PRIEDAI Įvadas Žemės ūkis (iki XVIII – XIX amžių) buvo labai svarbi ūkio šaka, kurioje dirbo dauguma žmonių. Bet kartu su pramonės revoliucija viskas pasikeitė – naujos technologijos leido žemės ūkiui būti našesniam ir taip jau kur kas mažiau žmonių galėjo aprūpinti maistu visus, taigi, mažiau ir dirbo žemės ūkyje. Valstybės tapo pramoninėmis, t.y. dauguma jų gyventojų ėmė dirbti pramonėje. XX amžiuje žemės ūkio reikšmė dar sumenko, ėmė kur kas labiau apsimokėti dirbti kitus darbus, tad valstybių vyriausybės ėmė subsidijuoti žemės ūkį tam, kad jis išliktų. Nes jei jo nebūtų, karo, katastrofos ar sausros atveju galėtų pritrūkti maisto; šalis taptų priklausoma nuo kitų šalių, kurios tą maistą tiekia. Kursinio darbo rengimo procesas parodė, kad žemės ūkis yra ūkio šaka, kurioje žemė yra naudojama maistui (iš)gauti, užauginti maistinius išteklius. Prie žemės ūkio priskiriama ir gyvulininkystė, miškininkystė, žvejyba (ūkį sudaro 3 pagrindinės šakų grupės žemės ūkis, pramonė ir paslaugos). Nuo tolesnės žemės ūkio plėtros krypties priklauso ne tik krašto gerovė, bet ir Lietuvos ekologinė situacija, todėl vis svarbesniu veiksniu tampa ūkio ekologizavimas. Įvertinant gamybos metodus privalu suvokti gamtos dėsningumus, įvairių gamybos būdų poveikį aplinkai. Aš pasirinkau ekologinį ūkį, o specializacija – gyvulininkystė, melžiamos karvės Anykščių rajone, Sliepsiškio kaime. Tikiuosi, kad mano ūkis klestės ilgai, patenkins žmogaus ir aplinkos poreikius. 1.Gamtinės dirvožeminės sąlygos Mano ūkis yra Anykščių rajone. Anykščių rajonas išsidėstęs vakarų Aukštaičių plynaukštėje. Čia vyrauja lygumos, su nedidelėmis kalvomis. Vyraujantys dirvožemiai smėlžemiai, paprastieji pajaurėję smėlžemiai( Hapli- Albic Arenosols). Priedas Nr.1 Dirvodarinės uolienos skeletingumas iki 1m gylio turi būti ne didesnis kaip 35%, gali būti su karbonatų priemaiša. Dirvožemio genetiniai horizontai nelabai susiformavę. Molingų dalelių kiekis 100cm sluoksnyje neviršija 8%. Gali būti ir glėjiški, turėti pseudofibrų viršutiniame 125cm storio sluoksnyje. Žemės ūkio naudmenų įvertinimas našumo balas – 34,7. Priedas Nr.2 Žemės ūkio naudmenos pagal 1999 metų duomenis yra 83,3% nuo visos ūkio paskirties žemės. Priedas Nr.3 Dėl skirtingų dirvožemių, klimato, reljefo, susidarė skirtingos sąlygos plėtoti žemės ūkį. Pagal gamtines dirvožemines sąlygas šalyje išskirtos 4 zonos: Vakarų Lietuvos, Vidurio Lietuvos, Rytų Lietuvos ir Baltijos aukštumų. Dirvožemiai, reljefas bei kitos gamtinės sąlygos zonose taip pat įvairuoja, todėl jos dar skirstomos i pazonius. 1 pav. Lietuvos Respublikos dirvožeminiai makroregionai ir juos atitinkantys administraciniai rajonai (V. Žekonienė. Tausojamoji žemdirbystė. 2002. LRŽŪM) . 1 lentelė. Paprastojo pajaurėjusio smėlžemio ( Lietuvos mokslas, Lietuvos dirvožemiai, 586 psl.) Horizontai ir Gylis, cm CaCO, % Humusas, % pH KCl HO O 0-1 0,0 - 3,1 4,1 O 1-3 0,0 - 3,0 4,0 E 3-8 0,0 1,45 3,2 4,3 B 10-20 0,0 0,65 4,6 5,3 B 20-30 0,0 0,18 4,8 5,6 B 50-60 0,0 0,08 5,0 6,3 B 90-100 0,0 - 5,5 6,3 Pagal pH duomenis, dirvožemiai rūgštūs, tad dirvas patartina kalkinti. 