros vaidina didelį vaidmenį Japonijos ekonomikoje – jie palengvina susisiekimą šalies viduje, jais driekiasi keliai, vedantys į pasaulio rinką ir žaliavų šaltinius. Išskyrus Kiotą, visi Japonijos didžiausi miestai ir dauguma vidutinių miestų pastatyti jūros pakrantėje. Didžioji dalis Japonijos pramonės įmonių yra įsikūrusios būtent zonose prie jūrų. Kiti ištekliai Taip pat Japonija turi mineralinių išteklių rezervuarą, tačiau jų nepakanka šiuolaikiniams poreikiams patenkinti. Dėl vulkaninės salų prigimties gausu sieros, taip pat yra kalkakmenių, molio, smėlio ir kt. Tačiau Japonijai trūksta beveik visų pagrindinių mineralinių iškasenų. Anksčiau Japonija išsiskyrė dideliais anglies klodais, tačiau šiandien juos tapo gana sudėtinga eksploatuoti ir šiuo metu Japonija anglies įsiveža žymiai daugiau nei pagamina. Anksčiau Japonija eksportuodavo varį, tačiau dabar šalis beveik visiškai priklausoma nuo užsienio, kaip ir dėl daugumos kitų metalo rūdų. Energetika Japonija yra ketvirta pasaulyje pagal energijos suvartojimą po JAV, Kinijos ir Rusijos ir dauguma jos importoja. Dėl praeito šimtmečio naftos krizių, šalis buvo priversta pergalvoti savo energetikos politiką, tačiau nafta iki šiol sudaro apie 40 proc. viso energijos suvartojimo. Sumažėjusį naftos suvartojimą pakeitė branduolinė energija, akmens anglis bei gamtinės dujos. Tačiau sunaudodama labai daug energijos, Japonija ją vartoja labai efektyviai bei taupiai ir yra viena iš efektyviausiai energiją vartojančių šalių pasaulyje. Energijos suvartojimas 2006 metais Japonija JAV Vokietija Kinija P. Korėja Nafta 235 938,8 123,5 363 105,3 Gamtinės dujos 76,1 566,9 78,5 52,2 30,8 Anglis 119,1 567,3 82,4 1 198,8 54,8 Branduolinė energija 68,6 187,5 37,9 12,3 33,7 Hidroenergija 21,5 65,9 6,3 94,3 1,2 VISO 520,3 2 326,4 328,5 1 720,1 225,8 3 lentelė. Šaltinis: Japan’s energy provision, EBSCO duomenų bazė, 2007; Labai didelė priklausomybė nuo importuojamų energijos žaliavų (75% visos energijos) paskatino Japonijos vyriausybę investuoti į branduolinės energetikos kūrimą. Šiuo metu Japonijoje veikia 55 atominės elektrinės sukuriančios apie 34 proc. elektros energijos. Japonijoje pradėjo augti pasitikėjimas šia energijos rūšimi, tačiau nebuvo išvengta kai kurių incidentų. 2007 metų liepos mėnesį 6,8 balų pagal richterio skalę žemės drebėjimas smogė Tokijo atominei elektrinei. Buvo išvengta rimtesnių gedimų, tačiau tai padidino nuogąstavimus apie japonų branduolinės energetikos saugumą. Tačiau Japonijai neturint didelių energetinių resursų ir esant priklausomai nuo užsienio šalių energetinės politikos, branduolinė energetika vistiek vaidins didelį vaidmenį ir ateityje. Japonijoje taip pat didėja ir gamtinių dujų paklausa. Šalis pirmauja pasaulyje pagal šios žaliavos importą, daugiausia iš Indonezijos (22 proc. ), Australijos ir Malaizijos (po 20 proc.). Šiuo metu gamtinės dujos užima 14 proc. viso energijos suvartojimo. Vyriausybė ilgalaikėje startegijoje šiai žaliavai taip pat skiria didelį dėmesį. Akmens anglis sudaro apie 23 proc. viso energijos suvartojimo. XX a. pradžioje Japonijoje buvo virš 800 anglies kasyklų, o dabar tik dvi, kurios naudojamos labiau apmokymams bei moksliniams tyrinėjimams. Japonija praktiškai visą angli importuoja. Vyriausybė mano, jog anglis yra tinkama alternatyva naftai ir ateityje taip pat užims didelę dalį energijos suvartojimo Japonijoje. 4 lentelė. Šaltinis: Japan energy consumption, 2006 Japonijoje yra vienos aukščiausių elektros kainų visame OECD regione. Tam įtakos turi didelės žemės sklypų kainos, didelės investicijos statant elektrines, apsaugant jas nuo žemės drebėjimų. 4 lentelėje matome kiek energijos sunaudojo pagrindiniai Japonijos ekonominiai sektoriai 2006 metais. Daugiausia energijos sunaudoja chemijos pramonė, namų ūkiai, komercinės ir viešosios tarnybos bei transportas. Gyventojai Nepaisant negausių gamtinių išteklių ir itin ribotų žemdirbystės galimybių, nuo dvidešimto amžiaus pradžios gyventojų Japonijoje padvigubėjo, o pragyvenimo lygis daug kartų pakilo. Šiuo metu Japonijoje gyvena 128,7 mln. gyventojų (Japonijos statistikos departamentas, 2008). 2006 metais, pirmą kart per 100 metų Japonijos gyventojų skaičius nežymiai sumažėjo. Metai Gyventojų skaičius Vieta pasaulyje Pokytis 2003 127,214,499 10   2004 127,332,284 10 0.10 % 2005 127,417,244 10 0.07 % 2006 127,463,611 10 0.04 % 2007 127,433,494 10 -0.02 % 5 lentelė. Japonijos gyventojų skaičiaus kaita. Šaltinis: Japonijos statistikos departamentas, 2008; 6 paveiksle matyti paskutinių metų gyventojų kitimo tendencijos. Daugiausia žmonių yra susitelkę Honšiū ir Kiūšiū salose (apie 80 mln. gyventojų). 