Didžiausi Lietuvos akmenys

 VILNIAUS JERUZALĖS VIDURINĖ MOKYKLA Parengė Greta Šablinskaitė Vilnius 2005 Didžiausių saugomų riedulių dešimtuką sudaro šie akmenys: 1) Barstyčių arba vadinamasis Puokės akmuo Skuodo rajone, 2) Puntukas prie Anykščių, 3) Kriaučiaus akmuo arba Valeikių akmuo Kelmės rajono Pakražantės apylinkėje, 4) Mokas Ukmergės rajono Šaltupės miške prie Sukinių kaimo (beje, mitologinis akmuo Mokas irgi ne vienišas. Jis stūkso su savo sūnumi Pašilio Moku), 5) Šilalės kūlys prie Mosėdžio, 6) Vištyčio akmuo netoli Vištyčio miestelio, 7) Daubos kūlys Naujosios Impilties kaime, Darbėnų apylinkėje, Kretingos rajone, 8) Vosgėlų akmuo Utenos rajono Leliūnų apylinkėje, 9) Didysis Dzūkijos akmuo Noškūnų miške prie Nemunaičio Alytaus rajone, 10) Velnio akmuo Švendubrėje prie Druskininkų. Puokės akmuo · Tipas: riedulys · Sinonimai: Barstyčių , Barstyčių milžinas, Didysis · Adresas: Klaipėdos aps., Skuodo r., Barstyčiai, Puokės k. · Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas · Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000 · Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas · Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964 · Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso · Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso · Sudėtis: Mikroklininis granitas · Aprašė: A.Linčius, 1989 Geologinis objekto aprašymas Riedulys yra netaisyklingos pailgos formos, apzulintas ir guli ilgąja ašimi šiaurės-pietų kryptimi. Jo matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis - 3.6; ilgis - 13.35; plotis - 7.53; didžiausia horizontali apimtis - apie 32 m. Riedulį sudaranti uoliena - mikroklininis granitas su skapolitu ir biotitu, rausvai rusvas, vidutingrūdis ir stambiagrūdis. Granito masėje ryškūs mikroklino blokiniai kristalai, suaugę su stambiais kvarco grūdais ir žėručio plokštelėmis, pasitaiko pegmatito gyslų, o riedulio pietiniame gale, kurio viršutinė dalis nuskaldyta, yra įsiterpusio juosvo vidutingrūdžio biotitinio plagiogranitogneiso (1-0.5 m pločio juostos). Tiriant mikroklininio granito su skapolitu ir biotitu šlifą, nustatyti šie mineralai: mikroklinas (50?), kvarcas (35-40?), plagioklazas ir skapolitas (kiekvieno po 10?), biotitas (5?), muskovitas, rūdiniai; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino - 12 mm, kvarco - 6 mm, skapolito - 4; ilgis - 7.84; plotis - 7.65; didžiausia horizontali apimtis - maždaug 23.2 m. Riedulį sudaranti uoliena - biotitinis-granitinis granitogneisas, melsvai pilkas su rusvom, rausvom dėmėm (mozaikiškas, pagrindinė masė - pilka, mikroklino porfyroblastai - rausvi), porfyriškas. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas, mikroklinas, kvarcas (kiekvieno po 30?), granatas ir biotitas (kiekvieno po 5-10?), cirkonas, apatitas; kristalinių grūdelių dydžiai: mikroklino - iki 25 mm, kvarco - iki 5 mm, plagioklazo - 0.1-5 mm, granato ir biotito - iki 2 mm; struktūra - granoblastinė, porfyroblastinė (mikroklino dydis iki 25 mm), vietomis mozaikinė (poligoniška - plagioklazas), metasomatinė, (mikroklinas keičia plagioklazą), poikilitinė (kvarco įaugimai granate), vainikinė (biotitas apaugęs granatą), netolygiai grūduota, nuo smulkiagrūdės iki gigantogrūdės; yra plotelių beveik vien iš plagioklazų, tolygiai grūduotų, itin smulkių, (0.1-0.3 mm), su mozaikine struktūra; tekstūra – gneisiška Stovis 1990.08.07. buvo įvertintas kaip geras. Kai kurios riedulio vietos šiek tiek apibrozdintos jį traukiant su plieniniais linais iš duobės ir tempiant