Pavyzdžiai
Dorinio ugdymo vertinimo pavyzdžiai
Dorinis ugdymas. Metodinė medžiaga.
PROJEKTAS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001"Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui"
Dorinio ugdymo modulių programų 11–12 (gimnazijos III–IV) klasėms metodinių rekomendacijų projektas∗
Mokinių atliekamos veiklos vertinimas 1. Kaip rašyti ir vertinti esė? Esė kildinamas iš prancūziško žodžio essayer, kuris reiškia bandyti, essai – bandymas. Būtent tokia pirminė žodžio reikšmė tarsi šiek tiek atpalaiduoja ir leidžia priimti šį žodį, kaip nuorodą į neįpareigojantį kūrinį, kuriuo save tik išbandome, dėliodami mintis. Deja, iš šio žodžio pirminės sampratos rašant realiai lieka tik tiek, kad jis teikia daugiau laisvių rašytojui, nei kito žanro tekstas. Geras esė turi aiškią idėją, savo logiką, išbaigtumą, savitą originalų minčių dėstymo stilių. Esė gali būti labai įvairus: publicistinis, asmeninis, literatūrinis, mokslinis, taip pat skirtingas savo temomis – geografinis kelioninis, istorinis informacinis, kultūrinis ir kt. Kyla klausimas, kaip pasiekti tokį lygį, kuriame būtų galima susieti aiškią mintį su tarsi neįpareigojančiu bandymu, griežtą logiką su spontaniškomis asmeninėmis įžvalgomis. Prieš rašant, pirmiausia būtina pagalvoti apie savo skaitytoją ir apmąstyti savo pažiūras, nuomonę, kiek jos yra subjektyvios ir gali būti kitiems įdomios ar suprantamos. O toliau pasitelkiamos kelios esė rašymo strategijos. 1 strategija: Laisvas esė Pradedama nuo rūpimos idėjos ir judama natūraliai plėtojant mintį, neturint aiškaus plano. Čia tyko daug pavojų, nes mintis gali kisti chaotiškai, padrikai ir galiausiai nutrūkti. Bet jei mintis turi pasąmoninį planą ir kinta įdomiai, net pačiam rašytojui gerai nežinant kur link, galiausiai ji duoda gana originalų, netikėtą rezultatą. Toks esė yra būdingas asmeniniam literatūros žanrui. Jį dažnai rašo labai kūrybingi ir talentingi arba įvairių egzistencinių problemų kankinami žmonės bei tie, kuriems rašymas yra svarbi psichoterapijos priemonė. Laisvas rašymas gali padėti ir tada, kai stinga minčių suplanuotam esė, nors tikslas yra parašyti labai aiškios struktūros ir logikos kūrinį. Išeities iš tokios padėties metodika: rašomi juodraščiai (1, 2, 3) teksto neapmąstant. Reflektuojama ir bandoma aptikti mintį tik tada, kai parašomas ilgesnis gabaliukas (didesnė esė dalis). Rekomenduojama bandyti tol, kol iš juodraščio paaiškės pagrindinė mintis ir jos plėtojimo kryptis. Paskutinis variantas redaguojamas. • Toks laisvas rašymas padeda aptikti pagrindines tezes, jeigu jų nėra. • Padeda, kai jaučiama įtampa, nedera mintys, kai būdingas vidinis emocinis maištas, pasimetimas. 2 strategija: Esė pagal planą (planas rašomas arba turimas galvoje) Pirmiausia parašomas planas, turintis aiškią struktūrą: įvadą, pagrindinės tezes, išvadas arba apibendrinimą. Įvadas. Keliamas klausimas, hipotezė arba pagrindinė mintis, apibrėžiamas kontekstas, autoritetai (kuo remiamasi), pateikiamos prielaidos, formuluojama intriga. Esė intriga yra labai svarbu. Moksliniame esė tai yra probleminis klausimas. Dėstymas • Laikytis plano ir pagrindinių tezių bei jų argumentų, nuosekliai jungti pastraipas. • Stebėti, ar visi argumentai veda prie išvadų ir apibendrinimo. • Kiekviena nauja mintis rašoma iš naujos pastraipos (apie 100 žodžių) arba kelių pastraipų. Minčių seka gali būti priežastinė išvestinė, lyginamoji arba tiesiog teminė, pvz., apie tą patį objektą pirmoje pastraipoje (keliose pastraipose) kalbėti istoriškai, antroje – estetiškai, trečioje – etiškai, arba pirmoje – egzistenciškai, antroje – socialiai, trečioje – kultūriškai, arba pirmoje – lokaliai, antroje – globaliai, trečioje – asmeniškai. • Kiekviena pastraipa turi turėti jungtį su kita pastraipa. Jei ta pati mintis plėtojama per dvi pastraipas, žiūrima, kodėl: ar jos viena kitą papildo, ar plėtojama priešinga linkme. Jei papildo, tai koks esminis jų skirtumas, kodėl jos atskirtos viena nuo kitos. • Jei norima įvertinti kelių skirtingų perspektyvų argumentus, sumuojami „už“ ir „prieš“ argumentai iki prieinama prie išvadų. • Kiekviena mintis pateikiama aiškiai, negalvojant, kad skaitytojas pats viską supras arba viską žino. • Suderinami esminiai teiginiai, mintys ir jų išdėstymas, pasitikrinant, kas užėmė svarbiausią vietą, ar reikiama mintis. Ar jos neužgožė antraeilės reikšmės mintis ir mažiau reikšmingos pastraipos? • Patikrinama apimtis (gali būti nuo visai trumpo iki vidutiniško (apie 2 000 žodžių), t. y. 20 pastraipų, o kartais ir ilgesnis esė). Nereikalingų sakinių rekomenduojama atsisakyti. • Patikrinama, ar gražiai sujungta informacija, panaudoti pavyzdžiai, argumentai, citatos, akivaizdumas, kaip naudojamas laikas. Pabaiga • Sumuojame argumentus. • Pabrėžiame esmines tezes, išryškiname esminę išvadą. • Pasitikriname, kiek pabaiga susijusi su pradžia. • Pabaigoje galima formuluoti kito tyrimo ar šiaip probleminį klausimą, kuris kilo esė pabaigoje. • Galima pabaigti netikėta įžvalga. • Nedera esė pabaigti pernelyg greitai, neišplėtojus minties, netikėtai arba visai kita mintimi, nei buvo rašoma. Esė tikrinimas • Ar pasiektas tikslas? • Argumentai ir jų pateikimas. • Turinys: ar atsakoma į iškeltą klausimą, ar aiški teorinė pozicija, nuostatos, ar pakanka medžiagos ir citatų, nuorodų. • Struktūra. • Pagrindinės pastraipų idėjos. • Išvados. • Kalbos stilius. • Klausiama savęs, ar šis esė atvedė prie naujų įžvalgų, minčių? Ar pasakiau tai, ką norėjau pasakyti? Ką keisčiau, jei rašyčiau dar kartą? 