2007 metų Japonijos statistikos departamento duomeninimis, žmonės yra suskirstyti į tris amžiaus grupes: 0 – 14 metų, 16 – 64 metų ir 65 metų ir vyresni. Gyventojų amžiaus ir lyties suskirstymą parodo 6 lentelė. Japonijos gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes ir lytį Amžius Kiekis proc. Vyriška lytis Moteriška lytis 0 – 14 metų 13,8 9 024 344 8 553 700 15 – 64 metai 65,2 41 841 760 41 253 968 65 ir daugiau metų 21 11 312 492 15 447 230 6 lentelė. Šaltinis: Japonijos statistkos departamentas, 2007; Japonija užima viena žemiausių pozicijų pagal gimstamumą tūkstančiui gyventojų (apie 210 vietą pasaulyje), taip pat didėja ir mirčių skaičius tūkstančiui gyventojų (2003 m. – 106 vieta, 2007 – 86). Tai atspindi 7–a ir 8–a lentelės. Gimstamumas Japonijoje (tūkst. gyventojų) Metai Gimstamumas Vieta pasaulyje Pokytis 2003 9.61 212   2004 9.47 212 -1.46 % 2005 9.47 210 0.00 % 2006 9.37 209 -1.06 % 2007 8.1 220 -13.55 % 7 lentelė. Šaltinis: Japonijos statistikos departamentas, 2007; Mirtingumas Japonijoje (tūkst gyventojų) Metai Mirtingumas Vieta pasaulyje Pokytis 2003 8.55 106   2004 8.95 92 4.68 % 2005 8.95 91 0.00 % 2006 9.16 86 2.35 % 2007 8.98 86 -1.97 % 8 lentelė. Šaltinis: Japonijos statistikos departamentas, 2007; Apibendrinant galima teigti, jog Japonijoje gimstamumas šiek tiek viršija mirtingumą, dėl to per pastaruosius metus gyventojų skaičius šioje šalyje didėjo. Nuo 2006 metų pastebimas šiek tiek didėjantis mirtingumas. Šalyje labai didelis senjorų (65 metai ir daugiau) skaičius (21 proc.). Japonijoje žmonės gyvena ilgiausiai pasaulyje (vidutiniškai 81 metus). Migracija Japonija daugelį šimtmečių buvo izoliuota valstybė. Nuo XV amžiaus ji palaikė ryšius daugiausia su Kinija ir Korėja. Daugiau kaip du šimtmečius, nuo 1638 iki 1853 metų, Japonija beveik visiškai nebendravo su užsieniu. Imigracija ir emigracija praktiškai neegzistavo. Gyventojų migracija į Japoniją prasidėjo maždaug prieš šimtmetį. Japoniją priėmė daug darbuotojų iš Kinijos, kurie įsikūrė daugiausia šalies uostuose. Taip pat 1910 – aisiais, Japonija kolonizavo Korėją, taip į Japoniją pradėjo plūsti daug šios valstybės piliečių. 2005 metais, imigrantų skaičius Japonijoje sudarė apie 1,9 mln. žmonių. Daugiausia jų sudarė korėjiečiai (607 000), kinai (488 000), brazilai (287 000), filipiniečiai (199 000). Nuo 1992 metų kasmet apie 10 mln. japonų išvažiuodavo ilgesniam laikui į užsienį. Vienu metu Japonija buvo gausiausiai JAV aplankiusi tauta. Daugėja japonų studentų skaičius užsienio universitetuose. Šiuo metu Japonijoje gyvena 98,5 proc. japonų, 0,5 proc. korėjiečių, 0,4 proc. kinų ir kt. Religijos Japonijoje dominuoja dvi pagrindinės religijos: šintoizmas ir budizmas. Neretai pasitaiko, jog japonai išpažįsta abi religijas, taigi sunku apskaičiuoti, kuris dalis japonų yra šintoistai, kurie budistai. Abi šias religijas išpažįsta 84 proc. žmonių, likę 14 proc. išpažįsta konfucionizmą, islamą bei krikščionybę (0,7 proc.). Budizmo atšaka Japonijoje vadinama mahajana. Ji Japonijoje plėtojosi trimis pakopomis. Pirmoji, išryškėjusi devintame šimtmetyje – tai „ezoterinis“ budizmas, labiausiai pabrėžęs magiškąsias formules, ritualus ir meną (Reischauer E., 1996). Antruoju, šimtmečiu vėliau prasidėjusiu, etapu buvo akcentuojama, jog į išganymą veda tikėjimas – ypač Amida, vakarietišką rojų atitinkančia budistine „tyrąja žeme“. Trečiasis etapas – tai pasitikėjimo savimi idėja, manant, kad išganymas pasiekiamas savitvarda ir meditacija. Japoniją šeštame šimtmetyje pasiekęs budizmas buvo toks pat ištisos aukštesnės kultūros perteikėjas, kaip Europoje – krikščionybė. Didžioji dalis meninės išraiškos, vėliau išsiskleidusios architektūroje, skulptūroje ir tapyboje, sietina su budizmu, kaip Vakaruose – su krikščionybe. Kaip ir Vakaruose, vienuolynų įkūrėjai tapo turtingais žemių savininkais, kurie savo rankose kartais sutelkdavo didelę karinę ir politinę valdžią. Nuo devinto iki šešiolikto amžiaus budizmas iš tikrųjų buvo smelkte persmelkęs visą Japonijos intelektualinį, meninį, socialinį ir politinį gyvenimą. Šiais laikais daugumoje šventyklų ir vienuolynų tebevyksta apeigos, tačiau jas atlieka labai mažai šventikų ir vienuolių. Šiuolaikinėje Japonijoje gali išgirsti budistinių melodijų atgarsių, bet daugumai jos tikrai nebėra nei intelektualinio, nei emocinio gyvenimo svarbiausias motyvas. Šintoizmas – ankstyviausia ir išskirtinė japonų religija, irgi nustumta į šiuolaikinės urbanistinės Japonijos gyvenimo pakraštį (Reischauer E., 1996). Pirmykštis šintoizmas rėmėsi gamtos reiškinių – saulės, kalnų, medžių, vandens, akmenų, apskritai derlingumo – garbinimu. Panašiai kaip graikų mituose, su dievybėmis susijusiose mitologijoje buvo pasakojama apie Japonijos salų sukūrimą: imperatoriškosios giminės linija vedama nuo deivės Saulės, aukščiausiosios kami. Kadangi šintoizmas nebuvo susijęs su pomirtinio gyvenimo problemomis, kurios dominuoja budizme, ši religija lengvai prisitaikė prie vietos tikėjimų, netgi šventyklos administraciniais ryšiais būdavo prijungiamos budistinių vienuolynų. Skirtingai nuo Pietų ir Vakarų Azijos, japonai niekad nemanė, kad žmogus gali išpažinti tik vieną religiją. Pasitaikydavo, kad žmonės būdavo ir budistai, ir šintoistai, ir Konfucijaus pasiekėjai. Ūkio šakos Žemės ūkis Kuo toliau, tuo žemės ūkis tampa vis mažiau svarbus Japonijos ekonomikoje. Palyginimui 1970 metais ši ūkio šaka sudarė 6 proc. viso šalies BVP, o 2007 metais – tik 1,6 proc. Tačiau užimdamas mažą dalį pagaminamo vidaus produkto jis vis dar turi didelę politinę įtaką Japonijoje. Šalyje egzistuoja žemės ūkio kooperacinės sąjungos (nokyo), kurioms priklauso didelis kiekis namų ūkių. Jos iki šių dienų išliko galingomis ir aktyviomis sąjungomis, darančiomis didelę įtaką vyriausybei, kad ši nedidintų prekybos kvotų ir kurtų įvairias prekybos programas, nedidintų kainų. Nokyo