2 lentelė. Fizinės- cheminės savybės ( Lietuvos mokslas, Lietuvos dirvožemiai, 586 psl.) Augalams prieinami hidroli- zinis N PO KO mg*kg 336 124 790 493 130 670 17 12 38 45 220 16 17 180 8 6 145 15 1.1Humusas Humusas. Iš organinių liekanų irimo produktų susidaro humusas – biocheminės kilmės organinis – mineralinis dirvožemio naujadaras. Pagrindinės priemonės, padedančios sudaryti geros kokybės humuso atsargas, yra šios: 1. Sistemingas tręšimas organinėmis trąšomis – mėšlu, kompostu, durpėmis; 2. Lengvuose dirvožemiuose sideracinių augalų (lubinų, dobilų ir kt.) sėjimas žaliajai trąšai; 3. Daugiamečių žolių auginimas sėjomainos laukuose; 4. Dirvožemio reakcijos reguliavimas kalkinant rūgščios reakcijos ir gipsinant daug tirpių druskų turinčius dirvožemius; 5. Optimalaus drėgmės režimo sudarymas sausinant šlapius dirvožemius; 6. Antierozinių ir antidefliacinių priemonių bei tinkamos agrotechnikos taikymas. Dirvožemio derlingumas. Dirvožemiui, be kitų savybių ir funkcijų, būdinga ir ypatinga vidinė neišsenkanti jėga, kuri vadinama derlingumu. Kaip tik dėl šios specifinės dirvožemio savybės – gebėjimo aprūpinti augalus drėgme, maisto medžiagomis, šiluma, oru ir kitomis sąlygomis, būtinomis jiems normaliai augti, vystytis bei derėti – žmonija iki šiol gauna maisto produktų, medienos ir nemažai žaliavų. Derlingumas – esmingiausia dirvožemio savybė, skirianti jį nuo uolienos. Tai natūralus dirvodaros proceso, taip pat sukultūrinimo rezultatas. 2.Ūkio planas Mano ūkis yra ekologinis ūkis. Ekologinis ūkis – tai harmoninga ūkininkavimo sistema, kurioje nenaudojant sintetinių, cheminių medžiagų (trąšų, pesticidų, vaistų, augimo skatintojų) siekiama uždaro, tęstinio energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo, neteršiama gamta ir vartotojai aprūpinami sveikais maisto produktais. Ekologinį ūkį pasirinkau, todėl, kad šalia mano žemių yra Šimonių girios biosferos poligonas. Ūkio paskirtis – auginti melžiamas karves. Auginu 30 karvių. Jos yra Holšteinų veislės. Ūkio bendras plotas- 79,1 ha. Vykdoma aštuonlaukė pašarinė sėjomaina, kurioje auginama daugiametės žolės, vasariniai kviečiai, vasariniai miežiai, vasariniai rugiai bei žiemkenčiai. Sėjomainą sudaro 44,1ha ūkio. 33ha ūkio sudaro daugiametės ganyklos. Dar apie 2ha užima ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, garažas. 3.Augalams augti palankios dirvožemio sąlygos Žmogus, siekdamas didinti augalų derlingumą, stengiasi sudaryti jiems kuo palankesnes augimo sąlygas. Taip puoselėjami augalai greitai praranda įgytą atsparumą ir sunkiau prisitaiko prie kai kurių neigiamų aplinkos veiksnių. Pirmiausia tai jų negebėjimas pasisavinti cheminius elementus iš menkai tirpių junginių ir didesnis jautrumas klimato svyravimams. Neįsikišus žmogui, jie neišlaiko piktžolių konkurencijos. Augalams augti ir išauginti gerą derlių reikia ypač palankių dirvožemio fizinių, cheminių ir biologinių savybių. Jie gerai augs tik tada, kai dirvožemis bus pakankamai maisto medžiagų, nestigs drėgmės ir šilumos. Esant dirvožemyje užtektinai azoto ir fosforo, gero derliaus negausime jei truks kalio, o jei dirvožemyje visų maisto medžiagų pakaks, augalų derlių gali riboti drėgmės ar šilumos stoka. Šį dėsningumą pirmas pastebėjo dar XIXa. agrochemijos pradininkas vokiečių mokslininkas J. Lybigas, o vaizdžiai jį iliustruoja derlingumo statinės piešinys. Gerai sukultūrintame dirvožemyje bet koks derlingumą ribojantis veiksnys augalų derliui turi daug mažesnį poveikį nei blogai sukultūrintame. Pagrindiniai derlingumą mažinantys veiksniai ir būdai jų poveikiui