Ekonomikos paskaitų medžiaga

Ekonomikos mokslo esmė Kas yra ekonomika? • Ekonomikos mokslas yra veiklos, susijusios su mainais ir piniginiais sandėriais tarp žmonių, rūšis. • Ekonomikos teorija yra mokslas apie kasdieninę žmonių gyvenimišką veiklą, apie tai, kaip gauti priemonių savo gyvenimui užtikrinti ir kaip tas priemones panaudoti. • Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius įvairioms prekėms gaminti ir skirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti. • Ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą. • Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje. Ekonomikoje galima išskirti tris dalykus: • Ištekliai • Gamybinė veikla (ekonominė veikla) • Rinka Istorija: • Ksenofontas (430-355 pr.m.e.) graikų filosofas „ekonomikosas“ pirmasis paminėjo ekonomika žodį • Pagrindinės Ksenofonto ekonominės mintys: • Ekonomika – tai mokslas apie savo ūkio turėjimą. • Ekonominio gyvenimo idealas – autarkinis žemės ūkis. • Žemdirbystė pagal svarbą buvo prilyginama menui. • Kritikavo stambiąją prekybą. Pasisakė už natūralų, uždarą ūkį. • Darbo pasidalijimą Ksenofontas siejo su rinka: darbo pasidalijimas auga, plečiantis rinkai. • Atkreipė dėmesį į pinigus kaip į koncentruotą turtą, kurį galima panaudoti ūkio reikalams. Ksenofonto darbuose išryškintos 2 pinigų funkcijos: pinigai yra mainų priemonė; pinigai yra turtas. Jis pasisakė prieš prekybinį ir skolinamąjį kapitalą. • Nagrinėjo vertės problemą. Vienas pirmųjų iškėlė dviejų prekės savybių problemą, t.y. naudingumo (vartojamosios vertės) ir mainomosios vertės problema. • Aristotelis (384 pr.m.e. – 322 pr.m.e.) • Platonas (422 pr.m.e. – 347 pr.m.e.) • Pagrindinės Aristotelio ir Platono ekonominės mintys: • Ūkinę veiklą Aristotelis skirstė į ekonomiką ir chrematistiką. Ekonomika – tai, jo nuomone, natūrali ūkinė veikla, o jos rezultatas – vartojimo reikmenų gamyba; ji apima ir mainus; chrematistika – tai menas susikurti turtą, kaupti pinigus. • Platonas kalbėjo apie idealią valstybę, sutvarkytą komunizmo pagrindais. Visuomenėje, pasak jo, turi būti: filosofai, kariai arba valdininkai, amatininkai ir pirkliai. Ekonominės srovės (XVI-XVIII): • Merkantilizmas (turto šaltinis – taurieji metalai(pinigai); jų kaupimo šaltinis užsienio prekyba) • Liberalizmas (turto šaltinis – gamyba) • Fiziokratizmas (turto šaltinis – žemės ūkis) XVIII a. atsiranda ekonomikos mokykla. „klasikinė mokykla“. Vadovas Adamas Smitas – „Ekonomikos tėvas“. Parašė veikalą „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“. Veikalo esmė yra tokia, kad aprašė ekonomikos rinkos modelį. Tai yra: darbo pasidalijimas; laisvas ekonominio gyvenimo organizavimas vadovaujant asmens interesui; asmeninė nauda. Tomas Maltusas (1776-1834) “Gyventojų skaičiaus dėsnio tyrimas“. Deividas Rikardas 1772-1823) (“Politinės ekonomijos principai ir mokesčiai“) laisvoji prekyba tarptautinėje ekonomikoje. Marksistinė ekonomika (XIX a.pab. – XX a.pr) Marksas „Kapitalas“ darbo vertės teorija – konkretus darbas kuria prekės vartojamą vertę, o abstraktus jo vertę. Turto kaupimo šaltinis – darbo jėga. Svarbiausios ekonomikos teorijos kryptys: • KEINSISTINĖ. Priemonių programa, kurios pagalba valstybė galėtų reguliuoti kapitalistinį ūkį, užtikrinti visišką užimtumą. • NEOKLASIKINĖ. Laisvosios verslininkystės idėja. • SOCIALINĖ. Ekonomikos pagrindas – įvairių institucijų tyrimai bei aprašymai. • MARKSISTINĖ. Pagrindinis objektas – ekonominiai gamybiniai santykiai. Ekonomikos teorijos funkcijos: • Pažintinė • Praktinė • Ideologinė • Metodologinė Ekonominiai dėsniai: • Bendrieji ekonominiai dėsniai. Jie išreiškia esminius ekonominių reiškinių ir procesų bruožus, būdingus žmonių ūkinei veiklai visose visuomenės vystymosi