Ekonominės minties teorija

merkantilizmas ek politika, kuri padėjo kaupti turtą ir parengti sąlygas kapitalizmui;ek teo išreiškianti ir pagrindžianti merk valstybinės valdžios politiką.Merk labiausiai domėjosi prekybos ir pinigų klausimais. Pagr. merk principas-daugiau parduoti, mažiau pirkti užsienyje. Ankst merk (piniginio balanso teo) pagr užd: pinigų (aukso ir sidabro) sulaikymas ir kaupimas šalyje. Reikalavo mažiau pirkti prekių užsienyje, nes mažėja Au ir Ag ištekliai šalyje, skatinamas eksportas į užsienį. Reikalavo teigiamo šalies prekybos balanso (TMB). Svarbiausi ankstyvojo merk atstovai: angl Dž.Heilsas.(“Kritinis mūsų tėvynainių skundų išdėstymas”1549m.) Skundų priežastis:XVI a. kilusi Laikų revoliucija dėl pigaus Au ir Ag antplūdžio į Europą, tai sąlygojo Laikų pabrangimą; angl T.Gresėmas. Ek teo jo dėsnis (XVII a.): “blogi pinigai išstumia gerus pinigus”. Tuo metu Vak. Europos šalyse buvo Au ir Ag pinigai, kurių santykį dirbtinai nustatydavo valdžia. Jei santykis nukrypdavo nuo rinkos santykio, tai valdžios pervertinti pinigai išstumdavo neįvertintus; it Karuzis siūlė įvesti vieningą pinigų sistemą visai Europai, kad visose šalyse būtų nustatytas vienodas Au ir Ag sant. Vėlyvasis merk (užsienio prekybos balanso teo)atstovai turtą tapatino su pinigais. Pinigus laikė kapitalu, kuris didina pinigų išteklius, todėl reikalavo pagyvinti piniginį judėjimą. Vėl. merk. leido daugiau pirkti prekių užsienyje, bet su sąlyga, kad importo vertės turi būti mažesnės už eksporto. Atstovai:ang T.Manas (pirklys, ostindijos kompanijos narys,1664m. išspausdinta “Anglijos turtai, kuriuos kūrė užsienio prekyba”) Tik išplėtus užs. prekybą, Angl gali praturtėti, ragino vartoti mažiau importo prekių; it A.Sera; pranc A.Mankratjenas; Ž.B.Kolberas siekė padidinti valstybinio biudžeto paj,taikant merk politiką(eksp>imp); Kantolijonas, Lokas, Berkli ir kt. Merkantilizmo kritika. A.Smitas nurodė pagr. merk pažiūrų požymius:1)pinigų tapatinimas su šalies turtu.2)užsienio prekybos valstybinis reguliavimas.3)protekcionistinių muitų tarifų taikymas importuojant pramonines prekes.4)eksporto valstybinis skatinimas. Smito požiūriu pagr merk klaida–jie exp perteklių laikė šalies ek gerovės rodikliu. Jie siekė ilgame laikotarpyje palaikyti užsienio prekybos disbalansą. Merk pasisakė už tarpt prekybos valstyb adm reguliavimą.Valstyb valdžia turi didinti exp ir riboti imp. Ekonomistai kla pasisakė už laisvąją tarpt prekybą. Ek klasikam buvo nepriimtinos merk idėjos. Merk gynimas keinsistų kūryboje.Gynimas ypač suaktyvėjo pagyvėjus protekcionizmui Eu. Iš pirmų gynėjų buvo Keinsas (“Pastabos apie merkantilizmą,pastabos apie užimtumo ir pinigų teoriją”).Kritikavo kla teo,nukreiptą prieš protekcionizmą,teigiamai vertino merk pažiūras. Siekiant skatinti investicijas ir užimtumą galima sukelti infliaciją, palaikant aktyvų užs prek balansą. aiškino: kai exp>imp, kainos kyla, o aukso įplaukos į šalį didina pinigų pasiūlą, tai mažina %, o kritus % skatina investicijas ir didina užimtumą. Kai kurie merk apibūdina kaip savotiškus keinsistų pirmtakus. Merk tikslai prieštarauja patys sau.T.Manas rašė, kad pinigų gausa šalyje pabrangina tėvynines prekes, dėl to mažėja prekių pirkimas, bet pasisakė už neribotą pinigų kaupimą šalyje (exp>imp).Pasisakydami už pinigų kiekio didinimą šalyje, kartu nenorėjo kainų kilimo.