taip pat kontroliuoja vieną didžiausių Japonijos bankų – Norinchukin banką. Japonija turi labai mažą naudojamos žemės plotą, palyginus su visa šalies teritorija. Šalies teritoriją sudaro daugiausia kalnai bei miškai. Apie 12 proc. šalies teritorijos tinkama plėtoti žemės ūkį. Apskritai Japonijos dirvožemiai nėra itin derlingi. Tačiau, nepaisant geografinių ribotumų, palyginti ilgas auginimo laikas, gausūs lietūs, sunkus darbas ir žemdirbystės įgūdžiai leidžia užauginti pakankamai didelius derlius. Palyginti su plačiu ir aukštu Jungtinių Valstijų žemės ūkio mechanizmo lygiu, daug darbo reikalaujanti japonų žemdirbystė – gerokai primityvi. Net pasitelkus pagalbon šiuolaikines mašinas, darbo našumas ne itin pakyla, tačiau akro produktyvumas – tikrai įspūdingas, ko gero, aukščiausias pasaulyje. Iki pat šių laikų Japonijoje iš akro yra gaunama du – keturis kartus daugiau ryžių nei Pietryčių ar Pietų Azijoje. Japonijos žemdirbystė yra labai efektyvi, išnaudojama kiekviena dirbamos žemės pėda. Ryžių daigai ir kitos kultūros sodinami lygiomis, tiesiomis eilėmis, užpildant kiekvieną centimetrą. Laukai skrupulingai ravimi ir gausiai tręšiami. Populiariausią žemės ūkio produkciją atspindi 9 lentelė. Populiariausia žemės ūkio produkcija Japonijoje 2006 m. (proc.) Daržovės 24,8 Ryžiai 21,9 Vaisiai ir riešutai 9,1 Pieniniai galvijai 9,0 Viščiukai 7,9 Pramonė Kasybos pramonė Šią pramonę Japonijoje sudaro 4 pagrindinės sritys: metalo pramonė, nemetalo pramonė, anglies ir lignito pramonė bei naftos ir gamtinių dujų pramonė. 2005 metais Japonijos kasybos pramonėje egzistavo 493 įmonės. Tai yra 4,5 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Taip pat šioje pramonės srityje 2005 metais dirbo 9 677 darbuotojai (3,7 proc. mažiau nei prieš metus). 7038 darbuotojai dirbo nemetalo kasybos pramonėje (-4,2 proc.), 1433 darbuotojai – naftos ir gamtinių dujų pramonėje (-1,3 proc.), 752 – anglies ir lignito pramonėje (-4,2 proc.) ir 454 – metalo kasybos pramonėje (-1,5 proc.). Bendras kasybos pramonės pajamų kiekis 2005 metais sudarė 297,5 mlrd. jenų (10,4 proc. padidėjimas), o investicijos į šią sritį – 154,5 mlrd. jenų (1,0 proc. padidėjimas) (Japonijos statistikos departamentas, 2005). Dirbančiųjų šioje srityje žmonių kiekvienais metais mažėja. Tai atspindi 7 paveikslėlis. Gaunamos pajamos iš šios pramonės taip pat tolygiai mažėja. Išimtis buvo 2005 metais, kai jos pakilo 10,4 proc. Visą pajamų kitimą skirtingoje šios pramonės šakoje vaizduoja 8 paveikslėlis. Automobilių pramonė Šiuolaikinė Japonijos automobilių pramonė susiformavo po antrojo pasaulinio karo. Didžiausių automobilių ir automobilių dalių gamintojų būstinės: Tokijas - "Nissan", "Honda", "Mitsubishi", "Isuzu" ir "Fuji Heavy"; Tojota - "Toyota"; Hirosima - "Mazda"; Hinas (Tokijo priemiestis) - "Hino"; Karija (Nagojos priemiestis) - "Nippondenso" ir "Aisin Seiki" (abu didžiausi Japonijoje autodalių gamintojai); Hamamacu - "Suzuki"; Osaka - "Daihatsu". Japonija pagal automobilių pramonę užima lyderės poziciją. 10 lentelėje matyti Japonijos automobilių pramonės produkcijos kiekiai pagal metus. Metai Automobiliai Sunkvežimiai Autobusai Iš viso 2001 8,117,563 1,601,536 58,092 9,777,191 2002 8,618,354 1,572,640 66,321 10,257,315 2003 8,478,328 1,746,616 61,074 10,286,018 2004 8,720,385 1,730,691 60,442 10,511,518 2005 9,016,735 1,706,611 76,313 10,799,659 2006 9,756,515 1,639,081 88,637 11,484,233 2007 9,944,637 1,538,020 113,670 11,596,327 10 lentelė. Japonijos automobilių pramonės produkcija. Šaltinis: Japan automobile manufacturers association, 2007; Japonijos automobilių pramonės rinkos dalis pasaulyje: 9 pav. Šaltinis: Japonijos statistikos departamentas, 2007; Kaip matome, Japonija valdo apie 20 proc. pasaulio automobilių pramonės rinkos gerokai lenkia pagrindines savo konkurentes. Robotų pramonė Japonijoje sparčiai plečiasi robotų rinka, ypač tų robotų, kurie sugeba vykdyti namų šeimininko ar kitas buitines užduotis. Šiuo metu Japonija išgyvena visuomenės senėjimo procesą bei darbuotojų trūkūmą. Planuojama, jog iki 2050 metų Japonijos gyventojų skaičius gali nukristi iki 100 mln. Dėl to vienas pagrindinių robotų kūrimo tikslas – užpildyti darbo jėgos spragą. Jau yra išrastos kelios robotų rūšys, galinčios atlikti tam tikrus darbus, tačiau dauguma vis dar yra prototipai. Interktyvių robotų rinka dar tik pradeda formuotis. Kolkas Japonija yra vienvaldė lyderė šioje srityje. Farmacijos pramonė Japonijos farmacijos pramonė pradėjo kilti po antrojo pasaulinio karo ir augo kartu su visa Japonijos pramone. Nuo 1960 metų Japonijos visuomenė pradėjo aktyviau domėtis vaistais, remiantis naujausiomis buvo pradėti kurti nauji vaistai, gamybos apimtys plėtėsi. Viso to rezultatas – Japonijos farmacijos pramonė šiuo metu užima antrą vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir sudaro 19 proc. viso pasaulio rinkos. Tačiau nuo 1995 metų ši pramonė šalyje kyla tik po 1 proc. per metus palyginus su 9 proc. Jungtinėse valstijose. Pastaraisiais metais buvo reformuotas sveikatos draudimas. Jis tapo sunkiau prieinamas dėl vyriausybės padidintų vaistų kainų, naujos medicinos įrangos diegimo bei senėjančių gyventojų ir tuo pačiu didėjančios vaistų paklausos. Tačiau farmacijos pramonė ir toliau išlieka Japonijos chemijos pramonės varomoji jėga. Pagrindinės įmonės – „Takeda“, „Astellas“, „Daiichi Sankyo“, „Pfizer“, „Roche“, „Eisai“ ir kt. Statybų pramonė Japonijos investicijos į statybos pramonę sudaro 10,8 proc. šalies BVP, taip šioje pramonės šakoje dirba 9,5 proc. visos šalies darbo jėgos (Japanese economic trends, 2003). Tai daro šią pramonės sritį vienu iš pagrindinių Japonijos ekonomiką vystančių sektorių (11 pav.) Pats didžiausias statybų įkarštis Japonijoje vyko 1992 metais, ir nuo to laiko kiekvienais metais mažėja. 