3 strategija: Pusiau suplanuotas esė Gali būti tarpiniai variantai arba bandymai tarp laisvo ir suplanuoto esė. • Parengiamas planas ne su tezėmis, o su nuorodomis, citatomis, argumentais. Planas realizuojamas tokiais būdais: 1) rašoma pagrindinė dalis, o tik tada pradžia ir pabaiga; 2) rašoma nuo pradžių iki galo; 3) pradedama nuo tų dalykų, kurie yra labiausiai aiškūs, ir nuo jų atsispiriant plėtojama mintis. Po to struktūriškai sutvarkoma. • Nors turimas planas, bet rašoma laisvai, po to pasitikrinant ir papildant citatomis pagal planą. Dalys jungiamos taip, kad būtų judama link išvadų. Ką daryti, jei rašant esė užstringama ir nėra tolesnės idėjos minčiai plėtoti? Pradedama visai laisvai rašyti bet ką, kas ateina į galvą. Rašoma tol, kol užtinkama kokia nors įdomi mintis, kuri sykiu ir išves iš keblios padėties. Po to viskas peržiūrima ir palyginama. Esė vertinimo kriterijai • Pagrindinė idėja. • Kaip turinys atliepia pavadinimą (temą). • Argumentavimas. • Minties nuoseklumas. • Originalumas. • Stilius. Esė plano pavyzdys pagal Kim Ki Duko filmą Pavasaris, vasara, ruduo, žiema (Modulis Kinas ir etika, XII kl.). Iki 1 300 žodžių esė. Esė Pririšti akmenį – pražudyti ar išgelbėti? arba Akmens lengvumas ir našta (Pagal filmo Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ištrauką apie mokytojo santykį su mokiniu, mokant jį puoselėti gyvybę – 20 min.) Įvadas: paminimas filmas, jo režisierius ir trumpai aptariamas epizodas, kai mokytojas seka vaiką ir pamatęs, kad jis netinkamai elgiasi su gyvūnais, naktį pririša prie vaiko akmenį. Formuluojamas esės klausimas: kodėl išminčius pasirinko tokį būdą? Ar tai tiesmukas pamokymas? Ar tai teisinga ir prasminga? (T. y. klausimo arba kontroversijos iškėlimas trumpai paminimame kontekste.) Dėstymas 1 pastraipa: kultūrinė ir religinė epizodo perspektyva (Artima ir tolima tradicija?). 2 pastraipa: filmo veikėjų santykio su gamta perspektyva (Kas čia valdovas?). 3 pastraipa: moralinė vaiko elgesio perspektyva (Ar draudžiama pokštauti?). 4 pastraipa: moralinė mokytojo elgesio perspektyva (negailestingas jautrumas). 5 pastraipa: mokymo perspektyva rytuose prie perspektyvą vakaruose (Tiesmuki žodžiai ar iškalbingi veiksmai?). 6 pastraipa: išmintis – kino ir gyvenimo sankirta ir ryšiai (Kodėl kinas leidžia suprasti tai, ko įprastai nesuprantame?). Pabaiga: akmuo skandina, nes yra sunkus, ir gelbsti, nes yra tvarus, bet kodėl nutinka vienaip ar kitaip – esminis klausimas. (Gali nuskambėti kiekvieno mokinio individualiai pasirenkami (ne)prisirišimo, intencijos, situacijos ir kt. šio klausimo sprendimo aspektai, originalios įžvalgos. Daugiau skaitykite: J. Baranova. Etika: filosofija kaip praktika. Vilnius: Tyto alba, 2002. G. Beresnevičius. Religijotyros įvadas. Vilnius: Aidai, 1997. Pelenų barstymas ant Budos: Zeno meistro Seung Sohno mokymas. Vilnius, 2000. Esė kaip literatūros žanras (pagal Paulo Grahamo esė The age of the essay (2004 m.) http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:X6DtUYvv-RUJ: www.atzalynas.net/uploads/MokymosiMedziaga/G.Spudiene/Ese_kaip_literaturos_zanras.doc+apibrezimas:+ese&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt 2. Pristatymo: viešo pasisakymo, pateikčių, vertinimas Pristatymas (arba prezentacija) kaip vertinimo metodas gali būti taikomas tarpiniams temų atsiskaitymams ir baigiamajam vertinimui. Viešai pristatydami savo darbą mokiniai turi galimybę pademonstruoti ne tik įgytas žinias, bet ir išlavintus dalyko bei bendruosius gebėjimus (kūrybinius gebėjimus; gebėjimą dirbti su mokslo literatūra; gebėjimą suvokti, analizuoti ir vertinti mokslines dalyko problemas; gebėjimą teisingai vartoti mokslo kalbą, logiškai ir kritiškai mąstyti; gebėjimą kalbėti prieš auditoriją; gebėjimą naudoti multimediją (Power Point) pristatant savo darbą ir t. t.). Vertinant reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius* kokybiško pristatymo požymius: Turinio organizavimas Turinio išdėstymas Pristatymo kokybė • Temos suformulavimas; • Problemos įvardijimas; • Įvado kokybė; • Nuoseklus, sklandus temos dėstymas; • Išvadų kokybė. • Aiškus idėjų