pakopose (resursų ribotumo dėsnis, didėjančių poreikių dėsnis, laiko ekonomijos dėsnis ir kt.) • Dėsniai veikiantys daugelyje visuomenės vystymosi pakopų – prekinės gamybos dėsniai: vertės dėsnis, paklausos ir pasiūlos dėsnis, konkurencijos dėsnis, pinigų kiekio apyvartoje dėsnis ir t.t. • Specifiniai dėsniai – dėsniai, veikiantys tam tikrose visuomenės vystymosi pakopose ar fazėse (pvz. paskirstymo pagal darbą dėsnis ir pan.). Ekonomikos teorijos metodai: • Bendramoksliniai: dialektikos, analizės, sintezės, mokslinės abstrakcijos, istorinis, loginis, indukcijos, dedukcijos. • Specifiniai: matematiniai, grafiniai. Ceteris paribus: • Lotyniškas posakis, į lietuvių kalbą verčiamas kitos sąlygos yra tos pačios arba esant tokiom pačiom sąlygom. • Šis posakis taikomas, kai norima atmesti kitas sąlygas, aptariant reiškinį nekreipti dėmesio į kitas aplinkybes, kurios gali paveikti aptarinėjamąjį reiškinį. • Vykdant mokslinius tyrimus ceteris paribus reiškia, kad mokslininkas gali visas sąlygas išlaikyti nepakitusias, išskyrus vieną, išrinktą eksperimentuoti. Pozityvinė ekonomika: atliekami tyrimai, remiantis prieinamais pirminiais duomenimis ir faktais. Normatyvinė ekonomika: tai ekonomikos teorija apie tai, kas turėtų būti. Mikroekonomika: ekonomikos šaka, tirianti vartotojų, įmonių išteklių, savininkų bei ekonomikos šakų elgseną, nagrinėjanti rinkos mechanizmą, kainų gamybos lygio nustatymo sprendimus dėl vartojimo ir pajamų paskirstymo. Mikroekonomika tiria tam tikrą ekonomikos sritį ar net jos šaką, sąlygiškai ignoruodama makroekonominiu lygmeniu vykstančius reiškinius, o koncentruodamasi į konkretaus ūkio subjekto veiklą bei tirdama jo veiklos aplinką. Makroekonomika: nagrinėja šalies, kaip vieningo ūkinio vieneto, ekonominius procesus. Tai ekonomikos mokslo šaka, kurios pagrindinės tyrimų kryptys yra nedarbas, infliacija, užimtumas, bendras nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas. Pagrindinė ekonominė problema – ekonominių išteklių ribotumas. Pagrindiniai ekonomikos klausimai: • Ką? • Kaip? • Kam? (gaminti) RINKOS EKONOMINĖ SISTEMA (2022-09-19) Rinka: • Tai prekinių – piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius. • Tai ekonominė Sistema organizuota rinkos savireguliacijos principų, kurioje veiksmų koordinacija vykdoma laisvų privačių šalių ir vartotojų. Tai ekonomika, kurioje tik pačių prekių, tiekėjų ir privačių firmų atstovai nustato resursų pasiskirstymą ir paplitimą. Rinkos ekonomika remiasi demokratija. Rinkos ekonomika grindžiama principais: • Laisvas ūkininkavimas, • Daug skirtingų gamybos nuosavybės formų, • Rinkos kainų nustatymas, • Sutartiniai santykiai tarp ūkio subjektų. Rinkos tipai: prekių rinka; išteklių rinka. Rinkos funkcijos: • Tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo. • Turi užtikrinti pagamintų prekių bei paslaugų realizavimą. • Svarbus svertas, skatinantis mažinti prekių ir paslaugų gamybos kaštus. • Per rinką yra efektyviau įgyvendinamas ekonomikos subalansuotumas. Rinkos mechanizmas: • Skatina gamintojus gamintis tas prekes, kurių pageidauja vartotojai. • Skatina įsigyti naudingų ir reikalingų įgūdžių • Skatina vartotojus taupiai naudoti retesnius produktus • Skatina gamintojus taupyti retus, ribotus išteklius. • Suteikia ekonominę laisvę. Konkurencinė rinka Monopolinė rinka Daug pardavėjų Įmonių skaičius Vienas gamintojas Įmonės turi atsižvelgti į konkurentų kainas Produkto kaina Monopolininkas gali nustatyti kainą ir gamybos apimtis Nedidelės gamybos apimtys, dideli vidutiniai kaštai Gamybos kaštai Dėl didelės gamybos apimties maži vidutiniai kaštai Konkurencinė rinka Monopolinė rinka Nėra didelių sunkumų įeinant į rinką Įėjimas į rinką Naujų įmonių įėjimą į rinką