Rusijos ekonominės situacijos analizė

ĮVADAS Rusija – didžiausia pasaulyje šalis. Ji yra įdomi savo praeitimi bei kultūra. Lietuvą su didžiausia pasaulyje pagal plotą Rusijos valstybe sieja ir istoriniai, ir dabarties ryšiai. Mūsų darbe į Rusiją bus pažvelgta iš ekonominės pusės. Iškelti tikslai bei uždaviniai pateikti žemiau. Tikslas: išanalizuoti Rusijos ekonominę situaciją 2000 – 2007 metais, įvertinti šalies ekonominius rodiklius bei tarptautinius santykius su Lietuva. Atsižvelgiant į suformuluotą tikslą, iškelti tokie uždaviniai: • Apžvelgti Rusijos demografinę ir geografinę padėtį; • Išanalizuoti ir palyginti Rusijos pagrindinius ekonominius rodiklius 2000 – 2007 metais; • Apžvelgti Rusijos valiutos sfera; • Išsiaiškinti, kokioms tarptautinėms organizacijoms priklauso Rusija; • Išanalizuoti ir palyginti Rusijos tarptautinę prekybą ir jos tendencijas; • Nustatyti pagrindinius dabartinius Rusijos prekybos partnerius; • Išanalizuoti užsienio investicijas bei jų kitimą; • Apžvelgti Rusijos santykius su Lietuva. Rašant darbą stengėmės surasti ir išanalizuoti naujausius duomenis. Referate stengėmės išanalizuoti rastą informaciją bei palyginti naujausius duomenis su praėjusių metų duomenimis, t.y. parodyti kaip keitėsi šalies ekonominė padėtis metų bėgyje. Darbas turėtų būti įdomus bei naudingas kiekvienam besidominčiam kitų šalių ekonomine padėtimi. 1. RUSIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS 1 pav. Rusijos žemėlapis. [7] Rusijos Federacija (Rusija) - didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai Azijoje), ištįsusi iš vakaru i rytus, šalies ilgis iš vakaru i rytus - 9700 km, plotis iš šiaurės i pietus - 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis - Kaliningrado sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Rusija ribojasi su 14 valstybių (iš šiaurės prieš laikrodžio rodykle): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja. Dažniausiai Rusija priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje) arba Azijai (didesnė šalies dalis yra Azijoje; Tuvos sostinėje Kyzyle yra geografinis Azijos centras). Per Rusijos teritorija eina didžioji Europos ir Azijos sąlyginės ribos dalis (iš šiaurės pagal laikrodžio rodykle): Uralo kalnu rytiniais šlaitais (60° rytu ilgumos), Kaspijos jura. Kūmos ir Manyco įduba, Juodąją jura. Rusijos plotas -17 075 400 kv.km, 70% šalies teritorijos užima lygumos. Miškai užima 42%, dirbamoji žemė 8%, pievos ir ganyklos 5%, statiniai ir keliai 2% šalies teritorijos. Šiaurės jūrų kelias - jungia Rusijos Europine dalį su Tolimaisiais Rytais ir Rusijos Šiaurę per Arkties vandenyno jūras; ilgis nuo Karos Vartų iki Providenijos - 5600 km, svarbiausia Arkties ekspedicijų bazė -Archangelskas; navigacijos trukmė 2-4 mėnesiai per metus. Sostinė – Maskva (8,7 mln. gyv.). Kiti miestai – Sankt Peterburgas, Omskas, Nižnij Novgorodas Aukščiausia viršūnė – Elbrusas (5642 m). Ilgiausios upės – Amūras (4444 km), Lena, Volga (ilgiausia Europoje). Didžiausi ežerai – Kaspijos jūra (didžiausias pasaulyje), Baikalas (giliausias pasaulyje), Ladoga (didžiausias Europoje). Administracinis suskirstymas - 22 respublikos; 6 kraštai - Altajaus, Chabarovsko, Krasnodaro, Krasnojarsko, Primorės, Stavropolio, 49 sritys - įskaitant Kaliningrado eksklavą, 2 miestai - Maskva ir Sankt Peterburgas, 10 autonominiu apygardų. 