1992 m. statybų išlaidos siekė 84 mlrd. jenų, o 2004 m. jau 51 mlrd. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo ekonomikos recesija bei butinybė Japonijai sumažinti savo biudžetą dėl didelių užsienio skolų. 2004 metais Japonijoje veikė apie 550 000 statybos įmonių, kuriose dirbo apie 6 mln. žmonių. Daugelis šių įmonių yra mažos arba vidutinės. Daugiau nei 97 proc. statybos įmonių turi mažesnį nei 50 mln. jenų kapitalą. (japanvillage.com/statistics, 2004). Elektronikos pramonė Japonijos elektronikos pramonės BVP dalis 2004 metais sudarė 19 845 mlrd. jenų arba 187 mlrd. dolerių. Tai yra nežymus pakilimas (2,8 proc.) lyginant su 2003 metais, bet didelis nuosmūkis (24 proc) lyginant su 2000 metais. Japonijos elektronikos pramonėje yra trys produkcijos kategorijos – elektroniniai prietaisai, pramoninės dalys bei prekės vartotojams (12 pav.). Vartotojų prekių produkcija 2004 metais sudarė 2,5 mlrd. jenų (9,4 proc. metinis padidėjimas). Per paskutinius 10 metų sumažėjo japoniškų buitinių elektronikos prietaisų paradavimai vietos rinkoje. Tai sąlygojo dideli importai užsienio firmų produkcijos, tuo tarpu japoniškos produkcijos paklausa žymiai padidėjo užsienio rinkose. Pramoninės dalys 2004 metais sudarė 7,5 mlrd. jenų (3,3 proc. metinis kritimas), o nuo 2000 metų krito apie 38 proc. Įvairių elektroninių prietaisų bei jų komponentų produkcija 2004 metais sudarė apie 9,7 mlrd. jenų (6,5 proc. metinis padidėjimas). Tai sudaro apie 50 proc. visos Japonijos elektronikos pramonės produkcijos. Maisto pramonė 2003 metais Japonijos maisto pramonės produkcija sudarė 22,7 mlrd. jenų arba 214 mlrd. JAV dolerių. Tai yra vienu procentu mažiau nei 2002 m. Japonijos maisto pramonė niekad nesivystė tokiais dideliais tempais kaip kitos didelės pramonės (iki 1992 metų po 2 proc. kasmet). Tai yra dėl to, jog Japonija daug maisto importuoja. Šalies maisto pramonės produktų racioną daugiausia sudaro jūrų gėrybės, grūdinės kultūros, vaisiai, daržovės, gaivieji gėrimai, cukrus, kava, arbata ir kt. Daugiausia savo maisto produkcijos Japonija eksportuoja į JAV (19 proc.), Honkongą (18 proc.), Kiniją (16 proc.), P. Korėją bei Tavaną (po 11 proc.). Tekstilės pramonė Japonijos tekstilės pramonės pardavimai 2006 metais siekė 5,3 mlrd. jenų. Tai 30 proc. kritimas palyginus su 2000 metais. Šalyje veikia virš 25 tūkst. tekstilės įmonių ir organizacijų, kurios gamina visų rūšių cheminius pluoštus. 14 paveikslėlyje matyti kiek kokio cheminio pluošto buvo gaminama 1997 – 2006 metais. Japonijos tekstilės pramonės produkcija 14 pav. Šaltinis: Japan chemical fibers association, 2006; Paslaugos Japonijoje paslaugų sektorius sukuria apie 73 proc. viso šalies BVP. Pagrindinės sritys – bankininkystė, draudimas, reklama, lizingas, telekomunikacijos, medicina transportas, turizmas ir kt. Toliau aptarsime aktualiausias paslaugų sektoriaus šakas. Bankininkystė Visą Japonijos finansų sistemą galima skirstyti į komercinius bankus, ilgalaikės finansų institucijas, smulkaus verslo finansų institucijas, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės finansų institucijas ir valstybinės finansų institucijos. Komerciniai bankai gali būti miestų bankai (city banks), regioniniai bankai (regional banks) ir užsienio bankų filialai (Vaiškelaitis V., 2003). Regioniniai bankai yra tokie bankai, kurie licencijuojami pagal Japonijos bankų įstatymą. Tuo tarpu, kai miestų bankai didžiausią dalį finansinių paslaugų skiria reliatyviai didiesiems komercinėms įmonėms, regioniniai bankai labiausiai koncentruojasi ties mažmenine bankininkyste. Japonijos bankų priežiūrą vykdo dvi institucijos: Finansų ministerija ir Japonijos centrinis bankas (JCB) . Finansų ministerijos atsakomybė už bankų veiklos kontrolę pirmą kartą buvo įteisinta 1872 metais. Japonijos centrinis bankas pradėjo tikrinti bankus nuo 1928 metų remdamasis kontraktiniais susitarimais su bankais klientais pagal Finansų sistemos tyrimų tarybos rekomendacijas. Dabartinė Japonijos bankų priežiūra remiasi 1981 m. bankininkystės įstatymu. Jis apima šias bankų priežiūros specifines sritis: • Bendrieji reikalavimai (bankų licencijos, kapitalo reikalavimai); • Leidžiama bankininkystės veikla; • Reikalingos ataskaitos; • Finansų ministerijos priežiūra; • Finansų ministerijos poveikio priemonės; • Bankų susijungimas, perkėlimas ir įsigijimas; • Bankų veiklos baigimas; • Užsienio bankų licencijavimas; (Vaiškelaitis V., 2003); Japonijos centriniame banke už bankų priežiūrą atsakingi Bankų priežiūros, Finansų ir mokėjimų sistemos bei Kredito rinkos valdymo departamentai. Bankų priežiūros departamentas yra tiesiogiai atsakingas už finansų institucijų tikrinimą. Bankų priežiūros skyrius vadovauja atliekant patikrinimus pačiame banke, o Duomenų analizės skyrius kaupia ir analizuoja įvairią statistinę medžiagą, susijusią su finansų institucijomis. JCB Finansų ir mokėjimų departamento vaidmuo yra palaikyti kredito sistemos stabilumą. Jo kompetencijoje yra probleminių bankų priežiūra. JCB Kredito ir rinkos valdymo departamentas prižiūri vietinių ir užjūrio institucijų veiklą. Jis tikrina pinigų ir kapitalo rinkas, valdo JCB pinigines operacijas ir atlieka išorinį bankų patikrinimą pagal gaunamas ataskaitas. 