Egziastencializmas (sąvokos, bruožai)

• Egzistencializmo pirmtaku laikomas danų filosofas Siorenas Kierkegoras, kuris pabrėžė individualų žmogaus pasirinkimą, o ne visuotinai privalomą aksiomą „Turiu atrasti tiesą, kuri būtų mano tiesa... idėją, dėl kurios galėčiau gyventi arba mirti.“ Kiti filosofai egzistencialistai: vokiečių filosofas – Karlas Jaspersas, Martinas Heidegeris, prancūzų – Gabrielis Marselis, Žanas Polis Sartras, Alberas Kamiu.
• Pagal požiūrį į tikėjimą gali būti skiriamas krikščioniškasis ir ateistinis egzistencializmas. Pirmasis egzistencijos atsitiktinumo pojūtį siekė įveikti pasirinkdamas religiją, o antrasis – tiesiog tikėjimą žmogumi ir jo galimybėmis.
• Egzistencialistai atsisako kalbėti apie pasaulį be žmogaus, apie būtį apskritai ir renkasi pavienio žmogaus problemas. Baigtinė žmogaus būtis pasaulyje ir jos įprasminimas – pagrindinė egzistencializmo problema.
• Buvo svarstoma, kaip žmogui gyventi tame susverdėjusiame pasaulyje, kokios jo laisvės ribos, kas iš tikrųjų yra toji žmogaus būtis.
• Egzistencialistams žmogus neatsiejamas nuo jo poelgių ir aplinkos: „egzistencija yra aukščiau nei esmė“, nes „žmogus pirma egzistuoja, susiduria su pasauliu, o tik paskui pabrėžia save“ (Sartras). Jie pasisako už „mąstymą vaizdais“ (Kamiu), nes asmeniškos patirties neįmanoma moksliškai aprašyti.
• XX a. absurdas tapo pagrindine daugelio kūrinių tema.
• Absurdas (lot. absurdus – nemaloniai skambantis, netikęs) – beprasmybė; kas prieštarauja logikai ir sveikam protui, prieštaringas teiginys arba reiškinys, egzistencialistų žodyne ši sąvoka yra viena svarbiausių. Ji žymi beprasmybės jauseną, kurią sukelia žmogaus ir pasaulio prieštaringumas, bet kokios vilties praradimas.
• Baimė atskiriama nuo bijojimo ko nors aiškaus ir apibrėžto, nuo išgąsčio. Baimė gali būti patiriama ne tik mirties, bet ir neribotos laisvės ar atsakomybės naštos akivaizdoje.
• Egzistencija – buvimas, būtis, kuri būdinga tik žmogui. Laisvė yra pamatinis žmogaus egzistencijos bruožas. Egzistuoti – tai prisiimti atsakomybę už savo laisvę. Egzistencija suvokiama kaip buvimas absurdo akivaizdoje, todėl egzistencinė filosofija kalba apie egzistencijos pojūtį, pasireiškiantį ypatingais atvejais: patyrus kančią, susidūrus su mirtimi ir pan.
• Įsipareigojimas (angažavimasis) tai atsisakymas būti neutraliam iškilus konfliktui. Žmogus turi pasirinkti tam tikrą požiūrį, poziciją, pats apsispręsti, kokiai idėjai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!