2. RUSIJOS DEMOGRAFINĖ PADĖTIS Rusijoje, kuri yra didžiausia šalis pagal plotą, gyvena palyginus mažai žmonių – vidutiniškai 8,3 žmonės kvadratiniam kilometrui. Tai viena rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Didžiausia dalis gyventojų gyvena miestuose. Rusijos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, 2007 m. gegužės 1 d. Rusijoje nuolat gyveno 142,1 mln. žmonių ir apie 2 mln. imigrantų. Nuo 2007 m. pradžios gyventojų skaičius sumažėjo 0,1% (148,1 tūkst.). Rusijos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, 2007 m. sausį-balandį 96,17% imigrantų atvyko iš NVS* šalių ir 3,93% - iš kitų valstybių. [6] Vidutinis gyventojų tankumas 8,3 žm./km². 1 lentelė Gyventojų kitimas nuo 2001 iki 2007 m. [9] Metai Iš viso gyventojų, mln. Iš jų: Iš viso gyventojų, % mieste kaime mieste kaime 2001 146,3 107,1 39,2 73 27 2002 145,2 106,4 38,8 73 27 2003 145,0 106,3 38,7 73 27 2004 144,2 105,8 38,4 73 27 2005 143,5 104,7 38,8 73 27 2006 142,8 104,1 38,7 73 27 2007 142,1 103,8 38,4 73 27 Šalies valstybinė kalba yra rusų. Ja kalba apie 99 % gyventojų. Rusijoje gyvena daugiau kaip šimto tautybių žmonės. Rusijoje 79% gyventojų – rusai, o 21% visų Rusijos gyventojų užima kitataučiai. Didžiausios Rusijos tautinės mažumos: totoriai, gruzinai, baškirai, kinai, žydai, čiuvašai, armėnai, ukrainiečiai, čečėnai, azerbaidžaniečiai, baltarusiai, vietnamiečiai. 3. PAGRINDINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI 3.1 BVP ir infliacija Šių metų pradžioje (2007 m.) Rusijos ekonomikos rezultatai buvo geri. Pirmąjį šių metų ketvirtį BVP padidėjo 7,9%. Pramonė išaugo dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Vartojimo bumas (ir dėl didėjančių kreditų mastų) toliau skatina ekonomikos augimą, tačiau tuo pat metu rodo ir importo didėjimą. Nafta ir dujos sudaro du trečdalius viso eksporto, o 2007 m. planuojamos mažesnės kainos ir tolesnis importo didėjimas rodo, kad sumažėjo prekybos bei einamosios sąskaitos perviršiai ir kad per šiuos ir kelerius ateinančius metus gali pradėti mažėti mokesčių pajamos. Tačiau eksporto pajamos šiais ir kitais metais išliks gana didelės dėl augančių dujų eksporto į NVS šalis kainų bei naftos eksporto ir didėjančio ne energijos prekių eksporto. Todėl nors didelė vidaus paklausa toliau bus ekonomikos augimo varomoji jėga, augimą stabdys sumažėjęs grynasis eksportas. Vadinasi, šių metų prognozė nėra tokia palanki kaip praėjusių metų, tačiau, artėjant Dūmos (gruodžio mėn.) ir prezidento (2008 m. pradžioje) rinkimams padidės valdžios sektoriaus išlaidos, todėl prognozuojamas gana spartus ekonomikos augimas. O geri investicijų duomenys byloja apie stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu. 2 pav. Rusijos BVP augimas ir infliacija [5] Ateityje tikimasi lėtesnio BVP augimo, nes sumažės pajamos iš naftos ir dujų, tačiau vidaus paklausa augs dvigubai greičiau. Gruodį vyksiantys parlamento rinkimai didelio pavojaus ekonomikos stabilumui nekelia, nes jų rezultatus iš esmės galima nuspėti, o biudžeto perviršis turėtų išlikti, nors ir šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Kadangi, sumažėjus naftos kainoms, kurios praėjusią vasarą buvo labai išaugusios, nukrito gamintojų kainų infliacijos lygis, trumpuoju laikotarpiu prognozuojamas šiek tiek mažesnis VKI. Tačiau stiprus realaus darbo užmokesčio augimas (skatinantis privatų vartojimą) ir sparčiai didėjantis pinigų kiekis rodo, kad antroje metų pusėje infliacija gali ir vėl greitai išaugti. 3.2 Užimtumas ir nedarbo lygis [6] 2004 metais viena darbo valanda kainavo 25 kartus mažiau negu Danijoje ir 20 kartų mažiau nei JAV. Apie 20 % žmonių gaudavo mažesnes pajamas už pragyvenimo minimumą. 