2005 m. Japonijoje veikė 166 bankai. Nuo 2001 metais šis skaičius buvo 137. Visų indėlių, atliktų bankuose per 2004 metus bendra suma sudarė 512 869 mlrd. jenų (beveik 1 proc. daugiau nei 2003 m.). 63,6 proc. visų indėlių priklauso fiziniams asmenims, 28,5 proc. – verslo įmonėms ir 6,1 proc. – viešosioms institucijoms (15 pav.). Draudimas 2004 metais Japonijos privačių gyvybės draudimo kompanijų kontraktų vertė siekė 1,5 trilijonų jenų (2,5 proc. metinis kritimas). Per 10 metų šis rodiklis krito apie 27 proc. Šiuo metu Japonijoje veikia 27 gyvybės draudimo bendrovės (16 pav.) Negyvybės draudimo kompanijų kontraktų vertė 2004 metais siekė 7,1 trilijonų jenų. Tai yra 0,8 proc. daugiau nei prieš metus. Tais pačiais metais Japonijoje veikė 26 negyvybės draudimo kompanijos (17 pav.). Tiek gyvybės tiek negyvybės draudimo kompanijų premijinės pajamos per paskutiniuosius keturis metus didėjo – kasmet maždaug po 5 proc. Draudimo industrijos aukso laikai buvo praeito amžiaus 9 dešimtmetis, kai kasmetiniai pajamų prieaugiai siekdavo 6 – 10 proc. Tačiau gyvybės draudimo rinka pasiekė kulminaciją 1995 metais ir po to kiekvienais metais krisdavo. Didėjo tik premijinės pajamos. Taip atsitiko dėl iškilusių keblumų, susijusių su investicinio draudimo dividendų išmokėjimais, kurių neatsirasdavo dėl nekylančiios akcijų bei investicinių fondų vertės. Taip pat tam įtakos turėjo šalyje nesibaigianti defliacija. Turizmas Per paskutinius dešimtmečius, padaugėjo žmonių keliaujančių tiek į Japoniją, tiek iš jos. 1964 metais, kai Tokijuje vyko Olimpinės žaidynės, Japoniją buvo palikę viso labo 130 tūkst. japonų. 1990 metais šis skaičius pasiekė 10 mln. Tokiam sparčiam keliaujančių japonų didėjimui daug įtakos turėjo greitai šuoliuojanti ekonomika. Nuo tada šis tendencija įgavo pagreitį ir 2004 metais keliaujančių japonų skaičius pakilo iki 16,4 mln (18 pav.). Taip pat didėja žmonių, atvykstančių į Japoniją gyventi, mokytis, dirbti bei turistauti. Keliautojų aplankančių šią šalį 2004 metais buvo 5,4 mln, kurių 95 proc. sudarė turistai (19 pav). Turizmas yra viena iš lyderiaujančių industrijų Japonijoje. Ji sukuria 2,5 proc. BVP. Šioje srityje dirba apie 3 proc. šalies gyventojų. Tačiau palyginus su kitomis šalimis, Japonijos turizmas turi mažesnę įtaką BVP. Pavyzdžiui, Australijoje turizmas sudaro 4,5 proc. BVP, Čilėje – 3,8 proc., Naujojoje Zelandijoje – 3,4 proc. ir kt. Taip pat pagal keliaujančių į išsivysčiusias pasaulio šalis skaičių, Japonija užima tik 33 vietą. Taigi šalies turizmui dar yra, kur vystytis. Šalies vyriausybė su turizmo įmonėmis yra užsibrėžę tikslą, per 2008 metus į Japoniją pritraukti daugiau nei 7 mln. žmonių. Telekomunikacijos Telekomunikacijų industrija taip pat vaidina didelį vaidmenį Japonijos ekonomikoje ir užima antrą vietą pasaulyje (po JAV). Šis sektorius sukuria 0,47 proc. šalies BVP. 2004 metais 472 iš tūkstančio Japonijos gyventojų turėjo fiksuotą namų telefoną, mobilius telefonus turėjo 679 iš tūkstančio, internetą – 613 japonų. Tai sukuria didelę rinką, kurioje konkuruoja keliolika įmonių, iš kurių pagrindinės – „NTT group“ (kontroliuoja 90 proc. šalies rinkos), „KDDI“, „Softbank“ (Yahoo). Transportas Japonijoje geležinkeliai yra pagrindinė gyventojų transporto priemonė, ypač susisiekime tarp didžiųjų miestų ir keliaujantiems į darbą ir iš darbo metropolinėse srityse. Iki 1987 m. valdyti Japonijos geležinkeliai vėliau buvo padalinti į septynioms kompanijoms ir privatizuoti. Taip pat yra smulkesnių privačių įmonių ir regioninių vyriausybių valdomų geležinkelio kompanijų. Japonijos traukiniai garsėja savo punktualumu. Septynios Japonijos Geležinkelių Grupės kompanijos, dengia daugumą Japonijos dalių. Penkios stotys (Shinjuku Stotis, Ikebukuro Stotis, Shibuya Stotis, Umeda Stotis, ir Jokojamos Stotis) aptarnauja daugiau kaip 2 milijonus keleivių, kiekvieną dieną. Apie pusę 20,656.8 km yra 1 067 mm vežės pločio ir 40 km 762 mm vežės pločio. Japonija turi 1 152 207 km magistralinių kelių su 863 003 km (apimdama 6 114 km greitkelių) asfaltuoti ir 289 204 km neasfaltuotų kelių. Keliai jungiantys pagrindinius miestus (Honshu, Šikoku ir Kyush. Hokkaido) yra mokami, kiti keliai – nemokami. Kelių keleivinis ir krovininis transportas plėtėsi daugiausiai per 1980-uosius, išaugo didelis magistralinių kelių tinklas. Nacionalinės autobusų kompanijos, apimdamos privačias „JR Bus“ kompanijas organizuoja tolimojo susisiekimo maršrutus. Be to, važiavimo autobusu kainos yra gana konkurencingos, ypač tai gera alternatyva naktį, kai traukinių eismas yra ribojamas. Krovininio transporto sektorius taip pat labai išaugo 1980-aisiais. Japonija turi daug oro uostų. Svarbiausi tarptautiniai vartai yra Narita Tarptautinis Oro uostas (Tokijo rajonas), Kansai Tarptautinis