pristatymas; • Argumentavimo kokybė; • Atsakymų į klausimus kokybė; • Originalumas. • Gebėjimas sudominti; • Kalbėjimo kokybė (aiškumas, garsumas); • Akių kontaktas su auditorija; • Pristatyti skirto laiko valdymas; • Vaizdinės medžiagos kokybė. * Detalesni vertinimo kriterijai priklauso nuo mokytojo suformuluotų ugdymo tikslų ir mokiniams išdėstytų reikalavimų (pvz., gali būti vertinamas gebėjimas lyginti, pateikti teiginius iliustruojančius pavyzdžius; jei pristatymas grupinis, gali būti vertinamas gebėjimas bendradarbiauti ir t. t.). Siūlymai • Vertinimą palengvintų vertinimo formos (pvz., 1 lentelė). • Į vertinimą derėtų įtraukti ir mokinius, kurie, remdamiesi iš anksto žinomais kriterijais, pirmiausia įvertintų pristatymo privalumus, taip pat pateiktų pasiūlymus, ką galima tobulinti ir pan. Tai ne tik skatintų mokinius įdėmiau sekti pristatymą, bet ir lavintų jų gebėjimą kritiškai mąstyti, argumentuotai vertinti ir t. t. Daugiau skaitykite: Bulajeva T. Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip susikurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką. Vilnius, 2007. Nauckūnaitė Z. Prezentacijos menas. Vilnius, 2007. Pristatymo vertinimas Pranešėja (-as, -ai) _______________________________________________________________ Pranešimo tema__________________________________________________________________ Data ___________________________________________________________________________ 1. Tinkamai suformuluota tema, sudominantis, įtraukiantis, informatyvus įvadas. 1 2 3 4 5 2. Nuosekliai išdėstytas turinys (išsamiai atsakyta į iškeltus tikslus ir uždavinius, pateikti tinkami argumentai, iliustratyvūs pavyzdžiai ir t. t.). 1 2 3 4 5 3. Pateiktos pagrįstos, apibendrinančios, pranešimo reikšmę pabrėžiančios išvados. 1 2 3 4 5 4. Korektiškai panaudota mokslo literatūra ir šaltiniai. 1 2 3 4 5 5. Išsamiai atsakyta į auditorijos (mokytojo, klasės draugų) pateiktus klausimus. 1 2 3 4 5 6. Pateikta kokybiška (aiški, gerai matoma, neperkrauta iliustracijomis, tekstu ir t. t.) vaizdinė medžiaga. 1 2 3 4 5 7. Užmegztas ryšys su auditorija (sudominimas, akių kontaktas ir t. t.). 1 2 3 4 5 8. Pranešėja (-as, -ai) kalbėjo aiškiai, garsiai, entuziastingai. 1 2 3 4 5 9. Tinkamai išnaudotas pristatyti skirtas laikas. 1 2 3 4 5 10. Kita...... 1 2 3 4 5 Pristatymo privalumai: • • • Ką galima tobulinti: • • • Bendras vertinimas (pvz., įskaitoma, jei surenkama bent 20 taškų) ____________________ 3. Darbo su tekstu vertinimas Filosofijos, literatūros, religijos tekstai yra daugiaprasmiai ir daugiasluoksniai. Juos skaitydami, analizuodami esame skatinami mąstyti, bendrauti su savimi, Dievu, įvairių laikotarpių kitų žmonių patirtimi. Tai žmonijos išmintis, atsiverianti daugiabriaune giluma. Šie tekstai praplečia mūsų mąstymo lauką, užduoda naujų klausimų, padeda susitelkti arba net geriau pažinti save. Tekstai sustabdo laiką, atitraukia nuo tikrovės paviršiaus, nuo skubrios jo tėkmės, lėtina ir ramina skaitytoją, gręžia jį į save, kreipia jį į vidinę kelionę. „Jie lyg persmelkia kiekvieną konkretų veiksmą, įvykį, daiktą ar socialinę instituciją, suteikdami atskirybei visumos dalies statusą ir nuspalvindami ją tos visumos atspalviu. Visuotinybė čia tampa atskirybės prasmingumo sąlyga, o atskirybė – visuotinybės realizacija.“1 Tekstą galima skaityti kelis kartus, vis sugrįžtant prie jo, kol užčiuopiama esmė ir mintis pažadina naują įžvalgą. Tai padeda mus susitelkti ir būti čia ir dabar, įsigilinti į skaitomus žodžius ir juos apgyvendinti savo širdyje. Skaitant gerą tekstą visada bus įtampa ir nuostaba, atgaiva tiesos ištroškusiai sielai, intelektinės paieškos maistas. Pasak J. Baranovos, „tai mūsų minčių judėjimas trikampiu: teksto interpretacija–diskusija–meditacija.“2 Ne visuomet įmanoma tą mūsų giluminę minčių slinktį apčiuopti, juolab išmatuoti, pasverti ir įvertinti kokiais nors kriterijais. Tačiau mokiniams per pamokas skaitant ir mokantis analizuoti, interpretuoti bei pritaikyti savo laikui vidinę tekstų prasmę, vertinimo kriterijai yra aktualūs. 1. Skaitomo teksto vertinimo kriterijai • Temos suvokimas ir klausimo ar problemos formulavimas. • Pagrindinės minties, teksto prasmės nusakymas. • Teiginių, prasmingų minčių išskyrimas ir jų susiejimas (galima pavaizduoti sąvokų schema). • Konteksto ir faktų atskyrimas ir apibūdinimas. • Teksto interpretacijos pagrįstumas, nuoseklumas, kryptingumas. • Pagrindinės minties aktualumo išaiškinimas. • Teksto vertinimas ir jo santraukos pateikimas. • Glaustas teksto esmės atpasakojimas. 