2004 m. Rusijoje į pačių turtingiausių pasaulio žmonių šimtuką įėjo 36 rusų milijardieriai, o tuo tarpu šalyje yra milijonas benamių vaikų, kuriems niekas nepadeda. 2007 m. vidutinis atlyginimas siekė 435,5 USD Federalinės valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, lyginant su 2006 m. sausio mėnesiu, 2007 m. sausio vidutinis atlyginimas išaugo 26,6 proc. ir siekė 435,5 USD. 2006 m. gruodį vidutinis atlyginimas žemės ūkio sektoriuje siekė 288,8 USD, energetinių išteklių išgavimo sektoriuje – 1,6 tūkst. USD, naudingųjų iškasenų išgavimo sektoriuje – 893 USD, apdirbamojoje pramonėje – 479,5 USD, statybose – 567,1 USD, finansų sektoriuje 1,38 tūkst. USD, švietimo srityje – 354 USD, sveikatos apsaugos srityje – 400 USD. 2007 m. gegužės pabaigoje nedarbo lygis Rusijoje siekė 6,9 proc. Federalinės valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, 2007 m. gegužės pabaigoje bedarbių skaičius Rusijoje siekė 5,1 milijono. Gegužės pabaigoje oficialiai darbo biržoje buvo užregistruoti 1,6 mln. bedarbiu, iš kurių 1,3 mln. gavo bedarbio pašalpas. 2007 m. gegužės pabaigoje darbo neturėjo 6,9 proc. darbingo amžiaus žmonių. Federalinės valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, 2007 m. gegužės pabaigoje darbingo amžiaus žmonių skaičius Rusijoje siekė 74,8 mln. arba 52 proc. visų Rusijos gyventojų. 4. RUSIJOS VALIUTOS SFERA 3 pav.1 rublis Rusijos rublis (Рубль) – Rusijos Federacijos valiuta. Tarptautinis kodas RUB. Smulkesnis Rusijos piniginis vienetas – kapeika (Копейка). Šimtas kapeikų sudaro rublį. Dabartinių pinigų prototipai buvo sidabro liejinio juostelės. Jų vertė buvo nurodoma įkertant tam tikrą kiekį įkirtų. Žodis rublis nuo slaviško 'рубить' – 'kirsti', 'kapoti' atsirado XIII amžiuje Novgorode ir reiškė pusę grivinos, tai yra, apie 200 gramų sidabro.1704 m. Petras I įvedė kaldintas rublio monetas ir nustatė nuolatinę jos vertę – 28 g. sidabro. 1769 m. pradėtos naudoti rublio asignacijos – popierinis vekselis su ranka įrašyta paskolos verte rubliais. 1849 m. asignacijos pradėtos spausdinti iš karto nurodant jų vertę sidabru. Nuo 1897 m. pagrindine Rusijos valiuta tapo auksinis rublis. Nuo 1919 m. tarybinis rublis buvo leidžiamas tik kaip popierinis kredito bilietas. 1961 m. į TSRS vidaus apyvartą buvo išleisti aukso atsargomis dengti TSRS valstybinio banko bilietai (nuo 25 rublių nominalo), kuriuos keitimui priimdavo ir užsienio bankai. Kartu išleista ir vario, alavo ir nikelio lydinio rublio moneta. Vėliau pasirodė ir jubiliejinės metalinės rublio monetos. Rusijos federacija 1991 m. pradėjo leisti įvairaus nominalo banko bilietus ir kalti metalines rublio monetas. Tačiau vidaus apyvartoje plačiau buvo naudojamas vadinamasis „sąlyginis vienetas“ – JAV doleris/dolerio atitikmuo. 2006 m. gegužės 24 d. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, draudžiantį vidaus apyvartoje ir įmonių bei biudžetinėje buhalterijoje naudoti kitas valiutas. Valdininkui, žiniasklaidoje pavartojusiam sąlyginio vieneto sąvoką, gresia nuo 40 iki 50 MPOT bauda. (MPOT = 100 rublių). Rublio šimtosios dalies pavadinimas kapeika kilęs iš ilgą laiką ant šių monetų vaizduoto kario su ietimi (Копье). [7] Rusijos rublis (Rusijos Federacijos Centrinio banko oficialus kursas): [3] 2007 10 01  dienai - 24,9493 rub. už 1 JAV dolerį 2007 10 01  dienai - 35,3457 rub. už 1 eurą  2006 12 30  dienai - 26,3311 rub. už 1 JAV dolerį  2006 12 30  dienai - 34,6965 rub. už 1 eurą 2005 12 31  dienai – 28,7825 rub. už 1 JAV dolerį  2005 12 31  dienai – 34,1850 rub. už 1 eurą 5. EKONOMINĖS