Egzotiškas stilius ( Turkiškasis)
Įvadas
Turkišką stilių būtų galima vadinti islmaškuoju stiliumui. Seldžiukai, priklausantys tiurkų tautoms, dabartinių turkų protėviai jau XI a. išpažino islamiškąjį tikėjimą. Turkų, kaip islamiškojo pasaulio atstovų, kanonai menui nėra tokie griežti, kaip arabų. Tarkim Seldžiukų architektūroje tam tikri skulptūriniai elementai buvo leidžiamia, tačiau vyrauja geometriniai ir augalijos motyvai. Befiguratyvinis dekoras architektūroje ir interjere išgaunamas skirtingų spalvų ir formų plytų, įvairių akmens tipų, glazūruotų plytelių, mozaikų kompozicijomis. Portalai, mihrabai¹, karnizai, kolonų kapiteliai ir balkonai dažnai dekoruojami taip vadinamais mukarnais². Seldžiukų laikotarpiu durys, langinės, tribūnos, sakyklos dažnai raižyto medžio. Osmanų imperijos laikotarpiu interjero elementų pagrindinė medžiaga – akmuo, o tiksliau sakant, marmuras. Tribūnos, sakyklos, fontanai, galerijos, gultai daromi iš marmuro. Valstybinio ir religinio pobūdžio pastatai gausiai dekoruojami, naudojamos tik prabangios medžiagos, kaip marmuras. Savo klestėjimo laikotarpiu, imperijos galybę turkai norėjo perteikti pastatų didybe, interjero puošnumu. Šviestuvai ir sietynai gaminami iš žalvario, stiklo, sidabro. Osmanų imperijos ir seldžiukų laikotarpiu keramika puošė tiek eksterjerą, tiek interjerą. Keramikos amatas buvo plačiai išvystitas visoje Anatolijoje, o amatų centras tapo Iznik. Begalės stilių ir technikų turkų amatininkai perdavė kartų kartoms. Kaip glazūra neatsiejama turkiškame interjere, taip negalime pamiršti ir turkiškųjų kilimų ir kilimėlių. Kilimų ir gobelenų menas pilių ir didžiųjų mečečių interjere. Šio amato technika, ornamentika, spalva. Gobelenai, glazūra, akmuo, gausi puošyba, ornamentikos ir spalvos įvairovė - elementai, kurie kuria bendrą turkišką (islamišką) interjerą. Turkiškos pirties specifika, dar kitaip vadinama hamamu. Hamamų išpopuliarėjimas XIX amžiuje vakarų kultūroje. Egzotiškojo stiliaus transformavimas į vakarietišką architektūrą.
Anatolijos kilimai, gobelenai
Turkų tekstilė užima svarbią vietą tradiciniame kultūriniame pavelde ir yra vienas svarbiausių akcentų interjere. Turkų kilimo, kilimėlio ar gobeleno kiekvienas ornamentas ir spalva turi savo simboliką. Raudona spalva čia dominantė. Ši spalva simbolizuoja turtą, džiaugsmą, laimę. Žalia spalva simbolizuoja dangų, mėlyna – taurumą ir didingumą, geltona spalva saugo nuo pikto, juoda – apsivalymas nuo rūpesčių. Ornamentų ir spalvų įvairovė patraukė vakarietišką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!