Dubnicos kronika

Temos aktualumas ir motyvacija. Šiais laikais apie pagonybe kalbama mažai, todėl manau reikėtų ją šiek tiek panagrinėti, bent jau bendram išprusimui, arba vedini smalsumo, kas buvo praeityje, kai mes taip ilgai buvome pagoniškasis kraštas.
Tyrimo objektas. Dubnicos kronika. Darbe stengiausi atrasti mitinių atspindžių ir juos paaiškinti.
Darbo tikslas. Išanalizuoti šį laikotarpį, supažindinti skaitytojus su tais laikais vyravusiais papročiais.
Darbo uždaviniai. 1) Atskleisti aprašomajam laikotarpiui būdingus bruožus; 2) Surasti kuo daugiau mitologinių atspindžių ir juos paaiškinti; 3) Kuo objektyviau įvertinti skaitytus šaltinius, rašant šį rašto darbą.
Chronologinės ribos. Išskyriau visą Kęstučio valdymo laikotarpį: 1345 – 1382 m.
Metodologinis pagrindas. Renkant, klasifikuojant ir aiškinant darbo tikslui pasiekti reikalingą medžiagą yra naudojamas analitinis – naratyvinis metodas. Minėtųjų metodų išskirti neįmanoma, kadangi jie sudaro bendrą visumą ir darbo pagrindą.
Istoriografija. Pirmasis leidinys, kuriuo naudojausi, rašydama darbą yra “Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai”. Šis veikalas išleistas 1996 metais.
Antrasis mano pagalbininkas, rašant šį rašto darbą, tai Antano Kunčino leidinys “Kęstutis”. Jame daug sužinojau apie Kęstutį.
Trečiasis leidinys, tai Nekrošienės A. knygelė “Iš kur atėjome”.
Dar viena knyga, kuria rėmiausi yra Juozo Jurginio “Lietuvių epas. Didvyriai, karvedžiai, kunigaikščiai.
Kitas leidinys, tai Pranės Dundulienės “Senovės lietuvių mitologija ir religija”. Šioje knygoje radau daug pagonybės atvaizdų.
Dar vienas veikalas, tai Bartninko M. Senovės lietuviai. Šis leidinys man paliko didelį įspūdį.
Taip pat skaičiau visus tris tomus Norberto Vėliaus – “Lietuvių mitologija”.
Dar vienas labai naudingas ir įdomus daugelio autorių sudarytas veikalas “Lietuva iki Mindaugo”.
Darbo struktūra. Kaip ir daugelį tokio pobūdžio darbų, darbą sudaro įvadas trys skyriai, išvados ir literatūros sąrašas.
Dubnicos kronika
Per Palaimintosios Mergelės Ėmimo į dangų šventę, Kęstutis atvyko prie Vengrijos karaliaus palapinės ir visiems matant, šitaip lietuvių papročiu priesaika sutvirtino anksčiau surašytą sutartį. Liepė atvesti žalą jautį, viršuje pririšti du baslius ir pačiupęs lietuvišką peilį, sviedė į jautį, pataikydamas į vidurinę gyslą. Tučtuojau labai smarkiai ištryško kraujas, jis pats ir visi lietuviai tuo krauju išsitepė rankas ir veidus, lietuviškai šaukdami:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!