slopinti nurodyti lentelėje. J. Lybigo minimumo statinė (trumpiausias šulas lemia statinės talpumą) 3 lentelė. Derlingumą mažinantys veiksniai ir būdai jų poveikiui slopinti(V. Žekonienė „Ekologiškai ūkininkaujantiems“ Veiksnys Būdai poveikiui slopinti Didelis rūgštingumas Kalkinimas Didelis šarmingumas Gipsiniams, rūgštinimas, fiziologinis rūgščiu trąšų įterpimas Didelis tankis Struktūros gerinimas, purenimas, daugiamečių žolių auginimas Šilumos trūkumas Paviršiaus mulčiavimas, užklojimas plėvele Nepakankama mineralinė mityba Tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, kompostais Drėgmės trūkumas Lietinimas Drėgmės perteklius (įmirkimas) Drenavimas (sausinimas) Oro trūkumas Drenavimas, struktūros sudarymas Mikroreljefo įvairovė Paviršiaus lyginimas (planiravimas) Didelis paviršiaus nuolydis Terasų įrengimas, juostinis, kontūrinis žemių dirbimas, tarpiniai augalai Plonas šaknims augti sluoksnis Armens gilinimas įterpiant organiką (mešlą, kompostą ir kt). 4.Klimatinės sąlygos Lietuvos geografinė padėtis- didelis atstumas nuo pusiaujo ir Šiaurės ašigalio bei čia pat esanti Baltijos jūra lemia savitą mūsų teritorijai klimatą, augaliją ir kiek skirtingą dirvožemių dangą. Klimatas – tai daugiametė meteorologinių sąlygų kaita, viena iš pagrindinių tam tikros vietovės geografinių charakteristikų. Tai kokybinių atmosferos ir dirvožemį veikiančių atmosferinių procesų visuma visų pirma šilumos ir vandens patekimas į dirvožemį. Nuo klimato sąlygų priklauso dirvodaros procesų energetika. Temperatūra ir krituliai lemia vykstančio dūlėjimo pobūdį, nes kiekvieną kartą, temperatūrai pakilus 10ºC, cheminės reakcijos vyksta dvigubai greičiau. Dirvožemio mikroorganizmai, nuo kurių priklauso dirvožemio biocheminiai procesai, yra jautrūs temperatūrai ir drėgmei. Lietuva yra tarp vidutiniškai šilto (borealinio) ir vidutiniškai šalto (subborealinio) – efektyvių temperatūrų metinė suma – 1950 – 2300 º C. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje yra + 6 º C. Dirvožemio temperatūra taip pat priklauso nuo dirvožemio sudėties ir jo drėgnumo. Lietuvoje sausi smėlio ir priesmėlio dirvožemiai įšąla giliau, bet atitirpsta anksčiau už drėgnus priemolio ir molio dirvožemius. Kritulių pasiskirstymą tam tikrais mėnesiais lemia atstumas nuo jūros ir aukštumų išsidėstymas drėgmę nešančių vėjų atžvilgiu. Remiantis 2007 metų duomenimis Anykščių rajone per metus vidutiniškai iškrinta 737,3 mm kritulių. Vegetacijos periodas gana ilgas: nuo 169 dienų rytuose. Žemiausia vegetacijos laikotarpiu vidutinė temperatūra (apie 12,5 C). 2pav. Vidutinė oro temperatūra ( Kauno meteorologijos stotis, 2007) 3pav. Vidutinis kritulių kiekis( Kauno meteorologijos stotis) 4pav. Maksimalus vėjas( Kauno meteorologijos stotis) 5pav. Saulėtumas ( Kauno meteorologijos stotis) 6pav. Debesuotumas ( Kauno meteorologijos stotis) 7pav. Vidutinė sniego danga ( Kauno meteorologijos stotis) 5.Hidroterminis koeficientas HTK= P – kritulių suma (mm) per laikotarpį, kurio temperatūra aukštesnė už 10ºC; T – to paties periodo aktyvių temperatūrų suma (º C ). Jeigu HTK ≥ 1,6 – perteklinis drėgnumas, HTK = 1,5 -1,0 – optimalus drėgnumas, HTK = 0,9 - 0,8 – silpna sausra, HTK = 0,7 – 0,6 – vidutinė sausra, HTK = 0,5 – 0,4 – stipri sausra, HTK
Šį darbą sudaro 6742 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!