BEI KITOS SĄJUNGOS, KURIUOSE DALYVAUJA RUSIJA [8] 1. NVS (nepriklausomų valstybių sandrauga) Organizacijos įkūrimo metai 1991 gruodžio 8 d. NVS buvo įkurta siekiant plėtoti bendradarbiavimą politinėje, socialinėje, kultūrinėje ir kitose sferose. Narės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachija, Kirgizija, Moldavija, Rusija, Tadžikija, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekija. Pastaba: Gruzija nepriklauso NVS gynybos ministrų tarybai. Turkmėnistanas 2005 m. nutraukė narystę sąjungoje ir liko tik asocijuotas narys. 2. ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija) ŠBO įkūrimo deklaracija pasirašyta Šanchajuje 2001 m. birželio 15 d. Kaip visateisė tarptautinė organizacija ji funkcionuoja nuo 2004 m. sausio mėn. Dalyvaujančios šalys – Kazachija, Kirgizija, Kinija, Rusija, Tadžikija, Uzbekija. Iš pradžių ŠBO į pirmą vietą iškeldavo saugumo klausimus, vėliau persvarą gavo prekybiniai - ekonominiai santykiai. 3. G8 (Didysis aštuonetas) Jį sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija, Jungtinė Karalystė, ir JAV. Kartu šios šalys sukuria apie 65% Pasaulio ekonomikos. 4. JTO (Jungtinių tautų organizacija) JTO buvo įkurta 1945 m. spalio 24 d. Šia organizaciją sudaro 192 valstybės. Pirminis ir pagrindinis šios Organizacijos tikslas - stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotinės taikos pagrindus. JT dukterinės organizacijos: UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija; UNICEF – Jungtinių Tautų vaikų fondas; WHO – Pasaulio sveikatos organizacija; ITU – Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga; FAO – Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija; IMF – Tarptautinis valiutos fondas; UNIDO – Jungtinių tautų pramonės vystymo organizacija; INCB – Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuras; Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) – 1991 m. įkurtas bankas, kurio paskirtis – remti ir skatinti Rytų bloko (nuo 1989 m.), NVS valstybių veiklą, privatų sektorių pereinant nuo planinės ekonomikos prie laisvosios rinkos. 5. Europos švenčių federacija (FECC- Federation of the European Carnival Cities) FECC - tai savita ir įdomi organizacija, vienijanti daugiau nei 52 šalis, turinti apie 500 narių daugiau nei 200 pasaulio miestų. Federacijos pavadinimas nėra tikslus - jai priklauso ne tik Europos šalys, bet ir daug kitų: Tenerifė, Argentina, JAV, Brazilija, Aruba, Rusija ir kt. FECC savo oficialią veiklą pradėjo 1980 m., Liuksemburge. Europos švenčių federacijos veikla orientuota į tautinio identiteto vystymą, kultūrinio lopšio išsaugojimą, o taip pat dalijimąsi patirtimi, idėjomis, patarimais. 6. TARPTAUTINĖ PREKYBA IR JOS TENDENCIJOS Į tolimąją užsienį (ne į NVS šalis) eksportuojama apie 84,7% Rusijos eksporto, importuojama apie 76,3% viso Rusijos importo. Prekiauti Rusijai su NVS šalimis neapsimoka, nes: a) kainos Sandraugos viduje dažnai būna žemesnės už pasaulines; b) egzistuoja nuolatinis šių valstybių nemokumas. Savo ruožtu NVS šalys Rusijoje vengia pirkti mašinas, įrengimus ir transporto priemones, taip pat vartojamąsias prekes dėl žemos jų kokybės. Jos visa tai stengiasi pirkti Vakaruose. Taigi mašinų dalis Rusijos eksporte į NVS šalis tesudaro apie 17%, o lengvosios pramonės gaminiai – vos apie 2%. Žaliavų dalis Rusijos eksporte į NVS šalis sudaro apie 53%, o į tolimąjį užsienį – apie 46%. Stambiausias Rusijos ekonominis partneris yra Vokietija. Rusija yra viena stambiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje. Jos