Egipto religija ir magija

Šis referatas pasakoja apie seniausios, bei vienos turtingiausių per visą Pasaulio istoriją cilivizacijų – Egipto – religiją. Referate supažindinama su pagrindiniais šios cilivizacijos dievais, glaustai nupasakojama jų reikšmė Egipto dievų panteone, galios, jų vaizdavimo būdai, jų likimas ir pan. Taip pat yra aptarimi pagrindiniai senovės Egipto magijos ypatumai, paskirtis, bei jos pagrindiniai principai.
Begalė senovės egiptiečių garbintų dievų jau nuo antikos laikų stulbino neegiptiečius. Jų keisti, dažnai zoomorfiniai, pavidalai mįslingiausi atrodo žmonėms, kurie pažįsta tik pagrindinius tikėjimus-judaizmą, krikščionybę ir islamą. Visų šių religijų išpažinėjams būdingos dvi fundamentalios tikėjimo tiesos, kuriomis jie ski-riasi nuo senovės egiptiečių; kaip tik dėl jų daug kas senovės Egipto religinėje mąstysenoje šiandien atrodo stulbinama ir nesuvokiama.Pirmasis dalykas – dogmatiškasis monoteizmas, pabrėžiantis vienintelio dievo unikalumą ir visagalybę („Neturėsi kitų dievu, tiktai mane”, „Be Alacho, nėra kito dievo”). Senovės egiptiečių pažiūros buvo visiškai kitokios. Visų pirma, bendriausias egiptiečių žodis dievui pavadinti (nečer) nereiškia beribės kosminės galios, todėl juo gali būti vadinamos esybės, turinčios skirtingą dieviškumo laipsnį, taip pat ir karalius. O kurio nors dievo buvimas nekelia grėsmės kitiems dievams. Todėl monoteizmo nuostata: „Jei mano tikėjimas dievu tikras, tai tavo kitoks tikėjimas yra erezija”, – daugumai egiptiečių nebūtų atėjusi į galvą ki pat krikščionybės laikų.Amarnos laikotarpis buvo toks neįprastas ne todėl, kad karalius propagavo vieną dievą Ateną kaip vyriausiąją valstybės dievybę, bet kad dėl to buvo paneigiama bent jau viena „konkuruojanti” dievybė, Amunas Rė.Kitas svarbus tikėjimo skirtumas tas, kad senovės egiptiečiai neturėjo dieviškojo apreiškimo, šventraščio, kuriame būtų pasakyta, ko dievas tikisi iš žmonių. Egipto dievai, regis, mažai domėjosi juos garbinančių žmonių elgesiu. Kuo galima užrūstinti dievus, žinoma tik iš to, kas išvardyta „neigiamojoje išpažintyje”: mirusieji, stoję priešais dievų teismą ir prašydamiesi įleidžiami į dausas, pasisako gyvenime nedarę įvairių blogų darbų ir atnašaudami nenuskriaudę jokio dievo. Šioje išpažintyje nėra pareiškimų, kad žmogus būtų nusidėjęs tikėdamas vieną dievą kaip savo gelbėtoją.Regioninių dievybių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!