Egipto tikėjimas

triada Pta-Sekhmeta-Atumas Memfyje su pagrindiniu dievu Pta.
Egiptiečiai manė, kad ir blogus dalykus, tokius kaip sausras, potvynius lemdavo dievai ar deivės. Manė, kad visą pasaulį ir kitiems dievams vadovavo saulės dievas Ra, kuris kasdien auskiniu laivu keliauja dangumi, o vakare nusileidžia į mirusiųjų pasaulį. Naktį, plaukdamas požemiuose, jis nugalėdavo piktąsias jėgas ir ryte vėl pasirodo danguj. Taip egiptiečiai suprato saulėtekius ir saulėlydžius. Kai kuriuos gyvunus jie laikė šventais. Ypač gyvates, liūtus, kates, krokodilus, vabalus skrabėjus, sakalus. Tokį gyvūną nužudžiusį žmogų bausdavo mirtimi. Žyniai ieškodavo juodų jaučių su balta dėme kaktoje ir išrinkdavo tą, kurio dėmė panašiausia į žvaigdždę, tada jį paskelbdavo šventu. Jautį maudydavo ir vesdavo pasivaikščioti.
Kiekvienas miestas ar net kiekviena šventykla turėjo savo dievus ir net tiems patiems dievams suteikdavo visiškai skirtingas funkcijas ir kilmę. Bet, kiek galima spręsti pagal išlikusius šaltinius, tokie prieštaravimai nekėlė egiptiečiams jokio diskomforto, netgi priešingai, faraonui Amechotepui IV įvedus Atono, saulės ir visatos dievo, reformą ir panaikinus senuosius dievus, kilo didžiulis pasipriešinimas. Jis liepė nutrinti kitų dievų vardus nuo šventyklų sienų, tikėdamasis, kad žmonės pamirš kitus dievus ir tikės tik į Atoną. Jo garbei net pasikeitė vardą į Echnatoną. Išvertus reiškia nuolankiu Atonui. Faraonas įkūrė naują sostinę - Achetatoną. Išvertus reiškia Atono horizontas. Atonas gyvavo ir senaisiais laikais, dar prieš Echnatono reformą. Tačiau jam tiek dėmesio nebuvo skiriama. Faraono Amenchotepo kariuomenė nusilpo. Buvo sakoma, kad Egiptą valdo ne faraonai, o Amono garbintojai. Žmonės nepaisantys faraono bandymų paversti jų tikėjimą monoteizmu priešinosi, o po jo mirties vėl ėmė garbinti senuosius dievus. Atono šventyklos buvo nugriautos, o naujoji sostinė apleista.
Kad užsipelnytų dievų malonę, pasveiktų ar sulauktų gero derliaus žmonės aukodavo dievams maistą ir gėrimus, gyvulius ir grūdus, audinius ir verpinius, auksinius ir sidabrinius dirbinius. Per visą šalį drėkėsi šventyklos, kuriose žyniai ir žynės atlikdavo aukojimo apeigas. Šventykloje buvoo garbinama dievo statula, ją laikydavo slėpdami ir saugodami atskiroje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!