Ši dilema išsprendžiama jei sutikti su merkantilistų teiginiu, jog pinigai skatina prekybą. Sprendžiant dilemą,merk aiškino savaip kiekybinę pinigų teo M*V=P*Q KPT siekė paaiškinti kokį poveikį pinigų kiekis daro kainai (MP). Merk labiau akcentavo šioje teo M poveikį į Q, nes jų požiūriu teiginys “pinigai skatina prekybą” yra KPT pagrindas. Pagal juos Q, o ne P tiesiogiai priklauso nuo pinigų kiekio šalyje.Todėl merk neigė, kad exp>imp ir padidėjus pinigų kiekiui šalyje, joje kils kainos.Merk siekė, kad šalies prekybos balan būtų aktyvus. Pagal juos pinigų kiekio didėjimas gali daryti poveikį Q augimui.“Pinigai skatina prekybą” atstovas buvo pop pinigų merk Dž. Lo. “Pinigų ir prekybos analizėje” šį teiginį komentavo: pinigų kiekio prieaugis didina pelną ir įtraukia į apyvartą laisvus žm. Papil pinigų kiekį panaudos skolininkai, tikėdamiesi gauti pelną.Paj bedarbių duos postūmį paklausos didėjimui. Didėjant pinigų kiekiui kreditas atpinga, pelnas didėja nesukeldamas kainų kilimo. Dž. Lo pabrėždavo laipsnišką pinigų pasiūlos didinimą. Merk gynė šliaužiojančią infliaciją kaip ek augimo skatinimo priemonę. Merk Kantilijono pateiktas šliaužiojančios infliacijos aiškinimas. Kitokį merk dilemos sprendimą ir šliauž. infl aiškinimą pateikė Kantolijonas (“Apybraiža apie prekybos prigimtį”) Kritikavo tuos, kurie nepaaiškino, kaip didėjantis pinigų kiekis kelia kainų lygį. Jis teigė, kad pinigų kiekis kainoms priklauso nuo to, kokiu būdu pinigai patenka į ek. Kantil aprašė kaip g-bos didinimas au kasyklose veikia šalies paj, po to išlaidas vartojimo prekėms.Tai didina fermerių paj, mažina realų DU. Tai daro spaudimą nominaliam DU kilimo kryptimi. Jis teigė, kad pin. kiekio (M) didinimas kelia ne tik kainų lygį, bet ir keičia jų struktūrą, nes ne visos kainos vienodai pakyla. Kantil teigė, kad šalies turtas prikl. nuo joje cirkuliuojančių pinigų kiekio,exp>imp. Pinigų pasiūlos didinimas skatina g-bą. Au ir Ag kaupimas yra šalies turto didinimas. analizė.Merk skirtingai aiškino pin kiekio poveikį normai:1)tarp pin kiekio ir  normos atvirkščia priklaus. Didėja pin kiekis, kyla kainos ir % turi kristi, nes už tam tikrą sumą skolininkas dabar galės pirkti mažesnį prekių kiekį,todėl pakl pinigam mažės, jai mažėjant kris % norma.2) kad % norma, didėjant pin kiekiui turi būti ta pati. Jie sutiko, kad pin pasiūlos didinimas gali laikinai sumažinti  normą, bet ji vėliau grįš į pradinį lygį, nes esant dides pin kiekiui, kylant P bet kokio projekto finansavimui