karinis eksportas 2001 m. sudarė 3,2 mlrd. USD, 2002 m. – 4,2 mlrd., 2003 m. – 5,1 mlrd. Ginklų eksportu užsiima „Rosoboroneksport“. Didžiausi rusiškų ginklų pirkėjai: Indija, Kinija, Malaizija, Indonezija, Vietnamas. Iš viso eksportuojama į 52 pasaulio šalis. Didelę rusiškų ginklų paklausą lemia gera jų kokybė. Rusijos ginklų eksporto pagrindas – aviacinė technika (kariniai lėktuvai, Su-27/30 grupės), malūnsparniai, licencijos tankų gamybai, kariniai laivai ir kita ginkluotė. [2] 2 lentelė Rusijos užsienio prekybos apyvartos kitimas 2000-2006 m., mlrd. USD [9] 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Rusijos užsienio prekybos apyvarta 137,0 141,9 152,9 191,0 257,3 340,2 439,5 Eksportas 103,1 100,0 106,7 133,7 181,7 241,5 302,0 Importas 33,9 41,9 46,2 57,3 75,6 98,7 137,5 Su tolimojo užsienio šalimis: Eksportas 89,3 85,4 91,0 113,2 152,2 208,8 259,7 Importas 22,3 30,7 36,0 44,2 57,9 79,7 115,2 Su NVS šalimis: Eksportas 13,8 14,6 15,7 20,5 29,5 32,6 42,3 Importas 11,6 11,2 10,2 13,1 17,7 19,0 22,3 Lentelę galima pavaizduoti grafiškai. 4 pav. Rusijos užsienio prekybos apyvartos kitimas 2000-2006 m., mlrd. USD Rusijos valstybinio muitinės komiteto teigimu, Rusijos užsienio prekybos apyvarta 2006 m. sudarė 439,5 mlrd. JAV dolerių. Paskelbtais duomenimis, užsienio apyvarta, palyginti su 2005 m., padidėjo 29%. Eksportas padidėjo 25% - iki 302 mlrd. JAV dolerių, o importas ūgtelėjo 39,3 % - iki 137,5 mlrd. JAV dolerių. Ir kaip matyti iš pateiktų duomenų, kiekvienai metai Rusijos eksportas ir importas vis didėjo, o ypač sparčiai didėti pradėjo nuo 2003 m. Komitetas padidėjusi eksportą aiškina pagerėjusiomis rinkos sąlygomis, o importą – didėjančia vidaus rinkos paklausa ir gyventojų pajamomis. Rusijos prekyba su užsienio šalimis sudarė didelę dalį visos prekybos. Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80% eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo. 5 pav. Rusijos eksportas 2006 m. [8] Prekybos struktūra Rusijos eksporte 2006 m. išsaugojo žaliavų kryptį. Didžiausią dalį prekybos struktūroje užėmė degalų ir energetikos eksportas – 65,2%. Dalis metalų ir metalų gaminių sudarė 13,9%, chemijos pramonės – 5,6%, medžio dirbinių – 3,2%, mašinų, įrengimų bei transporto priemonių – 5,8 %. 6 pav. Rusijos importas 2006 m. [10] Importo prekybos struktūroje pagrindinę vietą užima mašinos, įrengimai bei transporto priemonės, kuriems tenka net 50,8% viso importo. Antrą vietą importo prekybos struktūroje užima vartojimo prekės – 16,5%. Dalis chemijos pramonės sudaro – 15,1%, o likusią dalį importo sudaro medikamentai, juodieji metalai, mėsos gaminiai, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir kita. 7. PAGRINDINIAI RUSIJOS PREKYBOS PARTNERIAI 3 lentelė Pagrindinės Rusijos prekybos partnerės 2007 m. sausį-balandį [6] Šalis Užsienio prekybos apimtys (mlrd.USD) Šalis Užsienio prekybos apimtys (mlrd.USD) Vokietija 14,3 Lenkija 5 Nyderlandai 12,4 Didžioji Britanija 4,6 Kinija 10,4 JAV 4,6 Italija 9,8 Kazachstanas 4,5 Ukraina 8,9 Suomija 4,3 Baltarusija 6,9 Prancūzija 4,3 Japonija 5,5 Uzbekistanas 0,8 Pagal 3 lentelės duomenis, 2007 m. sausį-balandį pagrindinė Rusijos prekybos partnerė, tarp užsienio šalių, buvo Vokietija, su kuria prekybos apimtys sudarė 14,3 mlrd. USD. 4 lentelė Pagrindinės Rusijos prekybos partnerės 2007 m. sausį-balandį [6] Pagal 4 lentelės duomenis, ES organizacija yra pagrindinė Rusijos prekybos partnerė. ES ir Rusijos prekybos statistika. Rusija yra trečioji pagal svarbą ES prekybos partnerė, kuriai tenka 