Oro uostas (Osakos/Kobės/Kioto rajonas), ir Chubu Centrair Tarptautinis Oro uostas (Nagojos rajonas). Svarbiausias vidaus centras yra Tokijo Tarptautinis Oro uostas (Haneda Oro uostas). Kiti pagrindiniai oro eismo centrai apima Osakos Tarptautinį Oro uostą (Itami Oro uostas). Dvi svarbiausios avialinijos yra „All Nippon Airways” ir „Japonijos Avialinijos“. Kiti vežėjai: Skymark Airlines, Skynet Asia Airways, Air Do ir Star Flyer. United Airlines ir Northwest Airlines yra pagrindiniai tarptautiniai operatoriai iš Naritos Oro uosto. Vidaus kelionė lėktuvu Japonijoje buvo istoriškai labai reglamentuota. Nuo 1972 skrydžius vykdo trys pagrindinės vidaus avialinijos (JAL, ANA, ir JAS). JAL taip pat turėjo tarptautinių maršrutų monopoliją iki 1986. Skrydžių kainos iki 2000 m. buvo nustatomos vyriausybės, tačiau vežėjai galėjo šiek tiek įtakoti kainos skirtumą. Šiandien, mokesčiai už važiavimą gali būti nustatyti vežėjų, bet vyriausybė gali vetuoti mokesčius už važiavimą, kurie yra labai aukšti. Japonijoje iš viso yra 1770 km vandens kelių. Šalyje yra 22 pagrindiniai uostai: Chiba, Fushiki/Toyama, Himedži, Hirosima, Kavasaki, Kitakyushu, Kobe, Kudamatsu, Muroran, Nagoja, Nijigata, Osaka, Sakai/Senpoku, Sendai/Shiogama, Shimizu, Šimonoseki, Tokijas, Tomakomai, Vakajama, Jokaiči, ir Jokojama. Yra 146 didmeniniai laivai, 49 kroviniai laivai, 13 cheminių tanklaivių, 16 kombinuotos paskirties, 4 gabenantys rūdas ir naftą, 25 konteineriniai, 45 suskystintų dujų, 9 keleiviniai, 2 keleiviniai ir prekiniai, 214 naftos tanklaivių, 22 laivai šaldytuvai, 48 roll-on/roll-off laivų, 9 keleiviniai keltai, ir 60 gabenančių transporto priemones. Keltai jungia Hokkaido ir Honshu bei Okinavos Salą ir Kyushu su Honshu. Jie taip pat jungia kitas mažesnes salas. Tarptautiniai maršrutai yra vykdomi į Kiniją, Rusiją, Pietų Korėją ir Taivaną. Valstybės importo ir eksporto struktūra Japonija daugybėje ūkio šakų užima lyderės poziciją pasaulyje. Ne išimtis yra ir šalies importo bei eksporto kiekiai. Pagal juos Japonija patenka į pasaulio penketuką. Žemiau pateiktoje lentelėje matyti, kokiais mastais 2007 metais vyko Japonijos prekyba su kitomis šalimis ir regionais. Japonijos ekporto ir importo pasiskirstymas 2007 metais (tūkst. JAV dolerių) Šalis/Regionas 2007 metai Metinis pokytis (proc.) Eksportas Importas Balansas Eksportas Importas Azija 343,112,974 267,926,047 75,186,928 11.48 6.11 JAV ir Kanada 153,902,780 80,857,430 73,045,350 -1.1 3.99 Centrinė ir Pietų Amerika 35,063,275 24,116,786 10,946,489 14.68 18.16 Okeanija 17,890,957 35,528,930 -17,637,973 15.41 11.85 Europa (be Rusijos) 112,491,913 72,510,379 39,981,535 11.56 8.22 Rusija ir NVS 12,482,176 11,513,998 968,178 50.12 56.24 Vidurinieji Rytai 26,183,921 113,824,303 -87,640,381 36.42 4.24 Afrika 11,602,068 14,769,674 -3,167,605 22.65 11.33 IŠ VISO 712,734,968 621,084,093 91,650,874 10.11 7.21 11 lentelė. Šaltinis: Japan external trade organization, 2007; Kaip matome beveik pusė viso Japonijos eksporto ir importo tenka Azijos šalims, iš kurių daugiausia – Kinijai, P. Korėjai, Tailandui, Honkongui, Malaizijai ir kt. Didžiausia Japonijos prekybos partnerė – JAV. Į ją Japonija eksportuoja 143 mlrd. dolerių vertės produkciją, o iš jos importuoja 70 mlrd. dolerių vertės produkcijos. Daugiau importuojama tik iš Kinijos (127 mlrd. dolerių). Šalis daugiausia ekportuoja automobilių, įvairių įrengimų bei mašinų, juodosios metalurgijos, chemijos bei elektronikos gaminių (12 lentelė). Japonijos ekportas pagal produkcijos rūšis 2005 metais Produkcija Vertė (mln. JAV dolerių) Maistas 2 894 Tekstilės produktai 8 377 Chemijos produktai 53 273 Mineraliniai produktai 6 974 Metalo produktai 43 493 Plienas 27 724 Mašinos ir jų dalys 121 776 Elektronikos produkcija 132 459 Transporto įranga 138 524 Automobiliai 90 467 Auto dalys 25 497 Kiti 66 924 12 lentelė. Šaltinis: Japan extrenal trade organisation, 2005; Japonija daugiausia importuoja maisto produkcijos, neapdirbtos žalaivos (nafta, anglys), įvairaus kuro, chemijos produkcijos, mašinų bei jų dalių (13 lentelė). Japonijos importas pagal produkcijos rūšis 2005 metais Produkcija Vertė (mln JAV dolerių) Maisto produktai 50 710 Neapdirbtos žaliavos 31 945 Kuras 132 204 Chemijos produktai 39 445 Mašinos bei jų dalys 153 199 Tekstilės produktai 28 301 Mineraliniai produktai 5 873 Metalo produktai 27 235 Kiti 49 726 13 lentelė. Šaltinis: Japan extrenal trade organisation, 2005; Valstybės ūkio ekonominė specializacija Japonija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje, todėl akivaizdu, kad ji pirmauja daugelyje sričių. Jos produkciją vertina ir perka didelė dalis žmonių. Tačiau labiausiai šalis turbūt išsisikiria šiose 3 pramonės srityse: 1) Elektrotechnika, elektronika, kompiuterija – būtent Japonijoje išrasta daugybė dabartinių buitinių prietaisų, jie tobulinti. Šiuo metu sparčiai plečiasi robotų pramonė, kuri neturi panašios alternatyvos pasaulyje. Šalies įmonės sėkmingai konkuruoja ir lyderiauja pasaulyje. Pagrindinės įmonės: “Hitachi”, “Matsushita Electric Industries”, “Toshiba”, “Sony”, NEC, “Fujitsu”, “Mitsubishi Electric”, “Canon”, “Sharp”, “Ricoh”, “Minolta”, “Pioneer Electronic”; 2) Automobilių pramonė – kaip minėta anksčiau, Japonija yra pasaulio lyderė pagal automobilių produkciją bei eksportą. Pagrindinės įmonės: „Toyota Motor Corporation”, „Nissan Motor”, „Honda Motor Corporation”, „Mazda Motor Corporation”, „Suzuki Motor Corporation”, „Daihatsu Motor Co., Ltd”, „Yamaha Motor Company Ltd“ ir kt. 3) Metalurgijos pramonė – žymiausios įmonės: „Nippon Steel”, „Sumitomo Metal Industries”, „Kawasaki Steel”, „Kobe Steel” ir kt. Investicijos Japonijos investicijos pastaruosius kelis metus sudarė apie 23 – 24 proc. BVP. 2007 metais šis rodiklis buvo 23,7 proc. (14 lentelė). 