apsunkina įvairios kliūtys Konkuruojančios įmonės pateikia rinkai įvairią produkciją Prekių paskirstymas Ribotas asortimentas Konkurencija tarp įmonių skatina efektyvumą Efektyvumas Konkurencijos nebuvimas gali sumažinti efektyvumą Oligopolija Įmonių skaičius Keletas stambių Produktų tipas Homogeniški diferencijuoti Kainų kontrolės galimybės didelė Nekaininė konkurencija Yra labai plati Oligopsonija – rinka, kurioje tėra tik keli pirkėjai. Tai tarpinė rinka tarp tobulos pirkėjų konkurencijos ir monopsonijos. Ji neretai stebima žemės ūkyje. Monopsonija – tai tokia rinkos būklė, kai yra tik vienas pirkėjas arba jų grupė, priimanti bendrus sprendimus. Monopsonija yra priešybė monopolijai, kuriai esant yra vienas pardavėjas ir daug pirkėjų. Rinkos trūkumai: • Nelygybė • Nestabilumas • Dominuojančios įmonės • Socialinė apsauga • Visuomeniniai kaštai ir nauda Rinkos ekonomikos sąlygomis vyriausybė: • Skatina teigiamus išorinius padarinius, įvertina naudą ir užtikrina jų laikymąsi • Teikia viešąsias gėrybes • Sukuria įstatymus, ginančius privačią nuosavybę ir užtikrina jų laikymąsi • Skatina konkurenciją rinkoje • Reguliuoja natūraliąsias monopolijas • Vykdo socialines programas • Užtikrina ekonominį saugumą • Stabilizuoja ekonomiką Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys: • Vyriausybės pirkimai (gynybos išlaidos; socialiniai patarnavimai; sveikatos apsauga, mokslo, kultūros, informacinės paslaugos; išlaidos gamtos apsaugai; žemės ūkio produkcijos dotavimas) • Transferinės išmokos Valstybių vaidmuo šiuolaikinėse ekonomikoje yra skirtingas. PAKLAUSA IR PASIŪLA Paklausa: • Perkamos prekės kiekio priklausomybė nuo tos prekės kainos. • Tai vartotojo noras ir pajėgumas pirkti prekę ar paslaugą konkrečia kaina. Paklausos dėsnis: • Perkamos prekės kiekis kinta priešinga kainos kitimo linkme. Kitų prekių kainų, kitimas rinkoje, kai kitos sąlygos nekinta, veikia tam tikros prekės paklausos kitimą. Substitutai – prekės pakeičiančios viena kitą. Komplektinės prekės – vartojamos kartu. Pasiūla: • Parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos. • Tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Pasiūlos dėsnis: • Parduodamos prekės kiekis kinta kainos kitimo linkme. Paklausos lankstumas: Vartotojo noro įsigyti prekę ar paslaugą matas Pasiūlos lankstumas: Matas rodantis, kaip lengvai pardavėjai (gamintojai) gali didinti arba mažinti pateikiamų pardavimui prekių ar paslaugų kiekį. Paklausos lankstumas kainų atžvilgiu: Tai laukiamo paklausos kiekio pasikeitimas, pasikeitus prekės kainai. Pasiūlos lankstumas kainų atžvilgiu: Tai pasiūlos kieko pasikeitimas, pasikeitus prekės kainai. Yra skiriami keli elastingumo rodikliai: • Absoliutus elastingumas – kai labai mažas kainos procentinis pokytis sukelia labai didelį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą. Sakoma, kad paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą. Sakoma, kad paklausos ar pasiūlos kreivė yra visiškai elastinga arba „be galo“ elastinga. (E ∞). Kreivė – horizontali linija. • Absoliutus neelastingumas – kai kainai sumažėjus ar padidėjus paklausos ar pasiūlos apimtis nekinta. Kreivė – vertikali linija. E lygus 0. Pvz. vaistų. • Santykinis elastingumas – kai tam tikras kainos procentinis pokytis (20%) sukelia didesnį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą (40%) . e >1. • Vieneto elastingumas – kai kainos procentinis pokytis (20%) sukelia tokį pat paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą (20%). E lygus 1. • Santykinis neelastingumas – kai tam tikras kainos procentinis pokytis (20%) sukelia mažesnį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą (10%). 0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!