2. Teksto skaitymo metodai • Teksto skaitymas ieškant argumentų (dviejų pusių dienoraštis). Tai skatina mokinius atidžiai skaityti tekstą ir ieškoti duomenų apie rūpimus klausimus ar problemas. Tuščio lapo viduryje brėžiama vertikali linija. Vienoje jos pusėje užrašoma teksto ištrauka, kuri atsako į klausimą. Taip pat gali būti išmintingas posakis. Dešinėje pusėje mokiniai rašo komentarus apie tą sakinį ar ištrauką: kuo ši mintis svarbi, reikšminga? Kokių klausimų kilo? Ištraukos iš teksto Komentarai • Teksto skaitymas pasižymint nesuprantamas ar neaiškias vietas. Neaiškūs teksto teiginiai Reakcija Kas neaišku? Kodėl autorius taip mano? Kas nepriimtina? Ką šis posakis byloja? Ko paklausčiau autoriaus? Kaip argumentuočiau savo požiūrį? Ką svarbaus įžvelgiu šioje mintyje? Neaiškius žodžius, terminus susirandu žodynuose. • Teksto skaitymas ir sąvokų žemėlapio sudarymas. • Teksto skaitymas, suskaidymas į esmines dalis, teksto plano užrašymas ir glaustas turinio dalių nusakymas savais žodžiais. • Sugretinti autoriaus poziciją su kitų mąstytojų, religijos atstovų ir savo požiūriu aptariamu klausimu. • Teksto skaitymas ruošiantis diskusijai: argumentų išskyrimas, klausimų užrašymas, išvadų suformulavimas. • Meditacinis teksto skaitymas. Ramiai apmąstykite jus palietusias mintis. Medituodami leiskite joms įsitvirtinti jumyse, kol pajusite dvasinį pojūtį. 3. Teksto struktūros nustatymas, teksto esmė (pagal D. Buehl) Teksto struktūra Teksto esmė Klausimai Teksto struktūros metafora Problemos ir sprendimo Reikia išspręsti šią problemą. Kokia kyla problema? Kieno tai problema? Dėl ko problema kilo? Kokie problemos padariniai? Kas stengiasi šią problemą išspręsti? Kokie siūlomi problemos sprendimai? Kokie šių sprendimų rezultatai? Ar problema išspręsta? Ši teksto struktūra leidžia mokiniams pasijusti detektyvais, kurie ieško, kas negerai, kodėl negerai ir kaip tai galima pakeisti? Priežasties ir padarinio Tam tikros aplinkybės lemia tam tikrus rezultatus. Kas vyksta? Kodėl tai vyksta? Kokie svarbūs veiksniai tai sukelia? Kaip šie veiksniai yra tarpusavyje susiję? Kodėl iš tokių priežasčių išplaukia tokie rezultatai? Kaip pasikeistų rezultatai, jei veiksmai (veiksniai) būtų kiti? Ši struktūra leidžia mokiniams mąstyti kaip mokslininkams, t. y. klausti, kas ir kodėl vyksta. Palyginimo ir supriešini- mo Tam tikri dalykai yra panašūs arba skiriasi. Kas lyginama ar priešinama? Kokios ypatybės ar požymiai yra lyginami ar priešinami? Kuo šie dalykai panašūs? Kuo šie dalykai skiriasi? Kokie požymiai, ypatybės rodo, kad dalykai panašūs? Kokie požymiai, ypatybės rodo, kad dalykai skiriasi? Kuo šie dalykai labiau panašūs ar labiau skiriasi? Kokią galima padaryti išvadą apie šiuos dalykus? Ši struktūra įpareigoja mokinius prisiimti pirkėjo nuostatą ir vertinti, kuo daiktai panašūs ir kuo skiriasi. Tikslo, veiksmo ir rezultato struktūra Kas nors ką nors daro dėl tam tikrų priežasčių. Ko siekiame? Kas šio tikslo siekia? Kokių veiksmų buvo imtasi siekiant šio tikslo? Ar tam įtakos turi veiksmų seka? Kokie yra šių veiksmų rezultatai? Ar šie veiksmai padėjo siekti tikslo? Ar šie veiksmai nesukelia nelauktų rezultatų? Gal kiti veiksmai būtų buvę efektyvesni? Ar galima buvo dar ką nors padaryti? Į tikslo, veiksmo, rezultato struktūrą galima žvelgti iš virėjo, gaminančio patiekalą pagal pateiktą receptą, arba iš sporto trenerio perspektyvos. Sąvokos ir apibrėžties struktūra Reikia suprasti sąvoką. Kokia tai sąvoka? Kokiai kategorijai ji priklauso? Kokie svarbiausi jos bruožai ir požymiai? Ką ji daro? Kokios yra sąvokos funkcijos? Kokie jos pavyzdžiai? Kokie dalykai turi kai kurių bendrų požymių su ja? Mokiniai gali įsivaizduoti esantys žurnalistai, renkantys informaciją ir klausiantys, kas, kur, kada ir kaip įvyko? Teiginio ir patvirtinimo Požiūris yra teigiamas ir tai yra patvirtinama. Kokia yra tema ar problema? Koks pateikiamas teiginys (požiūris, teorija, klausimas, tema)? Kaip šis teiginys patvirtinimas? Ar pateikiama pavyzdžių, ar tai patvirtina tą teiginį? Ar pateikiama duomenų, ar tai patvirtina teiginį? Ar pateikiama loginių argumentų, paaiškinimų, ar jie patvirtina teiginį? Ar užtenka argumentų, rodančių pritarimą teiginiui? Mokiniai gali pasijusti esantys teisėjai – analizuoti faktus, argumentus ir įvertinti juos patvirtinančius įrodymus. Pagal pamokos uždavinius, veiklos paskirtį būtina iš anksto sugalvoti mokiniams klausimų ir pateikti įvairius tekstus (ontologinius, gnoseologinius, antropologinius, etinius, teologinius ar kt.). Daugiau skaitykite: Baranova J., Sodeika T. Filosofija. Vadovėlis XI–XII klasėms. Vilnius: Tyto alba, 2002. Brau J. C., Tilquin T. La Bible: un livre.. .dės lectures. Bruxelles: Lumen vitae, 1999. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004. 