14 lentelė. Japonijos investicijų dydis BVP atžvilgiu. Šaltinis: Japonijos statistikos departamentas, 2007; Šios investicjos yra paskirstomos taip: • 12 proc. Europai; • 5 proc. Pietvakarių Azijai; • 14 proc. Rytų ir Pietų Azijai; • 15 proc. Indonezijai; • 11 proc. Australijai; • 27 proc. Šiaurės Amerikai; • 16 proc. Lotynų Amerikai. Pagal pramonės šakas daugiausia investicijų užsienyje budavo skiriama transportui, mašinoms bei jų dalims, draudimui, chemijos pramonei ir kt. (15 lentelė). Lentelėje išvardintos ne visos sritys, į kurias Japonija investavo. Japonijos tiesioginių užsienio investicijų kryptys (mln. JAV dolerių) Industrijos šaka 2005 m. 2006 m. 2007 m. Maisto pramonė 1 685 1 025 12 776 Tekstilės pramonė 416 180 371 Medienos pramonė 826 420 745 Chemijos pramonė 3 363 4 413 3 744 Neapdirbtos naftos pramonė 531 2 921 280 Odos pramonė 831 1 107 835 Stiklo ir keramikos pr. 258 2 759 837 Metalo pramonė 1 331 1 759 2 202 Mašinų pramonė 1 296 1 663 2 642 Elektrinių mašinų pr. 4 377 7 041 4 691 Transportas 8 611 8 597 8 671 Ž. Ūkis ir miškininkystė 23 42 93 Žuvininkystė 44 28 64 Kasybos pramonė 1 372 1 577 4 053 Statybos pramonė 148 64 490 Finansai ir draudimas 9 227 5 562 19 458 Nekilnojamas turtas 851 811 162 Ryšiai 1 712 3 368 331 Kita 1 086 2 045 2 162 Iš viso 45 461 50 165 73 483 15 lentelė. Šaltinis: Japan extrenal trade organisation, 2005; Į pačią Japoniją investicijos nėra tokios gausios kaip norėtų pati vyriausybė. Šalis užima žemą vietą tarp išsivysčiusių valstybių pagal tiesioginių užsienio investicijų kiekį. Jis sudaro 2,2 proc. šalies BVP, palyginus su JAV (13 proc.), JK (37,1 proc.) ir kt. (20 pav.) 20 pav. TUI dalis nuo BVP. Šaltinis: Japan extrenal trade organisation, 2005; Japonijos vyriausybė iki 2010 metų siekia pakelti šį rodiklį iki 5 proc. Bus kuriamos naujų prekių rinkos, vyks apmokymai kaip dirbti Japonijos rinkoje, kartais bus skiriamos nemokamos teritorijos ofisams ir kitam nekilnojamui turtui. Valstybės ekologinės problemos Oro užterštumas Kontroliuoti oro užterštumą yra vienas pagrindinių Japonijos tikslų. Pastaruoju metu šalyje sparčiai didėja automobilių skaičius, kurių ir taip jau yra perdaug tankiai apgyvendintoje teritorijoje, o tai yra pagrindinė oro užterštumo problema. Todėl vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių ir priėmė naujas taisykles dėl automobilių išmetamų dujų. Remiantis Japonijos ekologijos ministerijos sukurtomis taisyklėmis, leistina kietųjų dalelių dalis bet kurių automobilių, įskaitant ir turinčius dyzelinius variklius, išmetamosiose dujose sumažinama vidutiniškai 60 proc. iki 5-7 miligramų vienam kilometrui. Ši riba artima šiuo metu techniškai įmanomam nustatyti minimumui. Taip pat 40-60 proc. nuo dabartinio lygio sumažinama leistina azoto oksidų išmetimo riba. Automobilių išmetamosiose dujose esančios kietosios dalelės laikomos onkologinių ligų sukėlėjomis, o azoto oksidai, kaip manoma, miestuose sukelia smogą ir rūgštinius lietus. Vandens užterštumas Nuo 1960 metų Japonijos greitai besivystančioje ekonomikoje pradėjo vystytis daugybė pramoninių įmonių, iš kurių nemaža dalis buvo chemijos pramonės atstovai. Tai beabejo buvo gerai šalies vystymuisi, tačiau tai sukėlė didelį vandensužterštumą visoje šalyje. To priežastis būdavo dažni teršalų išsiliejimai į Japonijos vidaus vandenis. Be to ekonominis vystymasis padidino ir visuomenės vartojimą bei perkamąją galią. Tai taip pat didino teršalų kiekį gamtoje. Neretai žmonės valgydavo nesveikas žuvis, susirgdavo neaiškiomis ligomis. Nuo 1970 metų vyriausybė pradėjo imtis rimtų priemonių užterštumui stabdyti. Nuo to laiko buvo priimta 14 skirtinų įstatymų susijusių su vandens užterštumu Japonijoje. Prasidėjo rimta vidaus vandenų priežiūra, kiekvienas apskričių gubernatorius atsakydavo už taršą. Nuo 1975 metų kiekviena Japonijos sritis reguliariai turi pateikti ataskaitas apie vietos vandens užterštumo kitimą. Valstybės ūkio integracija į globalines pasaulio ekonomines sistemas Japonija palaiko glaudžius ekonominius santykius su savo svarbiausiu sąjungininku – JAV. Su šia šalimi Japonija yra sudariusi JAV – Japonijos saugumo aljansą, taip pat yra daugybės tarptautinių organizacijų narė. Japonija taip pat yra įstojusi į APEC, ASEAN, dalyvauja East Asia Summit susirinkimuose. Tai taip pat antra didžiausia Oficialios plėtros paramos donorė, 2004 metais paaukojusi 8.86 mlrd JAV dolerių. Japonija aktyviai prekiauja su visais pasaulio regionais. Japonija yra Tarptautinės prekybos organizacijos (WTO) narė nuo 1995 metų. Šalies įnašas į organizacijos biudžetą sudaro 6 proc. Kitos organizacijos: • UN (Jungtinės tautos) narė; • G-7 narė; • FAO (maisto ir žemės ūkio organizacija) narė nuo 1951 11 21; • ILO (Tarptautinė