Eilėraščio ,,Pavasaris” analizė

Eilėraščio ,,Pavasaris” analizė

Maironis – 19-20a. lietuvių romantizmo poetas, kunigas, profesorius. Nors ir dažniausiai Maronio eilėraščiuose atsiskleisdavo meilė tautai, aukojimasis, kvietimas jai dirbti, jis savo kūryboje kalba ir apie gamtos vaizdus. Vienas iš tokių jo ankstyvesniųjų kūrinių yra ,,Pavasaris”. Eilėraštis prasideda eilute ,,Pavasario saulė prašvito meiliai” iš kurios suprantame, jog pasibaigė žiema ir prasideda sekantis metų laikas - pavasaris. Pirmame posme paminėti vieversiai reiškia gamtos atgimimą ir gyvybingumą. Sakinys "Čirena, sparneliais plasnoja" vaizduoja pavasario paukščius, kurie simbolizuoja laisvę ir džiaugsmą. Antrame eilėraščio posme autorius aprašo ryto atėjimą ir gamtos atgimimą: ,,Išaušo! Išaušo! Vėjelis laukų bučiuoja, gaivina krūtinę”. Vaizduoja pavasario grožį bei jam būdinga reiškinį - pirmųjų žiedų ar kitų augalų atsiradimą, medžių išsiskleidimą:,,Pabiro, pasklido žiedai ant lankų" . Eilėraščio paskutiniu posmeliu autorius išreiškia džiaugsmą ir optimizmą retoriniais sušukimais:,,Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties!”. Maironis šiame eilėraštyje pasakoja apie pavasario atėjimą, žmogaus džiaugsmą bundančia gamta, meilę, gyvybingumą ir tai yra dažna jo kūryboje. Pagrindinė eilėraštyje iškeliama vertybė yra gamta ir jos grožis. Pavasaris čia vaizduojamas kaip laikotarpis, kuris atneša gyvybę, viltį ir meilės jausmus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!