Dorovės esmė

Dorovė – sudėtingas žmonių socialinio bei dvasinio gyvenimo reiškinys. Nelengva tikslai apibrėžti jos specifiką, atskleisti reiškimosi formas. Mėgindami nusakyti dorovės esmę, pirmiausia aptarsime jos sąvoką.
Dorovė – tai žmogiškųjų santykių sritis. Platonas skiria tris sielos pavidalus – protą, aistringą geismą ir nesutramdomus impulsus. Šiuos tris sielos pavidalus atitinka trys dorybės – išmintis, narsumas ir tvardymasis. Pati aukščiausioji darybė – teisingumas. Jis padeda kiekvienai sielos daliai atlikti savo funkcijas, sukurti tarp jų harmoniją ir tvarką. Kildindamas gėrį ir dorybes iš tikrojo žinojimo, Platonas mato ir jų antipodą – ydas ir blogį – pažinimo netikrumą ir falšą. Išskyręs sieloje tris pradus, Platonas nurodė ir juos atitinkančias tris dorybes. Beliko surasti šių dorybių įkūnytojus tuometinėje graikų visuomenėje. Kurdamas idealios valstybės modelį, Platonas pastebi, kad sielos dalis ir jų funkcijas pagal savo prigimtį atitinka trys gyventojų sluoksniai: 1)filosofai, 2)kariai, 3)žemdirbiai, amatininkai.
Savimeilė, teigė filosofas, yra įgimtas blogis, pats didžiausias iš visų, nes skatina žmogų griebtis prievartos, begėdiškai siekti turtų ir garbės.
Erotu ortiniečiai vadino stichišką ir aistringą jausmą. Platono Erotas – ne blogis, o gėris, nes meilė, pasak mąstytojo, galinti daugiau žmogų išmokyti negu giminystė, garbė ir turtai. Sugautas darąs ką nedora, žmogus nieko kito taip nesigėdys, kaip to, kurį myli. Platonas sielojasi dėl meilės nepastovumo, abejoja amžinos meilės priesaika. Filosofui patinka tokie papročiai, kurie padeda išbandyti meilės tvirtumą. Negarbinga greitai nusileisti, teigė Platonas, kaip negarbinga mylėti dėl pinigų ar politinės mylimojo galios. Čia geriausias bandytojas – laikas.
Ragindamas mylinčiuosius ugdytis didžią dorybę – susivaldymą, Platonas neragino jokiu būdu bėgti nuo Eroto. Tie, kuriuos Erotas paliečia, pasiekia didžios garbės, o tie, kuriuos aplenkia, skursta niekieno nežinomi.
Iš esmės laikydamas meilę gėriu, platonas randa joje tokių momentų, kurie apskritai daro žmogų išskirtinį gamtoje. Meilėje mąstytojas įžvelgia nemirtingumą.
Aptardamas meilės skirtumus – dorą ir vulgarią meilę, platonas kalba apie grožio ir bjaurasties skirtumą. Tatai filosofas iškelia ir parodo per nėščios moters savimonę....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!