Ekologinės etikos priešistorė

Ekologinė etika, kaip atskira etikos tyrimų sritis, imta aktyviau plėtoti tik paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais. Apmąstymų bei idėjų apie žmogaus ir gamtos sąveikos moralinę prasmę buvo ir anksčiau. Juk gamta buvo toji pradinė aplinka, su kuria žmogus susidūrė ir į kurią turėjo atsižvelgti, kurią reikėjo jam pažinti, kad galėtų gyventi bei veikti. Nors dorovinis žmogaus santykio su gamta aspektas buvo būdingas žmonijos kultūrai nuo seno, bet iki XX a. galime kalbėti tik apie ekologinės etikos priešistorę arba atskirų šios etikos elementų formavimąsi.
Archainį žmogų gamta viliojo savo spalvomis, kvapais, garsais ir dovanomis, bet tuo pačiu žmogui nuolat grėsė pavojus. Todėl svarbu buvo pažinti gamtą ir gyventi pagal jos taisykles, elgtis su ja pagarbiai ir atsakingai. Vėliau moralė buvo atskirta nuo gamtos sąvokos, lietė tik santykius su žmonėmis.
Ekologinės etikos ištakų randame jau senovės filosofijoje, kuri žmogų suvokė vieningą su visa natūraliąja realybe. Anot senovės graikų filosofo Herakleito (544-483 per. Kr.), garbingai žmogus gali gyventi tik pažinęs gamtos būties dėsnius, o įsiklausydamas į gamtos balsą, žmogus gali pažinti gėrį ir pasiekti tobulumo. Šios idėjos vėliau buvo plėtojamos stoikų, kurie kalbėjo apie žmogaus moralinę nuostatą laikytis pasaulio tvarkos. Kita vertus, stoikai pabrėžė išskirtinę žmogaus vietą pasaulyje, atskyrė jį nuo visų gyvų būtybių prigimties, skatindami instrumentališkai žiūrėti į gamtą.
Viduramžiais gamta buvo suvokta kaip struktūriškai skaidoma, materiali bei pasyvi realybė, panaši į mechanizmą. Tai valdymo objektas, medžiagų ir energijos šaltinis, o gyvuliai – besielės mašinos. Toks požiūris buvo palankus industrinės civilizacijos plėtrai.
Gamtos valdymo idėja yra viena esminių Vakarų kultūros nuostatų ir siekia šios kultūros formavimosi ištakas. Žmogaus visagalybės siekis slypi jau senovės graikų mite apie Prometėją, įkvėpusį žmogų nugalėti likimą ir gamtą.
Iš pradžių ir Vakarų pasaulyje vyravo vieningas mitologinis mąstymas, orientavęs žmogų paklusti gamtos balsui. Ilgainiui tik Rytų tautos bei civilizacijos liko jam ištikimos ir laikėsi pradinių papročių, o Vakarai nutolindami gamtą (objektą) nuo žmogaus (subjekto),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!