E.A. Po "Berenikė"

Edgaras Alanas Po (Edgar Allan Poe)- vienas ryškiausių ir mįslingiausių amerikiečių rašytojų, dramatišku likimu ir savita kūryba nepritapęs prie XIXa. pradžios amerikiečių visuomenės gerovės ir demokratijos idealų.
Kad ir kaip bebūtų jis išgarsėjo, kaip romantikas, poetas ir novelistas. Pats E. Po savo noveles vadino „groteskais“, „arabeskomis“, „loginiais“ pasakojimais, „atmosferos ir efekto pasakojimais“. Šis apibūdinimas neaplenkia ir novelės „Bereikė“.
Novelės siužetas iš pirmo įspūdžio gan paprastas su sukrečiančia pabaiga. Egėjas (toks pagrindinio personažo vardas) savo didžiuliuose šeimos rūmuose jaučiasi vienišas, prisimena savo vaikystę, kartu ir pusseserę Berenikę. Bet po sunkios ligos, daugybės nuomarių ir priepolių ji mirė. Prieš jos mirtį Egėjas netikėtai susižavi Bereikės dantimis, juose įžvelgia kažką ypatinga. Ir didžiuliai nuostabai, jis iškasė Berenikės kapą, išlupo jos dantis. Pasirodė, kad Bereikė buvo palaidota gyva, nes po išniekinimo ji tebealsavo, tebesiblaškė ir buvo vis dar gyva įkapėse sumaitota moteris.
Išties žiauri pabaiga, net keista, kaip pasakotojas paprastai be jokio susijaudinimo, pirmuoju asmeniu apie tai pasakoja. Jam, tai lyg eilinis įvykis, sukeliantis begalę filosofinių minčių, kurios gausiausiai išdėstomos pirmojoje kūrinio pastraipoje. Nejaudina net pašalinių (tarnų) nuomonė. Tai tik pagrindinio veiksmo užkulisiai. Šarlis Bodleras taikliai apibūdino tokį rašymo būdą „ Edgaro Po stilius glaustas, tikslus; prasta skaitytojo nuotaika negali prasibrauti pro jo logikos numegzto tinklo akis. Viso mintys it strėlės lekia į taikinį.“.
Toks siužeto perteikimo būdas skaitytojo sieloje kuria begalinę įtampą, netikėtumo įspūdį. Čia nėra dramatizavimo, erzinančių verkšlenimų. Paliekama laisvė skaitytojui savaip išgyventi šį kūrinį.
Sunku būtų paneigti, kad E. Po meistriškai piešia savo personažo charakterį. Visų pirma pats į jį įsikūnija, susitapatina. Mintis skrieja nuo užuominos apie praeitą gyvenimą, gimimo iki pat dabarties, pereidama vaikystę ir jaunystę. Gyvenimo būta pilko. Ryški tik minties, proto raida. Laikui bėgant jo protas krinka. Jis pats pripažįsta, kad serga monomanija (Tai būsena ties beprotystės riba ir buitinė degradacija.). Galima numanyti, kad taip atsitiko, nes jau nuo vaikystės jis nebuvo laimingas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!