į pakalnę. Mokas · Tipas: keli rieduliai · Sinonimai: Mokas ir Moko sūnus, Mokas, Pašilio Mokas, Sukinių · Adresas: Vilniaus aps., Ukmergės r., Pabaiskas, Sukinių k.; Pašilės g-ja, Šaltupės mš. · Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paminklas · Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000 · Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas · Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964 · Priklausymas kitiems paminklams: archeologijos paminklas, 1972 · Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso · Sudėtis: Abu luistai - biotitinis plagiogranitogneisas · Aprašė: A.Linčius, 1989 Geologinis objekto aprašymas Paminklą sudaro du akmenys, kurie yra kažkada perskilusio (gal trenkus žaibui ar žmonėms pasidarbavus?) vieno labai stambaus riedulio du gabalai. Abiejų šių akmenų formos netaisyklingos, jie turi nelygų paviršių, kai kur su aštriais kampais, briaunomis, yra plyšių, nuskilusių ir dėl to net savaip laiptuotų vietų. Didesniojo akmens (Moko) matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis - 3.45; ilgis - 8.5; plotis - 6.26; didžiausia horizontali apimtis - 23.12 m. Mažesniojo akmens (Moko sūnaus), kuris ties žemės paviršiumi nuo didesniojo yra atitolęs apie 35 cm, o aukštesniame lygyje - ir iki 1.25 m, matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis - 1.64; ilgis - 5.26; plotis - 3.37; didžiausia horizontali apimtis - 13.36 m. Abu akmenis sudaranti uoliena - biotitinis plagiogranitogneisas, pilkai šviesiai rusvai ir juosvai margas, vidutingrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas (40?), kvarcas (30-35?), mikroklinas (15-20?), biotitas (10?), muskovitas, cirkonas, apatitas; kristalinių grūdelių dydžiai: kvarco - 1-6 mm, plagioklazo 1-4 mm, biotito - 1-3 mm; struktūra - granitinė su poligoninės (mikroklinas) ir metasomatinės (kvarcas keičia plagioklazą) struktūrų elementais, vidutingrūdė; tekstūra -masyvi. Riedulio stovis 1989.09.27. buvo įvertintas kaip geras, tačiau paminklinis riedulys pirmykščio vientisumo neturi, nes yra perskilęs į dvi visiškai atskiras dalis. Abu akmenys iš dalies apaugę žaliom samanom, kerpėm. Šilalės kūlis · Tipas: riedulys · Sinonimai: Šilalės kūlis, Šilalės riedulys, Mosėdžio milžinas · Adresas: Klaipėdos aps., Skuodo r., Mosėdis, Šilalės k. · Dabartinis apsaugos statusas: geologinis gamtos paveldo objektas · Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2002 · Pradinis apsaugos statusas: republikinės reikšmės geologijos paminklas · Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964 · Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso · Priklausymas saugomai teritorijai: Salantų regioninis parkas, Erlos geomorfologinis draustinis · Sudėtis: Biotitinis amfibolinis granitas (rapakivis) · Aprašė: A.Linčius, 1989 Geologinis objekto aprašymas Riedulys turi apzulintą netaisyklingą pailgą formą. Jo matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis - 3.66 (šio aukščio apatinė dalis - maždaug 1.1 m - yra išryškėjusi atkasus riedulį ir tvarkant jo aplinką); ilgis - 7.48; plotis - 5.4; didžiausia horizontali apimtis - 18.33 m. Riedulį sudaranti uoliena - biotitinis-amfibolitinis granitas, vadinamas dar rapakiviu, rausvai rudas, porfyriškas, gigantiško, stambaus ir vidutinio grūdėtumo, feldšpatų ovoidai siekia 5-6 cm skersmenį. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, raginukė, cirkonas; kristalinių grūdelių dydis: kalio feldšpato - 10 mm, kvarco -

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!