4. Atvejo analizė ir vertinimas Atvejo analizės metodas yra plačiai taikomas ugdant situacijas, patirtį. Tokiu būdu organizuojant ugdymą taikomas D. A. Kolb‘o mokymosi procesas (žr. 1 pav.). Tokia veikla motyvuoja mokinius, nes analizuojant atskleidžiamas praktinis žinių, gebėjimų, vertybinio požiūrio pritaikymas gyvenime. Tai mokymasis pačiam atrandant mokinių pagal poreikius, interesus pažinimo siekius. Atradimas įtraukia visą žmogų į šį procesą. R. Kvalsund’as teigia, kad žmogus išmoksta ko nors svarbaus dėl savęs ir tai keičia jo elgesį, nes jis sužino ne tik apie išorinį pasaulį, bet atranda save patį ir savo santykį su pasauliu ir žmonėmis. Bet koks išmokimas susideda iš trijų grandžių: patyrimo, įvardijimo (konceptualizacijos) ir integracijos, o baigiasi asmeniniu žinojimu. Asmeninis žinojimas yra asmens santykis su tuo, ką žinome, ir visada savo paties atradimų rezultatas. Jei mokymasis kyla iš vidinių asmens galių, tai apima visą – žmogaus sielą, protą, jausmus, kūną – asmenybę, siekiančią tapti laisva, kuriančia, atsakinga. Atvejo analizė yra kaip priemonė, padedanti mokiniams įgyti naujų žinių, analizuoti jas, daryti išvadas ir, svarbiausia, susieti įgytas žinias su realia veikla bei pritaikyti jas praktikoje. Tai padeda mokiniui drauge su kitais mokytis. Mokiniams tokia veikla yra įdomi, aktuali, padeda kritiškai vertinti gyvenimo situacijas pagal pasaulėžiūrą, mokslo pasiekimus, vertybinę poziciją kartu įsisąmoninant savo vertybes. Taikant atvejo analizės metodą, sudaromos prielaidos mokiniams įgyti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų: • pažinimo (gebėti nagrinėti tekstus, išskirti pagrindines mintis, suformuluoti problemų ratą, klasifikuoti, analizuoti ir atlikti sintezę, spręsti problemas, priimti sprendimus); • bendravimo (gebėti nurodyti ir paaiškinti kalbos ženklus, simbolius, žodžius, interpretuoti jų prasmę žmogaus gyvenime ir įtaką kultūrai); • socialinės (gebėti dirbti savarankiškai ir komandoje, efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti, išsakyti idėjas, pasiskirstyti vaidmenimis, aiškiai, pagrįstai, pagarbiai išsakyti poziciją, diskutuoti); • kultūrinės (gebėti tirti, analizuoti savo aplinkos socialinę ir kultūrinę situaciją, lyginti, vertinti panašumus ir skirtumus, vesti dialogą); • asmeninės (gebėti atskirti savo nuostatas nuo situacijų nagrinėjimo, įsisąmoninti savo tikslus, vertybes, įsitikinimus, apmąstyti ir išsakyti savo požiūrį į situaciją, kūrybiškai pristatyti veiklą). Ugdant (Amstrong, 2001, Kolb, 1984) atvejo analizė apibūdinama kaip daugiaplanė strategija, kurią sudaro šios dalys: • analitinė tiriamoji – mokomasi atlikti tyrimus, identifikuoti, atrinkti, grupuoti problemas, rinkti argumentus, daryti apibendrinimus, analizuoti, atlikti sintezę, priimti sprendimus; • darbo grupėmis mokymo – mokomasi dirbti komandomis, dalintis vaidmenimis, keistis informacija, priimti kolegialius sprendimus, kurti organizacinę kultūrą; • lyderystės ugdymo – sudaromos prielaidos mokiniams ugdytis lyderio savybes (gebėti vadovauti, deleguoti, prisiimti atsakomybę, išsakyti pasaulėžiūros poziciją); • sėkmės kūrimo – skatinamas teigiamas mąstymas, sudaromos galimybės klysti ir taisyti klaidas, taikomos skatinimo priemonės įvairių gebėjimų raiškai; • asmenybės ugdymo – sudaromos prielaidos ugdyti asmens dvasines ir kultūrines savybes, analizuoti ir vertinti situaciją vertybiniu ir religiniu požiūriu, lavinti pagarbą kitokiam požiūriui, empatiją. Atvejo analizės metodas turi aiškiai apibrėžtus struktūrinius vienetus: mokytojas (kaip instruktorius, konsultantas, vertintojas), mokiniai (kaip atvejo analitikai), konkrečios analizės technikos (kaip analizės ir vertinimo priemonės), konkretus atvejis (analizuojamasis tekstas, situacija) (Amstrong, 2001). Pamokoje taikant atvejo analizės metodą reikėtų laikytis veiksmų nuoseklumo, t. y. atvejo analizės etapų: tekstų ir užduočių parengimo, darbo grupėmis veiklos modeliavimo, darbo veiklos pristatymo, rezultatų vertinimo. Atvejo analizė gali būti atliekama skirtingais būdais: raštu, individualiai, grupėmis. Veiklos vertinimo kriterijai pagal atvejo analizės metodą: • pagrindinės situacijos minties įvardijimas, problemų rato sudarymas; • prasminių minčių išskyrimas ir jų susiejimas; • konteksto ir faktų atskyrimas bei apibūdinimas; • pagrindinės minties interpretacija ir suaktualinimas; • kritinis, vertybinis situacijos vertinimas ir jo pateikimas. Siūlomi keli atvejo analizės metodo taikymo būdai doriniam ugdymui. 1 pavyzdys. Gamta ir religijos. Ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. 4 grupės gauna skirtingas užduotis, kuriose jos turi susipažinti su informacija. Išsiaiškinti aptariamos religijos ir gamtos santykį, požiūrį į ekologines problemas. Pagal metaplano schemą, įvardinti ekologines Lietuvos problemas ir nurodyti, kaip aptariama religinė bendruomenė siūlytų spręsti šią problemą, argumentuoti savo poziciją: Koks požiūris? (religinė bendruomenė ir gamta) Kokie simboliai, tekstai? (patvirtina) Kaip yra? (ekologinė problema) Kaip turi būti? Kodėl taip yra? (įvairios priežastys) Ką daryti, kad būtų geriau? Grupės darbo pristatymas kūrybine forma. Darbų pristatymas ir jų vertinimas pagal kriterijus: • aiškus minčių pristatymas; • adekvatus religinio požiūrio atskleidimas; • tikslus problemos įvardijimas; • pagrįsti, argumentuoti pagal aptariamą situaciją sprendimo būdai; • pristatymo originalumas, kūrybiškumas; • darbo grupėje veiklos įsivertinimas. 