Duobagyviai

Duobagyviai (Coelenterata) — tai vandens, dažniausiai jūrų, gyventojai. Vieni sėslūs, kiti plūduriuoja vandenyje. Pasaulyje žinoma apie 10 000 rūšių.
Dilginantieji* turi du sluoksnius — ektodermą ir entodermą. Juos skiria storesnis ar plonesnis mezoglėjos sluoksnis, kuris primena drebučius. Būdinga spindulinė simetrija, kuri išlieka visą jų vystymosi laikotarpį. Tačiau kai kurių duobagyvių rūšių simetrija tampa pseudospinduline, kadangi, ištįsus burnai, atsiranda dvišališkumas. Vienas iš šio būrio bruožų — dilgiosios ląstelės, vadinamos knidocitais. Dilginantiesiems taip pat būdingos ir dvi gyvybinės formos: sėslus polipas, kurio kūnas primena maišelį su ilgais čiuopikliais ir laisvai plaukiojanti suploto varpo formos medūza. Tarp vienų duobagyvių grupių pastebėta tik polipo stadija, tarp kitų — polipo ir medūzos stadijų kaita. Medūzos gyvena pavieniui, o polipai gali sudaryti kolonijas.
Duobagyvių tipas skirstomas į tris klases: hidragyviai (Hydrozoa), scifomedūzos (Scyphozoa) ir koraliniai polipai (Anthozoa). Tačiau kiekviena klasė yra skirstoma į smulkesnius poklasius, būrius ir pobūrius.
Su šiais tikslais buvo susidūręs ne vienas biologas (pvz. M.Yčas, R. Kazlauskas, I. Šatkauskienė ir t.t.). Ypatingai domėjęsi duobagyviais žmonės, sugebėjo surinkti pakankamai informacijos ir išleido įvairių knygų. Jos suteikia galimybę susipažinti su įvairiais mus supančiais organizmais.
Tai pati primityviausia duobagyvių klasė. Jiems būdinga polipo stadija, tik keletas rūšių turi polipo ir medūzos stadijas. Hidromedūzų varpo apatinėje dalyje yra žiedinė plėvė — burė, tuo jos skiriasi nuo scifomedūzų.
Klasę sudaro du poklasiai: hidroidiniai (Hydroidea) ir sifonoforai (Siphonophora).
(Šaltinis: R. Kazlauskas, „Bestuburių zoologija“ , 67 psl.)
Hidroidiniai (Hydroidea)
Hidroidiniams (Hydroidea) priklauso hidragyvių visuma. Polipas beveik visada mažas, sėslus. Dažniausiai kolonijiniai, kartais gyvena pavieniui. Medūzos stadija redukuota. Rūšims, turinčioms polipo ir medūzos stadijas, būdinga kartų kaita (metagenezė).
Polipai gyvena kolonijomis, kuriose gyvūnėlius — hidrantus jungia bendra virškinimo latakų sistema. Ji vadinama gastrovaskuliarine sistema. Vienas gyvūnas pačiupęs maistą ir jį apvirškinęs, perduoda visai kolonijai. Taip maitinasi ir lytiniai individai, kurie patys maisto negaudo. Kolonijos stiebus, o neretai ir atskirus gyvūnėlius dengia plona, bet tvirta organinė (chitinoidinė) plėvelė — periderma. Hidrokoralų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!