Ar sunku būti idealistu?

Ar sunku būti idealistu?

,,Aš esu idealistas. Nežinau kur einu, bet einu savo keliu.” Šie Karlo Sandbergo žodžiai puikiai apipavidalina kiekvieno idealisto tikslą - neišklysti iš savo vertybių kelio ir ryžtingai juo eiti bei skatinti kitus prisijungti. Tačiau yra suvokiama, kad tokie aukšti tikslai reikalauja daug pastangų ir atsidavimo. Kartais toks pasiaukojimas dėl tam tikros ideologijos pareikalauja net gyvybės. Pavyzdžiui, Hamletas - V. Šekspyro sukurtas personažas - dėl savo tikslo bet kokiomis sąlygomis atskleisti tiesą atiduoda ir savo gyvybę. Tad vienareikšmiškai galime teigti, jog būti idealistu yra sunku, tačiau kyla klausimas - kodėl?

Sudėtinga būti idealų siekiančiu žmogumi, nes idealistui dažnai tenka rinktis ir pasipriešinti savo sąžinei bei moralinėms vertybėms. Nors dažniausiai individas yra skatinamas siekti tikslų, grindžiamų jo paties vertybėmis ir moralinėmis nuostatomis, neretai pastebimi atvejai, kuomet žmogus vis vien privalo rinktis ir atsisakyti tam tikrų suformuotų ideologijų, jei yra norima plėtoti kitas. Pavyzdžiui, prisiminkime rašytoją Vincą Mykolaitį - Putiną bei ryšį tarp jo gyvenimo pasirinkimų ir pasireiškiančio idealizmo. Jis suvokė, kad norėdamas tapti puikus kunigas, jis privalo atsisakyti svajonės tapti poetu, nes šis troškimas neleidžia pateisinti profesinio potencialo. Tad nors V. Mykolaičio - Putino gyvenime vyravo ir pagarba menui, ir profesinė disciplina, jis suprato, kad būtina pasirinkti ir atsisakyti vieno iš šių aspektų. Rinktis privalėjo ir Justino Marcinkevičiaus dramos ,,Mažvydas” pagrindinis veikėjas - idealistas - Mažvydas. XX a. antrosios pusės poetas, dramaturgas, lietuvių tautos moralinis autoritetas savo kūrinyje atskleidžia pareigai atsidavusią, paaukojusią ryšį su artimaisiais dėl tikslo skleisti lietuvybę asmenybę. Pats rašytojas priklausė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, todėl įtaigiai aprašė atsidavimą tautai, jos tautinio sąmoningumo plėtrai. Pagrindinis veikėjas dėl visuomeninės pareigos paliko šeimą kitapus Nemuno, o net ir pabaigoje, kai netenka artimiausiųjų, vis tiek išlieka ištikimas valstybei. Žinoma, Mažvydas visą gyvenimą jautė kaltę dėl savo pasirinkimo, tačiau suvokė, jog tai - skleisti lietuvišką žodį - yra jo pareiga, todėl, nors ir jausdamas didelę širdgėlą, jis vis tiek neapleido savo visuomeninio tikslo, net jei tai reiškė išduoti artimą žmogų. Tad yra sudėtinga būti idealistu, nes dėl būtinybės rinktis ir priešintis savoms moralinėms vertybėms gali nukentėti ir artimi žmonės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!