2 pavyzdys. Trumpo filmo apie socialinį neteisingumą peržiūra. Darbas keliomis grupėmis: išskirti svarbiausias mintis, apibūdinti matytame filme atskleidžiamą požiūrį į žmogų, jo santykį su religija, visuomene, įvardinti kelias esmines socialinio neteisingumo problemas. Įvertinti filme matytus epizodus šiais lygiais: Faktai Moralinis vertinimas Simbolinė prasmė Grupės darbo pristatymas gali būti pateiktas filmo anotacijos forma. Vertinimo kriterijai: • temos suaktualinimas; • mokslinis, moralinis, religinis problemos vertinimas; • loginių, meninių, simbolinių sąsajų paaiškinimas; • anotacijos aiškumas, tikslumas, pagrįstumas, originalumas; • argumentuotos asmeninės pozicijos raiška. 3 pavyzdys. Požiūris į šeimą pasaulio religijų ir sekuliaraus pasaulio aspektu. Darbas keliose grupėse siekiant išanalizuoti, išskirti šeimos požymius pagal pasirinktą religijos konfesiją, įvertinti sankirtas, rasti ryšius su sekuliarios visuomenės požiūriu ir sukurti trumpą vaidinimą – situacijų scenarijų išryškinat konfliktines situacijas ir siūlant sprendimo būdus. Kiekvienas grupės narys turėtų prisiimti vaidmenį ir kūrybiškai integruotis į vaidinimą atskleisdamas tarpkultūrinį dialogą. Vaidinimų pristatymas ir kitų grupių vertinimas. Vertinimo kriterijai: • problemos aktualumas ir konfliktinės situacijos aiškumas; • tinkamas, pagrįstas, realus konflikto sprendimo būdas; • teisinga, sąžininga vertybinių nuostatų raiška pagal pristatomą religinę konfesiją; • pagarbos kitokiai pozicijai perteikimas; • originalumas, kūrybiškumas; • asmeninės pozicijos raiška meno forma. Siūloma įsivertinti darbą grupėje pagal kiekvieno indėlį ir užduoties tikslą, savęs pažinimą: kuo šios situacijos praplėtė mano požiūrį į šeimą? Tokie ugdymo veiklos vertinimo aspektai gali būti įvairūs. Vieni kreipia dėmesį į problemų išskyrimą ir jų sprendimą, argumentų formulavimą, kritinį vertinimą, religijos adekvačios pozicijos pagrįstumą, dvasinių ryšių su gyvenimu atradimą. Kiti vertinimo kriterijai išryškina asmens raiškos formas, kūrybiškumą, minties nuoseklumą, užduoties atlikimo kokybę, dvasines nuostatas, pagarbą kitokiems požiūriams. Daugiau skaitykite Bono E. Paralelinis mąstymas. Vilnius: Kronta, 2007. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004. Grendstad N. M. Mokytis – tai atrasti. Vilnius: Margi raštai, 1996. Šiaučiukienė L., Visockienė O., Talijūnienė P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2006. Kolb D. Experiential Learning: Experience as a Source of Learning and Development. Englewood Cliffs, NJ, Prentice Hall, 1984. 5. Viduramžių disputo metodika Kas yra viduramžių disputas? Renesanso ir Apšvietos epochos autoriai, taip pat ir naujųjų laikų vadovėliai mums piešia skurdų viduramžių universitetų ir mokymo įstaigų vaizdą. Jis dera prie bendrojo, ypač Apšvietos epochos žmonių polinkio viduramžius vadinti tamsumo, primityvumo ir barbarizmo laikotarpiu. Volterui ir Holbachui – tai niūrus prietarų, karingo fanatizmo, Bažnyčios apgavikų siautėjimo, didžiausio žmonijos dvasinio nuosmukio metas. Į viduramžius kaip į „tamsiuosius amžius“ žvelgta iki pat XIX amžiaus. Dera pripažinti, kad viduramžių epocha turėjo savo tamsiųjų bruožų ir šiandienos požiūriu tuščių užmačių. Jai išties būdingas specialiųjų mokslų nuosmukis. Tačiau filosofijos, teologijos ir mąstymo kultūros požiūriu padėtis buvo kitokia. Tuo metu buvo sukurtos mąstymo sistemos ir šiandien stebinančios savo darna, samprotavimų taisyklingumu ir griežtumu, žodžio taupumu ir jo vertės suvokimu, teorinių įžvalgų gelme. Disputus imta rengti jau XIII amžiuje pirmuosiuose Europos universitetuose, ir netrukus jie tapo neatsiejama universitetų mokslinio darbo dalimi. Kai kuriuose universitetuose laikui bėgant įsitvirtino tradicija disputu pradėti mokslo metus. Beje, naudojant disputą, viduramžių universitetuose buvo ginamas magistro laipsnis. Disputo tema galėjo būti patys įvairiausi klausimai: nuo aukščiausių metafizinių spekuliacijų iki kasdienio – privataus ar viešojo – gyvenimo problemų gvildenimo. Disputo problema arba tezės, taip pat disputo laikas ir vieta buvo paskelbiami iš anksto, pranešant apie juos universiteto bendruomenei ir miesto gyventojams. Vykstant disputams, visos paskaitos, turėjusios vykti tuo laiku, būdavo nutraukiamos. Juose dalyvaudavo visi fakulteto bakalaurai, gausiai susirinkdavo magistrai ir kitų fakultetų studentai, taip pat įvairaus rango dvasininkai. Jei dėstytojas buvo ryški to meto figūra, atvykdavo ir kitų universitetų