Dvaro vaizdavimas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“/ lietuvių literatūroje

Atėjus neoromantizmo epochai, Šatrijos Ragana buvo pirmoji lietuvių rašytoja, kuri kardinaliai pakeitė žmonių anksčiau susidarytą kritišką požiūrį į dvarą ir ten gyvenantį aristokratų/bajorijos luomą į gerąją pusę. Lietuvių rašytoja, pedagogė Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, pati gimusi, augusi ir gyvenusi dvare, savo viename iš populiariausių kūrinių “Sename dvare” jį vaizduoja kaip daugiafunkcį bendruomenės centrą, kur visi, nepaisant jų luomo, yra laukiami ir sutinkami svetingai, o prireikus pagalbos, ją visada gauna. Tai puikiai atsispindi kūrinio scenoje, kai du valstiečiai ateina pas poną Liudviką išspręsti konflikto dėl bičių, o šis ramiai ir be jokio pykčio nesutarimą išsprendžia vienam valstiečiui palikdamas avilį su bitėmis, kurį abu ūkininkai savinasi, o kitam duodamas vieną iš savo avilių. Galiausiai abudu valstiečiai dėkoja „teisėjui“ Liudvikui ir dvarą palieka patenkinti. Ši scena parodo, kad valstiečiai pasitiki ponais ir nebijo eiti prašyti pagalbos, nes žino, kad ten ant jų niekas nepyks, priims juos tokius, kokie jie yra, nekalbės jiems svetima lenkų kalba ir visada padės. Tačiau kokį gerą įspūdį besudarytų scena su bitėmis ir Liudviko išspręstu konfliktu, pagrindinė gero dvaro įvaizdžio kūrėja visame kūrinyje yra ponia Marija, dar kitaip vadinama mamatė. Apysakoje yra daug scenų, kai Marija vaizduojama kaip šviesios ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!