reikės daugiau pin. Paklausa paskolom didėja, % norma kyla, grįžta į buvusį lygį. Smitas palaikė šią grupę,aiškino: jei dėl padidėjusios pin pasiūlos kyla kainų lygis, tai % norma nesikeis, nes % n yra 2 piniginių sumų santykis, t.y. palūkanų sumos ir skolinamos sumos. Ankst merk LT. Kai kurias merk mintis L-oje skelbė įv autoriai, religinio mokymo atstovai, publicistai, susiję su valst valdžios veikla. Jie siūlė vykdyti naudingą užs prekybą. Ryškiausių darbų Myk. Lietuvio knyga “apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius” 1550 m. Myk. L-vai siūlė apriboti imp prekių vartojimą, laikė privalumu taupymą. Darė priekaištus bajoram, kad įsivežė užs prekių. Vėlyv. merk L-oje. 1623 m. publikuota knyga “akiniai išlaidoms karūnoje ir už karūnos ribų”, knygos autorius St. Zaremba, parašyta lenkų k, dialogo forma. Savo mintis dėsto pirkliai, bajorai, prūsų bajorai. Šis autorius prūsų bajorų lūpomis siūlė būdus, kaip apriboti pin nutekėjimą iš šalies dėl nenaud. užs. prekybos balanso. Pasyvus užs prekybos balansas yra pag šalies ek sunkumų priež.Knygoje dėstė merk teiginius:smerkė vartotojišką išlaidumą šalyje;skatino taupumą (Au ir Ag kaupimą);siūlė plėsti pramoninę g-bą; siūlė importuoti žaliavas, kad būtų išplėsta prekių g-ba ir exp. Jis gynė merk požiūrį, kad aktyvus TMB yra geriausias būdas šalies turtui didinti. Fiziokratai.Fiz atsirado kaip merk kritika XVIII a. vid. Pranc. Fiz m-klos įkūrėjai:F.Kenė, Ž.Tiurgo. Fiz ek tyrimus perkėlė iš prekybos, gamybos sferą ir padėjo pagrindus g-bos ek. G-bos sferą apribojo tik žemės ūkiu. Visa kt. nėra g-ba. Fiz reikalavo pripažinti pirmenybę ž.ū, o į prekybą, pramonę žiūrėjo kaip neproduktyvias šakas. Prekybininkai ir pramonininkai buvo sterili klasė. Pagal fiz teo turtas didėja tik ž.ū. Pramo ir prekyboje atliekamas darbas yra neg-binis,nevaisingas. Fiz nebuvo teisūs, nes visose ūkio šakose kuriamas ir didėja turtas, nes visos ūkio šakos teikia naudą, padeda geriau tenkinti poreikius. Smitas apie fiziokratus.aukštai vertino jų teo, nes fiz siūle šalinti muitus. Smito požiūriu pramonė yra g-binė veikla, nes jos rezultatų užtenka darbo užmok. sumokėti, pelnui gauti, nusidėvėjimui padengti. Bet jis pripažino, kad ž.ū labiau našus nei pramonė, nes veikla žemės ūkyje virš darbo užmok., nusidėvėjimo taikė paj elementą–žemės rentą. Pag Kenė kūrinys ek lentelė, kuri tyrė turto g-bą ir cirkuliaciją tarp atskirų šakų. Tautą sud. 3 klasės:1)ž.ū darbuotojai 2)žemės savininkai 3)bevaisė klasė:visi piliečiai, prekybininkai,pramonininkai. A.Smito ek mokymas.Vienas ryškiausių klasikinės ek teo kūrėjų.Ši teo akcentavo rinkos ek savireguliavimą, valdžios nesikišimo į veiklą principą. J.A.Smithas gimė 1723 m. Škotijos miestelyje Kvikcaldy. Buvo vienturtis. Tuo metu prekinė verslininkystė žengė pirmuosius žingsnius. Kvikcaldy miestelyje vietoj pinigų vartojo vinis. 