darbo organizacija) narė; • ASEAN narė; • UNESCO (Pasaulinė švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) narė nuo 1951 07 02; • priklauso IMF (Tarptautinis valiutos fondas); • OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) narė nuo 1964 04 28; • IAEA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) narė. Japonija yra įsitraukusi į ginčus dėl teritorijų su keliomis kaimyninėmis valstybėmis: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų. Tebevyksta ginčai su Šiaurės Korėja dėl jos grėsmę keliančios branduolinės programos ir Japonijos civilių pagrobimo. Dėl neišspręsto Kurilų salų ginčo, Japonija formaliai tebekariauja, kadangi nėra pasirašyta jokių susitarimų, kurie išspręstų šią problemą. Išvados 1) Per ir po antrojo pasaulinio karo Japonijos ekonomika išgyveno daug išbandymų. Ekonomikos atgimimas prasidėjo, kai amerikiečiai įvykdė griežtų finansinių išlaidų politiką 1949 metais, sustabdė tolimesnes ekonomikos reformas ir pradėjo iš japonų pirkti prekes, kurios buvo reikalingos kilus 1950 metų karui su Korėja. Nuo šeštojo dešimtmečio vidurio Japonijos ekonomikoje prasidėjo neregėtai spartaus ekonomikos augimo laikotarpis. Japonijos įspūdinga ekonomikos plėtra vyksta iki šiol, tiesa, lėčiau negu praeituose dešimtmečiuose. Šalis išlieka antra pasaulyje pagal ekonomikos išsivystymo lygį, BVP, užima septintą vietą pagal BVP vienam gyventojui, bei penktą vietą pagal metinius BVP augimo tempus. 2) Japonija yra labai skurdi gamtinių išteklių atžvilgiu. Šalyje yra daug vandens, žuvies, nemažai miškų. Šalis tapo priklausoma nuo importuojamų energetikos išteklių, tad pradėjo kurti nuosavas branduolines elektrines. 3) Nuo dvidešimto amžiaus pradžios gyventojų japonijoje padvigubėjo ir šiuo metu šalyje gyvena 128,7 mln gyventojų. Japonijoje gyvena 98,5 proc. japonų, 0,5 proc. korėjiečių, 0,4 proc. kinų bei 0,7 proc. kitos tautybės žmonių. Šalyje yra dvi pagrindinės religijos – šintoizmas ir budizmas. Jas išpažįsta apie 84 proc. šalies gyventojų. 4) Japonijoje žemės ūkis sukuria 1,6 proc., pramonė – 25,3 proc., o paslaugos – 73,1 proc. BVP. Japonija turi labai mažą naudojamos žemės plotą, palyginus su visa šalies teritorija. Šalies teritoriją sudaro daugiausia kalnai bei miškai. Apie 12 proc. šalies teritorijos tinkama plėtoti žemės ūkį. Pagrindinė žemės ūkio produkcija – daržovės, ryžiai, vaisiai ir riešutai. Pagrindinės pramonės šakos – kasybos, automobilių, metalurgijos, chemijos, robotų, elektronikos, farmacijos, statybų, maisto, tektilės pramonės. Pagrindinės paslaugų rūšys – bankininkystė, draudimas, reklama, telekomunikacijos, transportas, turizmas. 5) Japonijos eksportas 2007 metais sudarė 712 mlrd. JAV dolerių, importas – 621 mlrd. JAV dolerių, balansas – 91 mlrd. Šalis daugiausia ekportuoja automobilių, įvairių įrengimų bei mašinų, juodosios metalurgijos, chemijos bei elektronikos gaminių, o importuoja nemažai maisto produkcijos, neapdirbtos žalaivos (nafta, anglys), įvairaus kuro, chemijos produkcijos, mašinų bei jų dalių ir kt. 6) Japonija žymi savo automobiliais, elektronikos bei buitinės technikos prietaisais, metalurgijos pramone. 7) Japonijos investicijos sudaro ktevirtadalį jos BVP. Šalis daugiausia investuoja į Š. Ameriką, Rytų bei Pietų Azijos šalis. Daugiausia dėmesio susilaukia finansų bei draudimo rinkos, chemijos pramonė, kasybos pramonė ir kt. Pati Japonija nepritraukia tiek užsienio investicijų kiek kitos išsivysčiusios šalys, vyriausybė kuria planus užsienio kapitalui pritraukti. 8) Japonija daugiausia susiduria su vandens bei oro užterštumu. Vyriausybė jau ėmėsi griežtų priemonių šiems dalykams mažinti. 9) Japonija yra daugybės pasaulio organizacijų narė, palaiko glaudžius santykius su JAV, Kinija bei kitomis Rytų Azijos valstybėmis. Summary Japan is one of the world's leading industrialized countries. Also known as the “Land of the Rising Sun”. The country is composed of over 3,000 islands. The largest and main islands include Hokkaido, Honshu, Shikoku, and Kyushu. Despite the burst of the Japanese asset price bubble in the early 1990s and the subsequent slow economic growth, the country has managed to maintain it’s position as a major economic power. The US is Japan’s principal ally, with whom it shares a strong defense and security relationship along with close economic ties. After the war Japanese firms took the lead in adopting efficient production methods, including widespread mechanization, and the country became the leading producer and exporter for a range of consumer goods. The government played an instrumental role in framing export strategies, achieving critical mass and promoting research and development. A high domestic savings rate, low interest rates and directed credit policies promoted high levels of investment. The domestic market remained relatively closed and an implicit social contract ensured life – long jobs. This paper shows main reasons why Japan is topping the world: economic growth analysis, natural resources, main industries, service industries, agriculture, import and export structure. Literatūra Literatūriniai šaltiniai: 1) Berkowitch E. Trends in Japanese textile technology. 1999. [žiūrėta 2008-04-21]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!