Lietuvos žinduoliai

Taujėnai, 2005 m.
Stirna - mažiausias mūsų krašto kanopinis žinduolis. Europinės stirnos arealas apima beveik visą Europa, išskyrus šiaurinius rajonus. Didžiausias tankumas - vidurio, bei rytų Lietuvos Šiauriniuose rajonuose. Lietuvoje stirnos pastoviai gyvena visuose miškuose ir net mažose laukų giraitėse, ar net krūmuose. Rudenį ir žiemą stirnos telkiasi kur saugiau ir daugiau maisto. Rudenį ir žiemą gyvena grupėmis, kurias sudaro: patinai, patelės ir jaunikliai. Minta įvairiais žoliniais ir sumedėjusiais augalais. Dauguma jauniklių gimsta gegužės antroje pusėje, dalis - birželio mėn. Laisvėje stirnos gyvena palyginti neilgai 4 - 12 metų. Didžiausias stirnos priešas vilkas. Stirnos kailis nepatvarus, bet jis naudojimas interjerui puošti. Iš odos gaminama gera zomša. Stirninų ragai - vertingi medžioklės trofėjai.
Briedis
Būdingiausi briedžio kūno sandaros bruožai - ilgos kojos, masyvi priekinė liemens dalis, aukštas gogas, stambi galva su didele nukabusia viršutine lūpa. Pasmakrėje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos raukšlė - "barzda". "Barzdą" turi ir patinai, ir patelės (tik šių ji mažesnė). Antramečių briedžių "barzda" pailga. Trečiųjų gyvenimo metų pradžioje apatinė "barzdos" dalis nukrenta, todėl ji tampa trumpesnė ir buka. Briedžio uodega trumpa. Ausys ilgos ir judrios. Kailis tamsiai rudas, tik snukio galas, papilvė, kojų vidinė pusė ir apačia šviesiai pilki. Briedžio pagrindinė gyvenamoji vieta - miškas. Nepersekiojami briedžiai nevengia žmogaus kaimynystės, apsigyvena ir nedideliuose miškuose bei krūmuose. Tinkamiausi lapuočių ir mišrūs miškai, ypač tokie, kur didelę ploto dalį sudaro pušies jaunuolynai arba aukštapelkės.
Nuo pavasario iki rudens (gegužės- spalio mėn.) briedžiai aptinkami miškų pakraščiuose, drėgnuose lapuočių medynų plotuose, žemapelkėse, mažuose miškeliuose ir net krūmuose. Ypač mėgsta paūksmingas ir pelkėtas vietas, nes yra jautrūs aukštai temperatūrai. Dažnai guli ir atvirose pelkėtose vietose - čia juos mažiau puola kraujasiurbiai vabzdžiai, o drėgni guoliai apsaugo nuo perkaitimo. Žiemą telkiasi tuose miško plotuose, kur didžiausi pašarų ištekliai. Ypač didelės reikšmės turi I-II amžiaus klasių pušų ir drebulių jaunuolynai, miško kirtavietės ir pelkės.
Vasaros dienomis briedžiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!