14 metų stojo į Glazgo universitetą, studijavo moralės filosofiją, domėjosi matematika, astronomija. Iš univero buvo perkeltas į Oksfordo univerą.1748 m. prasideda savarankiška Smito veikla. Edinburge skaito retorikos ir literatūros paskaitas. 1751 m. – naujas gyvenimo etapas, kai persikelia į Glazgo univ. Ten 13 m. dirbo profesoriumi, skaitė moralės filosofijos paskaitas.Čia įėjo: gamtos teologija, etika, teisė, politinė ek.1759 m. išleido knygą, kuri sukėlė did. susidomėjimą “Moralės jausmų teorija”.knyga iškėlė Smitą į Ang filosofų gretas.Glazgo univ veikė politinės ek klubas,Smitas buvo lab.aktyvus jo narys,aptardavo įv ek kl. Tuomet jam kilo mintis parašyti did. ek veikalą.1764m. Smitas atsisakė profesoriaus darbo, išvyko į Europą kaip aristokrato auklėtojas.Pranc, Šveicarijoje išbuvo 3m.Paryžiuje susidraugavo su fiziokratais, ypač su Kenė ir Tiurgo. Lankė seminarus, kuriuose aptariama Kenė knyga “Ekonom. lentelė”. Paryžiuje Smitas pradėjo rašyti veikalą“Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas”. Grįžęs į DB apsigyveno Kvikcaldi miestelyje.Ten dirbo ir rašė knygą 10 m. “Tautų turtas” buvo publikuotas 1776 m. Po 2 m. Smitas pradėjo dirbti Edinburgo muitinės komisaru.Jis nemėgo valdininkų, biurokratų, bet pats juo tapo. Nuo tada atsisakė mokslinės veiklos.Mirė 1790m. “Tautų turte” Smitas lab. iškalbingai gynė prekinę verslininkystę, ek laisvę. Tai buvo drąsios ir naujos idėjos. Smito veikalas susideda iš 5 knygų: “darbo našumo kėlimo priežastys ir darbo produkto paskirstymas”, “apie kapitalo prigimtį, kaupimą ir panaudojimą”, “apie įvairių tautų gerovės vystymąsi”, “apie politinės ekonomikos sistemas”, “apie valdovo arba valstybės pajamas”.Smito knyga apima ne tik ek teo,bet ir ūkio istorijos, ek minties istorijos ir finansų mokslo kl-mus.Tai rodo, kad tuo metu ek kl nebuvo griežtai išskirstyti. Pirm“Tautų turto”. Darbo pasidalijimas.Apibūdinti pag prekės vertės ir paskirstymo kl-mai.Darbo pasidalijimas yra ek pažangos ir turto šaltinis. Parodė kaip darbo pasidal didina darbo našumą. Darbo pasidalijimo nauda:sutaupomas laikas;šradimai panaudojami geriau; Darbo pasidalijimo trūkumai: tas pats vienodas darbas slopina, bukina protavimą. Darbo pasidalijimo ribos: rinkos išplėtimas(kuo platesnė rinka, tuo did.pasidalijimo ribos); kapitalo sukaupimas(galima išplėsti darbo pasidal, kuo did.kapitalas).Prekės vertės matas ir šalt. siekė įrodyti, kad prekės vertės matas ir šaltinis yra darbas. Darbas kuria ir didina prekės vertę. Kuo daugiau reikia darbo pagaminti, tuo kaina aukštesnė. Prekės tikroji ir nominali kaina. Skyrė tikrąją ir nom prekių P: P išreikšta darbu (tikroji); išreikšta pinigais (nomi).Nom pr. kaina prikl nuo pinigų perkamosios galios. Jei galia krenta, tai kaina kyla. Prekės natūrali ir rinkos kaina.Natūrali pr kaina susideda iš DUvid. + Dvid. + Rvid. Rinkos kaina yra faktinė kaina už kurią parduodama prekė. Ji gali nukrypti nuo nat P:jei S

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!