Druskininkai

Druskininkai - nedidelis miestelis, vadinamas saulės, sveikatos, druskos, žaliuoju kurortu, esantis Lietuvos pietuose, Dzūkijoje, dešiniajame Nemuno vidurupio krante, prie Ratnyčios žiočių, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 130 km. Druskininkai yra plačiai žinomi visoje Lietuvoje. Vis dažniau Druskininkų vardas minimas ir kitose šalyse: Lenkijoje, Korėjoje ir kitur.
Druskininkai - senas kurortas. Archeologiniai duomenys rodo, kad žmonės akmens amžiuje čia gyveno prieš 5-8 tūkstančius metų. Buvo rasta nemaža akmens amžiaus žmogaus darbo įrankių, kurie byloja, jog žmonės čia gyveno dabartinės Melnyčėlės rajone ir Baltašiškės kaimo teritorijoje. Iki devyniolikto amžiaus pradžios tai buvo nedidelis kaimelis. Manoma, kad jau 12 amžiuje, kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, čia, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje, stovėjusi gynybinė pilis. Bet vėliau paaiškėjo, kad jokios pilies nebuvo, nes 19 amžiaus vidurio žymus lietuvių istorikas Teodoras Narbutas (parašė turistinį leidinį "Druskininkai ir apylinkės”, beje, jis yra 9 tomų Lietuvos istorijos autorius), tyrinėdamas kryžiuočių kronikas, suklydo, skaitydamas apie Šalčininkus, palaikė juos Druskininkais, kadangi vokiškoje raštijoje Šalčininkai skambėjo kaip "zalceninken", o "zalc" vokiškai reiškė "druska". Dėl kryžiuočų antpuolių Druskininkų kaimelis ilgai neaugęs. Henrikas Plotzkė Vyteniui (1312m.) ir Teodorikas Elneris Kęstučiui (1378m.) viešpataujant ugnimi ir kardu buvo aplankę šiuos kraštus. Kiti šio miestelio praeities tyrinėtojai mano, kad Druskininkų vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas jau 1636 m. spalio 2 d. Pervalko dvaro dokumentuose. Ten lenkų kalba užrašyta vietovė "Druski". Druskininkų kaimelis priklausė Pervalkos dvarui, esančiam Baltarusijoje, už 6 km. į pietus nuo kurorto.
18 amžiaus antroje pusėje garsas apie mineralinius vandenis pasiekia Vilnių ir Varšuvą. Apie 1790 m. Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto įsakymu rūmų gydytojas turėjo pradėti tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes, tačiau ilgainiui šis tyrimas buvo užmirštas. Vėliau tyrimas atnaujintas. Gydomąją veiklą buvo pradėjęs vietinis valstietis Pranas Suraučius. 1794 m. Druskininkai oficialiai buvo paskelbti gydomąja vietove. Druskininkų pavadinimas kilo iš jau labai seniai čia tryškusių versmių, turinčių mineralinių druskų. Druskininkai išgarsėjo...

Daugiau informacijos...