Žmogus ir gamta Šatrijos Raganos apysakoje "Sename dvare"

Apysaka „Sename dvare“ įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys. Šatrijos Raganos dvaras - grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi. Seną dvarą, aplinką, gamtą ir dvariškius sieja stiprus fizinis ir dvasinis ryšys. Tokios sąsajos padeda pasakotojui tikroviškiau, labiau jaudinančiai perteikti veikejų dvasines būsenas. Dvaro, jo aplinkos, gamtos aprasymai išreiškia veikėjų būsenas.
Ist nur ein Gleichnis, „visa kas praeina simbolis tėra, yra svarbūs apysakos „Sename dvare“ nuotaikai ir tikėjimui, kad visa kas yra svarbiausia-išlieka. Ženklai padeda žmogui suklusti, sukelia jam ypatingą nuotaiką. Žmogus ima tokius ženklus simbolius ne tik matyti, bet ir kurti. „Sename dvare“ gamta įkūnija daugybę simbolių. Gėlė rožė kūrinyje nuolat pasikartoja. Simbolių žodyne gėlė pristatoma, kaip gėlių karalienė. Apysakoje rožė dvariškių šeimos narių simbolis, bukieto (puokštės skynimas) interpretuojamas kaip mamatės noras sujungti visus, prijungti ir tėvelį. Mamatės ryšys su gėlėmis ypač stiprus;“eina prie jų, žiūri į jas, lyti, traukia kvapą“. Gėlės mamatei, tarpininkės tarp šio ir ano pasaulio(čia svarbu prisiminti, kad Š.R. buvo religinga moteris), rožės mamatei kalba apie anapusį pasaulį, apie ypatingas grožybes, balsus, laimę. Rožė ir ateities pranašė- Irutė įsega rožę mamatei į kasas ir tarsi nujaučia atsisveikinimą – rožė“atrodė lyg sidabrinė žvaigždė“, kito pasaulio ženklas.
Veikėjams artima gamta- idealas, siektinas pavyzdys. Norint išreikšti grožį, šis lyginamas, tapatinamas su didžiausiu idealu. Irutė tiesiogiai išsako mamos ir gėlių panašumą“..meilios, meilios ir taip liūdnai žiūri, kaip ir tu“. Irka labai mėgo žiūrėti į gražias, pasipuošusias ponias „Kokie jai vešlūs plaukai, kaip linai, akys lyg žibutės“.“stebėtinos ponios“. Dvaraitės suvokiamas grožis toks paprastas ir nuoširdus.
Gamta, įgavusi simbolinę prasmę, padeda perteikti skaitytojui autorės suvokimą apie žemiskąją būtį. Autorė sulygina žmogaus gyvenimą su paukščio gyvenimu, kuris nesibaigia mirtimi, o tęsiasi ir po jos:,, Netrukus sunkūs plyš lėlutės-kūno vysčiai, siela...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!