dėstytojai bei studentai. Disputą sudarydavo dvi dalys. Pirmoje dalyje vykdavo įtemptas, aktyvus klausimo svarstymas. Disputui vadovaudavo dėstytojas (magistras), dažniausiai tezės ar tezių autorius. Tačiau disputuoti tą dieną galėjo ne jis pats, o būsimasis bakalauras. Auditoriją sudarydavo proponentai (lot. proponens), oponentai (lot. opponens) ir žiūrovai (lot. populus), stebėdavę visą ginčą. Pagrindinis disputantas, žinoma, atlikdavo proponento vaidmenį. Pirmiausia pačius įvairiausius prieštaravimus išsakydavo susirinkę dėstytojai, paskui bakalaurai ir, galiausiai, studentai. Disputantas į juos atsakydavo, o jeigu prireikdavo, dėstytojas jam padėdavo. Tai būdavo labai intensyvi, aistringa disputo dalis. Viduramžių riterių turnyruose vykdavo jėgos ir narsumo mūšis, o universitetų disputuose – įspūdinga mąstymo ir žodžio kova. Antroji disputo dalis vykdavo kitą dieną. Ji buvo vadinama dėstytojo apibrėžimu (lot. determinatio magistri), nes tada buvo galutinai suformuluojama disputui pristatoma doktrina. Dėstytojas – disputo tezės ar tezių gynėjas – pirmiausia pagal loginę tvarką išdėstydavo kritikų argumentus, prieštaraujančius jo tezei, ir juos suformuluodavo. Po to jis pateikdavo keletą jo siūlomą doktriną patvirtinančių argumentų. Tada išsamiai apžvelgdavo ir pagrįsdavo savo pristatomą tezę ar tezes. Apibrėžimą baigdavo atsakymai į kiekvieną kritikų argumentą. Dėstytojo apibrėžimai būdavo užrašomi. Tokie viduramžių tekstai vadinami disputo klausimais (lot. quaestiones disputatae). Disputo metu vykusioms diskusijoms būdinga aukšta minties dėstymo kultūra. Formuluojamas tezes derėjo argumentuoti laikantis silogistinio įrodinėjimo taisyklių, pateikiant pavyzdžius, vengiant mąstymo klaidų (pavyzdžiui, nesiremti tuo, kas dar turi būti įrodyta, nelaikyti kelių skirtingų klausimų vienu klausimu ir pan.). Disputai neleido gudrauti, sukčiauti, pataikauti. Disputantai riteriškai ir oriai siekdavo pergalės. Viduramžių disputo vedimo mokymo procese metodinės rekomendacijos 1. Disputui mokytojas parenka klausimą ar problemą, aktualią ir rūpimą daugumai klasės mokinių. Ji gali kilti diskutuojant ar ginčijantis per pamokas, gali būti gyvenamojo laikotarpio aktualija, susijusi su dėstomo dalyko programos turiniu. 2. Mokytojas suformuluoja tezę, kurią siūlo disputui. Jei klasėje yra pajėgių mokinių, mokytojas gali pasiūlyti jiems suformuluoti disputo tezę. 3. Disputo tezė paskelbiama prieš kelias pamokas iki disputo. Sykiu paskiriamas asmuo, tezės proponentas, kuris bus pagrindinė disputo figūra, pristatysianti ir argumentuosianti disputo tezę, vadovausianti disputo eigai ir atsakinėsianti į oponentų kritiką. Disputo vadovu siūloma būti mokytojui. Jis gali padėti pagrindiniam proponentui, o po disputo turi parengti apibrėžimą ir jį pristatyti antrąją disputo dieną. Jei klasėje yra pajėgių mokinių, disputo vadovo vaidmenį galima siūlyti jiems. Kitiems mokiniams rekomenduojama pagalvoti ir pasirinkti šiuos vaidmenis: proponentų (teigėjų), oponentų (prieštarautojų) ar žiūrovų. Prieš prasidedant disputui jo dalyviai nurodo, kurį vaidmenį pasirinko. 4. Pirmąją disputo dieną siekiama išsakyti visus „už“ ir „prieš“, stengiantis ne kuo greičiau rasti atsakymą, bet kuo išsamiau išnagrinėti problemą. Siekiama formuluoti abejones dėl tezės, ieškoti jų priežasčių. Vykstant disputui ne prieštaraujama dėl prieštaravimo, ne priešinamasi dėl paties priešinimosi, bet ieškoma išsamaus pagrindimo ginamai pozicijai. Jai suformuluoti reikalingas alternatyvios nuomonės argumentuotas dėstymas. Kuo daugiau alternatyvių nuomonių, tuo geriau. Todėl disputuojant keliami klausimai, abejojama dėl nepakankamai pagrįstų teiginių, ieškoma gilesnės ar alternatyvios argumentacijos būdų. Į visus oponentų keliamus klausimus mėginama argumentuotai atsakyti ir išsklaidyti abejones. Bandoma formuluoti išvadas. Svarbi viduramžių disputo detalė – ketinant prieštarauti kuriam nors išsakytam teiginiui, kalbos pradžioje reikia jį suformuluoti ir taip parodyti, kad jį supranti, ir tik tada dėstyti savąją kritiką. 5. Antrajai disputo daliai skirta pamoka – mokytojo ar kito proponento apibrėžimo pristatymas. Apibrėžimas nėra disputo protokolas ar stenograma, bet savitai išdėstytas išsamus tezės pagrindimas, galutinai suformuluojama disputui pristatyta doktrina. Jo struktūra tokia: 5.1. Pirmiausia išdėstomi ir suformuluojami visi kritikų argumentai, prieštaraujantys disputo tezei. Kritinių argumentų išdėstymas grindžiamas tam tikra logine tvarka. 5.2. Pateikiami disputuojant nuskambėję keli siūlomą doktriną patvirtinantys argumentai. 5.3. Suformuluojama, apžvelgiama ir pagrindžiama disputo tezė. Tai apibrėžimo branduolys. Čia išsamiai pagrindžiama proponento pozicija, jo sprendimo principai, pateikiama argumentacija. 