7,3% ES eksporto, o ES yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, kuriai tenka 52,9% Rusijos eksporto. Pernai tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje sudarė 31 mlrd. JAV dolerių (2005 m. jų buvo tik 14,6 mlrd. JAV dolerių) ES investicijos sudaro apie 70% visų užsienio investicijų Rusijoje. ES yra svarbiausias Rusijos prekybos partneris, nes mainai su ja sudaro 52,9% viso Rusijos eksporto ir importo. ES yra svarbiausia Rusijos naftos ir dujų importuotoja: 63% Rusijos naftos eksporto ir 62% Rusijos gamtinių dujų eksporto tenka ES. Savo ruožtu Rusija yra didžiausias ES naftos ir dujų tiekėjas: 30% naftos importo į ES (27% bendro ES naftos suvartojimo) ir 50% dujų importo į ES (25% bendro dujų suvartojimo) sudaro importas iš Rusijos. Kai kurios ES šalys importuoja iki 100% dujų iš Rusijos. Su energija susijusi prekyba sudaro apie 65% ES importo iš Rusijos. [4] 8. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS BEI JŲ KITIMAS Dauguma Rusijos regionų dėl objektyvių priežasčių yra investicijoms nepatrauklios – dėl atšiauraus klimato, kuris reikalauja didelių išlaidų statyboms, šildymui, socialiems poreikiams, o taip pat didelių išlaidų produkcijos transportavimui. 5 lentelė Investicijos iš užsienio (2000 – 2006 m.) [9] Investicijos 2000 2004 2005 2006 Mln. USD % Mln. USD % Mln. USD % Mln. USD % Tiesioginės investicijos 4429 40,4 9420 23,3 13072 24,4 13678 24,8 Portfelinės investicijos 145 1,3 333 0,8 453 0,8 3182 5,8 Kitos investicijos 6384 58,3 30756 75,9 40126 74,8 38249 69,4 Iš viso investicijų: 10958 100 40509 100 53651 100 55109 100 Rusijos valstybinio statistikos komiteto duomenimis, 2005 m. Rusija sulaukė 53651 mln. USD vertės užsienio investicijų – 32,4% daugiau nei 2004 m., o 2006 m. sulaukė 55109 mln. USD, kas tik 2,7% daugiau nei 2005 m. Tiesioginių užsienių investicijų srautas į Rusijos ūkį 2006 m. padidėjo iki 13,678 mlrd. USD ir sudarė 24,8% visų investicijų. Portfelinių užsienio investicijų Rusija 2006 m. pritraukė 3,182 mlrd. USD – 5,8% visos sumos. Kitų investicijų suma šoktelėjo 69,4% - iki 38,249 mlrd. USD. Pagrindiniai 2006 m. užsienio investuotojai parodyti 6 lentelėje. 6 lentelė Užsienio šalių investicijos į Rusijos ekonomiką 2006 m. [9] Šalys Mln. USD % Kipras 9851 17,9 D. Britanija 7022 12,7 Nyderlandai 6595 12,0 Liuksemburgas 5908 10,7 Vokietija 5002 9,1 Prancūzija 3039 5,5 Virginijos salos 2054 3,7 Šveicarija 2047 3,7 JAV 1640 3,0 Kazachstanas 1116 2,0 Iš viso: 55109 100 Didžiausi investicijų srautai į Rusiją 2006 m. plūstelėjo iš Kipro (9851 mln. USD), D. Britanijos (7022 mln. USD), Nyderlandų (6595 mln. USD), Liuksemburgo (5908 mln. USD). 7 lentelė NVS šalių investicijos į Rusijos ekonomiką (2000 – 2006 m.) [9] Šalys 2000 2004 2005 2006 Tūkst. USD % Tūkst. USD % Tūkst. USD % Tūkst. USD % Azerbaidžanas 831 3,7 8962 0,8 54983 3,3 72400 2,4 Armėnija 5 0,0 367 0,0 4541 0,3 2034 0,1 Baltarusija 1007 4,5 292215 26,6 447135 26,9 623723 20,6 Gruzija 207 0,9 11265 1,0 7902 0,5 4551 0,1 Kazachija 5632 25,2 438977 40,0 732788 44,0 1116111 36,8 Kirgizija 839 3,8 65590 6,0 140168 8,4 451836 14,9 Moldavija 1069 4,8 3051 0,3 18100 1,1 17805 0,6 Tadžikija 27 0,1 2294 0,2 13843 0,8 17704 0,6 Turkmėnija 1024 4,6 2125 0,2 2288 0,1 678 0,0 Uzbekija 2738 12,2 131500 12,0 10639 0,6 20301 0,7 Ukraina 8996 40,2 140802 12,9 232870 14,0 704952 23,2 Iš viso: 22375 100 1097148 100 1665257 100 3032095 100 Į Rusiją 2000 m. NVS šalys investavo tik 22,375 mln. USD. O jau po 4 m., t.y. 2004 m. NVS šalių investavimas į Rusijos ekonomiką padidėjo net 49 kartais ir siekė 1097,148 mln. USD. 2005 m. investicijos padidėjo net 51,8 %, lyginant su 2004 m., ir siekė 1665,257 mln. USD. O 2006 m. investicijos padidėjo jau net 82,1%, t.y. siekė 3032,095 mln. USD. Daugiausiai į Rusiją 2000 m. investavo Ukraina, o 2004, 2005 ir 2006 m. daugiausiai į Rusijos ekonomiką investavo Kazachija. 