Ekologija. Skaidrės

Ekologija

• Ekologija- tai mokslas apie gyvųjų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka: vandeniu, atmosfera, uolienomis ir kt.
• Ekologai aiškinasi kaip veikia gyvoji gamta – nuo atskirų populiacijų iki biosferos.

• Gyvieji organizmai auga ir dauginasi imdami iš aplinkos medžiagas bei energiją, todėl jie yra prisitaikę prie aplinkos. Šį prisitaikymą lėmė praeityje vykusi evoliucija.

Populiacijos

Retai kada organizmai gyvena atskirai nuo kitų savo gentainių – tos pačios rūšies atstovų. Kur kas dažniaus mes susiduriame su tos pačios rūšies individų grupėmis, kurios yra vadinamos populiacijomis. Taigi, populiacija yra gentainių grupė, gyvenanti toje pačioje vietoje.

Pavyzdžiui:

• Lietuvos gyventojų populiacija
• Nemenčinės rudųjų lapių populiacija
• Vilniaus uolinių karvelių populiacija
• Žirmūnų naminių pelių populiacija

• Skirtingai nuo populiacijos, rūšis gali būti užėmusi milžinišką teritoriją. Pavydžiui, paprastoji pušis auga visoje Eurazijoje, o naminis žvirblis yra išplitęs dar plačiau. Rūšies užimamą teritoriją įprasta vadinti jos arealu. Jame galima suskaičiuoti ne vieną, o daug vietinių populacijų, tarp kurių ryšiai labai silpni ar jų visai nėra.
• Esama rūšių, turinčių vos vieną populaciją, tokia rūšis vadinama endemine, t.y. Aptinkama tik labai nedidelėje teritorijoje, pvz. saloje, šalyje.

Baltijinė linažolė

• Baltijos pajūrio endeminė rūšis

Okarito miško kivis

• Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis.

Organizmams būdinga neriboto dauginimosi potencija

• Kiekviena populiacija laikui bėgant gali mažėti, didėti ar išlikti sąlyginai pastovi. Kalbame apie individų skaičių populiacijoje arba populiacijos gausumą. Jis žymimas raide N. Šia raide žymimas ir populiacijos tankis, t.y. Individų skaičius ploto vienete (m2, ha, km2).
• Visiems organizmams yra būdinga neriboto dauginimosi potencija, arba visos populiacijos yra linkusios didėti be pabaigos.

Europinių triušių antplūdis Australijoje. Australų siaubui 20 amžiaus pirmojoje pusėje jų prisidaugino tiek, kad daugelyje vietovių nebeliko kuo maitintis, triušiams ėmė trūkti vandens.

Populiacijos gausumas nebūna pastovus: dalis miršta, dalis migruoja, atsiranda palikuonių ir pnš. Per vieną kartą (gimdymą ar dėtį) atvestus palikuonius zoologai vadina vada. Kai kurie smulkūs gyvūnai (pelės, žvirbliai ir kt.) veda kelias vadas per metus. Vos o keliasdešimt jauniklių per savo gyvenimą paleidžia į pasaulį stambiųjų žinduolių ir paukščių patelės. Žmonės yra mažiausiai visli rūšis (1-5 vaikų per gyvenimą).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!