Žemės ūkis Lietuvos Respublikoje. 1922 metų žemės reforma

19a. pabaigoje-20a. pradžioje ir Rusijos imperijoje didesnės laisvės ir moderniškesnio gyvenimo noras sujaudino daug atskirų valstiečių bei jų susibūrimų. Tie žmonių troškimai išsiveržė riaušėmis ir sukilimais 1905 metais. Dėl to imperijos vadovybė kiek atleido kietus administravimo varžtus, o tai, be abejo, sukėlė žmonėse daug vilčių. Lietuviams tuo metu rūpėjo bendras gyvenimo kokybės pakėlimas, ne tik ekonominio, bet ir socialinio, ir jie norėjo, kad jų tėvų žemė imtų lygiuotis daugiau į Vakarų Europos tautų pasiekimus. Visos Lietuvos politinės partijos, besiruošdamos krašto nepriklausomam gyvenimui, svarstė žemės reformos klausimą. Reformos būtinumu tikėjo valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Jų programos žemės reikalu buvo radikalesnės už kitų. Konservatyvioji Tautos pažangos partija taip pat pripažino, kad vienas svarbiausių tikslų Lietuvoje buvo reikalas įvykdyti žemės reformą, tik ūkiai neturėtų būti per daug susmulkinti. Partijų pažiūros skyrėsi šiuo reikalu gal tik tuo, ar už nusavinimą žemę reikia atlyginti ir kokia ūkio maksimali norma paliktina.
Kunigas Mykolas Krupavičius iš krikščionių demokratų partijos, dar būdamas Rusijoje, jau domėjosi ir studijavo žemės ūkio klausimus. Jam jau tada rūpėjo Bažnyčios nusistatymas dėl žemės valdymo reikalo. Jis daug prisidėjo ruošiant Krikščionių demokratų partijos programą, kurioje buvo formuluotas ir žemės nuosavybės klausimas. Visos Lietuvos politinės partijos buvo už žemės reformos įvykdymą, patys įstatymai Steigiamojo Seimo buvo priimti tokie kokie yra paskelbti,tik po nuodugnių studijinių svarstymų komisijoje ir po karštų bei užsitęsusių diskusijų Seime.
Žemės reformos reikalas buvo pagrįstas šiais motyvais. Preliudas buvo, kad po 1831 ir 1863 metų nepasisekusių sukilimų prieš carinę Rusiją lietuviai kaimiečiai iš daugelio vietovių buvo ištremti į Rusijos gilumą, o į ištremtųjų vietą buvo atkelti rusai kolonistai,. Lietuvos sulenkėjusi dvarininkija, naudodamasi savo privilegijuota padėtimi, visokiais teisėtais ir neteisėtais būdais grobė iš lietuvių kaimiečių žemes ir taip didino savo valdomus plotus. Daug lietuvių, nesurasdami darbo savame krašte, emigravo po 25-30 tūkstančių kasmet į užsienį ieškoti darbo. Nemažas jų skaičius vykdavo dėl tų pačių tikslų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!