8 lentelė Rusijos investicijos į NVS šalis (2000 – 2006 m.) [9] Šalys 2000 2004 2005 2006 Tūkst. USD % Tūkst. USD % Tūkst. USD % Tūkst. USD % Azerbaidžanas 26 0,0 2379 0,3 6734 1,1 6661 0,2 Armėnija 5 0,0 1032 0,2 138185 22,3 3168 0,1 Baltarusija 77238 59,0 280193 39,3 102438 16,5 572329 13,8 Gruzija 133 0,1 285 0,0 60 0,0 328 0,0 Kazachija 3453 2,6 84104 11,8 204314 32,9 189231 4,6 Kirgizija 7 0,0 628 0,1 1247 0,2 112094 2,7 Moldavija 31224 23,8 6600 0,9 4904 0,8 44131 1,1 Tadžikija - - 3067 0,4 496 0,1 22315 0,5 Turkmėnija 2934 2,3 1865 0,3 - - - - Uzbekija 929 0,7 138547 19,4 6968 1,1 176174 4,3 Ukraina 15032 11,5 194316 27,3 155176 25,0 3001326 72,7 Iš viso: 130981 100 713016 100 620522 100 4127757 100 2000 m. į NVS šalis Rusija investavo 130,981 mln. USD. Po 4 metų investicijos padidėjo net 5,5 karto ir sudarė 713,016 mln. USD. Tačiau 2005 metais investicijos sumažėjo 14,9% ir siekė 620,522 mln. USD. O 2006 m. Rusijos investicijos į NVS šalis šoktelėjo net 66,5 karto ir siekė net 4127,757 mln. USD. 2000 ir 2004 m. Rusija daugiausiai investavo į Baltarusiją. 2005 m. daugiausiai investavo į Kazachiją. O 2006 m. į Ukrainą, t. y. net 72,7% visų savo investicijų į NVS šalis tais metais. 9. RUSIJOS SANTYKIAI SU LIETUVA 9.1 Lietuvos - Rusijos santykių ir bendradarbiavimo apžvalga [4] Lietuva turi ilgą geros kaimynystės santykių su Rusija tradiciją. 1920 m. Lietuva ir Sovietų Rusija pasirašė Taikos sutartį, kuria Rusija pripažino Lietuvos suverenumą ir nepriklausomybę. Tačiau vėliau, po Molotovo-Ribentropo pakto, Sovietų Sąjunga, sulaužiusi Taikos sutartį, po ultimatumo pateikimo, 1940 m. okupavo, o vėliau aneksavo Lietuvą. 1991 m. prasidėjo naujas dviejų nepriklausomų valstybių bendradarbiavimo etapas, žengti reikšmingi žingsniai, stiprinantys dvišalius santykius ir bendradarbiavimą: 1993 m. rugpjūčio 31 d. Rusija baigė savo kariuomenės išvedimą iš Lietuvos; 1993 m. lapkričio 18 d. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl prekybinių ir ekonominių santykių, kuriuo šalys suteikė viena kitai didžiausio palankumo statusą prekyboje; 1997 m. spalio 24 d. pasirašyta tarpvalstybinė sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Nuo 1991 m. įvyko du oficialūs Lietuvos Respublikos Prezidento vizitai į Rusijos Federaciją. Lietuva ir Rusija diplomatinius santykius užmezgė 1991 metų spalio 9 dieną. 9.2 Ekonominis bendradarbiavimas [3, 4] Rusijos Federacija yra viena pagrindinių Lietuvos Respublikos ekonominių partnerių. Lietuvos ir Rusijos dvišalė prekyba pastaraisiais metais savo augimo tempais buvo itin įspūdinga: pagal Lietuvos prekybos su užsienio šalimis statistinius duomenis iš tarp visų prekybos partnerių Rusijos Federacija pastaraisiais metais pagal prekybos apyvartą ir importą yra 1 vietoje, pagal eksportą – 2004 m. – 3 vietoje, o 2005 ir 2006 metais – 1 vietoje. 7 pav. Lietuvos prekyba su Rusija 2001-2006 m., mln. eurų [3] 2006 m. Lietuvos – Rusijos prekybos apyvarta siekė 5193 mln. eurų. 2006 m. Lietuvos eksportas į Rusiją pirmąsyk priartėjo prie 5 mlrd. Lt ribos (1435 mln. eurų), o tiksliau sudarė 4 956,3 mln. Lt (12,8% viso Lietuvos eksporto) ir, lyginant 2005 m., išaugo net 44,8%. Rusijos tiesioginės investicijos Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. sudarė 1803,3 mln. Lt arba 6,3% visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Rusija pagal šį rodiklį užima 6-ą vietą. Registruotas investuotojų skaičius - 144. Daugiausia Rusijos tiesioginių investicijų teko: elektros, dujų ir vandens tiekimui (1252,1 mln. Lt), apdirbamajai gamybai (427,0 mln. Lt – 408,8 mln. Lt iš jų naftos ir chemijos produktų gamybai), nekilnojamam turtui ir nuomai (60,8 mln. Lt). 2007 m. pradžioje, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginės investicijos Rusijoje 2007 m. sausio 1 d. sudarė 428,4 mln. Lt arba 13,8% visų Lietuvos tiesioginių investicijų, kurių didesnė pusė (237,6 mln. Lt arba 7,6% Lietuvos tiesioginių investicijų) teko Kaliningrado sričiai. Rusija užima 2-ąją vietą po Latvijos. Didžiausia likusios sumos dalis teko Maskvai, Maskvos sričiai ir Sankt-Peterburgui. Lietuvos investicijos Rusijoje paprastai remiasi gamybinės grandinės principu ir apima baigiamąjį arba pilną gamybos ciklą (buitinė technika, baldai, maisto produktai), žaliavų tiekimo schemos elementus (mediena, metalas), eksporto prekybinės grandies (didmeninės ir mažmeninės) bei logistikos elementų vystymą (maisto produktai, pramoniniai gaminiai, transportas). Paprastai tai investicijos, būtinos efektyviai veiklai eksporto rinkoje: užtikrinti efektyvų prekių judėjimą. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas investicijomis Rusijos finansų sistemoje – į akcijas, obligacijas, banko indėlius. Dažnai tai daroma netiesiogiai per ES veikiančias finansinės institucijas IŠVADOS Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją galima teigti, jog Rusija didžiausia pagal plotą valstybė pasaulyje, apimanti daug skirtingų tautybių žmonių. Rusija yra daugelio tarptautinių organizacijų narė. Dalyvavimas organizacijų veikloje užtikrina socialinės, politinės, ekonominės, kultūrinės padėties gerinimą šalies viduje bei lemia šalies visuotinį pripažinimą bei pagarbą. Šiuo metu Rusijoje fiksuojamas ekonomikos augimas. Apie tai byloja: 1) Atlyginimų kėlimas, nedarbo lygio mažinimas. 2) Nežiūrint į tai, kad dauguma Rusijos regionų dėl objektyvių priežasčių yra investicijoms nepatrauklios, tačiau investicijų srautas į Rusija su kiekvienais metais didėja (didžiausi investicijų srautai į Rusiją 2006 m. - iš Kipro, D. Britanijos, Nyderlandų, Liuksemburgo). 3) Šalyje didėja eksporto bei importo lygis (tokią situaciją lemia pagerėjusios rinkos sąlygos, bei didėjanti vidaus rinkos paklausa ir gyventojų pajamos). Nafta, dujos, metalų rūdos bei mediena sudaro 80 % eksporto. Beje Rusija yra viena iš stambiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje. Svarbiausia Rusijos prekybos partnerė yra Europos sąjungos organizacija. Viena iš ES šalių su kuria šių metų pradžioje buvo efektyviausiai bendradarbiaujama prekybos sferoje - Vokietija. Lietuva ir Rusija bendradarbiauja kiek prekybos, tiek investiciniu požiūriu, kadangi Rusija yra viena pagrindinių Lietuvos Respublikos ekonominių partnerių. LITERATŪRA 1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendras studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2001. 73 p. ISBN 9955-519-16-9. 2. GRIŽAS, R.A. Užsienio šalių ekonomika ir ekonominė politika. Vilnius: UAB „Ekonomikos mokymo centras“, 2005. 112 p. ISBN 9986-826-19-5. 3. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje. [interaktyvus]. Vilnius, 2007 [žiūrėta 2007 spalio 3 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!