5.4. Atsakoma į kiekvieną kritikų argumentą. Kritikų argumentų paprastai nesiekiama paneigti, bet stengiamasi atskleisti jiems būdingą tiesos aspektą. 6. Pristačius apibrėžimą, būtų naudinga su mokiniais jį ir visą disputą aptarti. Skirtingų funkcijų disputuojant vertinimo kriterijai Disputuodami mokiniai atlieka penkias skirtingas funkcijas: pagrindinio proponento, proponentų, oponentų, neutralių žiūrovų (kurie per disputą gali tapti proponentais arba oponentais) ir apibrėžimo autoriaus (jei juo nėra mokytojas). Vertinamos gali būti keturios funkcijos: pagrindinio proponento, proponentų, oponentų ir apibrėžimo parengimas. Bendrieji visų funkcijų vertinimo kriterijai yra šie: • teorinės pozicijos ir argumentacijos aiškumas; • pateiktų argumentų savo pozicijai pagrįsti tinkamumas; • argumentacijos gilumas ir (ar) analitinė įžvalga; • vengimas prieštarauti dėl prieštaravimo; • pastanga vengti mąstymo klaidų; • disputavimo kultūra (riteriškas orumas, siekis ne žūtbūt nugalėti, bet tarnauti tiesai). Specialieji pagrindinio proponento vertinimo kriterijai: • aktyvus kontaktas su auditorija; • derama išsakomų argumentų diferenciacija, diskusijai paliekant tik jos eigai vertingus argumentus; • nepalikti be dėmesio svarbių išsakytų argumentų. Specialieji apibrėžimo autoriaus vertinimo kriterijai (jei apibrėžimą rengia mokinys): • kritikų argumentų išdėstymui būdinga loginė tvarka; • deramai išdėstytas apibrėžimo turinys , argumentuojant pagrindžiamą tezę; • ginamos tezės probleminio lauko pažinimo ir (ar) įsigilinimo į problemą lygis; • pastanga ne paneigti kritikų argumentus, o atskleisti juose slypintį tiesos aspektą; • išsamiai atspindėtas disputo turinys. Daugiau skaitykite: Copleston Frederick SJ. A History of Philosophy, vol. II. New York: The Newman Press, 1950. Gilson Etienne. History of Christian Philosophy in the Middle Ages. London: Sheed and Ward, 1989. Mandonnet Pierre. Chronologie des questions disput ées de saint Thomas d.Aquin. // Revue thomiste, XXIII, 1928. Žilionis J.Scholastika XIII a. Europos universitetuose. // Logos. Nr. 45 (2006) . Weisheipl J. OP. Friar Thomas d‘Aquino. His life, Thought, and Work. New York, 1974. 6. Projektinė veikla ir vertinimas Kaip dirbti projektų metodu? Projektas – tai planinga, sisteminga, organizuota veikla, galinti peraugti į pastovią, nukreipta į unikalaus tikslo siekimą atliekant užduotis, turinti savo pradžią ir pabaigą. Projektinė veikla – tai mokymosi metodas, kurio tikslas – rengti mokinius gyvenimui, išmokyti žiniomis naudotis praktiškai. Tai – darbo ir mokymo(si) būdas, skatinantis mokinius sieti mokymąsi su tikrove ieškant reiškinių prasmių sąsajų, pratinantis dirbti grupėje, su kitais sprendžiant vieną aktualią problemą. Projektinė veikla susitelkia į tai, kas nežinoma, bet siekiama tirti, pažinti, pasimokyti, įgyti naujų žinių. Tai ugdo mokinių savarankiškumą, žadina iniciatyvą, drąsą veikti konkrečioje veikloje, planuoti veiklos žingsnius, juos įgyvendinti ir įsivertinti galutinį rezultatą. Šis metodas suteikia žymiai daugiau autonomijos besimokantiems, tai skatina geriau išmokti. Projektas nėra vienkartinė mokymo(si) užduotis. Tai mokytojo siūloma kryptinga veikla, padedanti mokiniams iš(si)ugdyti tam tikrų įgūdžių, gebėjimų įsąmoninant ir taikant žinias. Su mokiniais reikėtų iš anksto susitarti dėl veiklos sąlygų, priemonių, laiko, veiklos būdų, laukiamų rezultatų. Turėtų būti aiški projekto tema, tikslas, užduotys, pagrindinės idėjos (problemos), klausimai, projekto planas ir vertinimas. Mokytojas yra įkvėpėjas, konsultantas ir veiklos partneris. Projektinė veikla – tai aktyvi, kūrybiška mokymosi forma, padedanti informacijos sraute atsirinkti tai, kas yra svarbiausia. Tai mokymasis gyvenimo realybėje apmąstant ir pritaikant teoriją ir patirtį mokantis planuoti, organizuoti veiklą, analizuojant ir vertinant pasiektus rezultatus. Galimi įvairūs projektiniai darbai: mokslo tiriamieji, meniniai kūrybiniai, socialiniai kultūriniai. Siekiant dorinio ugdymo tikslo ir organizuojant socialinius kultūrinius projektus svarbi moralės ir (ar) religijos požiūriu grindžiama asmens idealo samprata, kai išryškinamas žmogaus dvasinio pasaulio tobulėjimas. Taigi projektas – kryptinga ir organizuota mokinių veikla, kurios tikslas – skatinti mokinius bendradarbiauti ir bendrauti, kurti, būti savarankiškus, norėti pažinti aplinką, domėtis mokslo naujovėmis, analizuoti literatūrą, rinkti informaciją, stiprinti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus. Pagal trukmę projektai gali būti skirstomi į trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius (kelerių metų). Projektinės veiklos uždaviniai: • padėti mokytis, taikyti įvairius mokymosi ir tyrimo metodus; • planuoti ir organizuoti darbą; • perteikti mokiniams projektinio darbo atlikimo ir aprašymo, pristatymo ypatumus; • rinkti ir naudoti reikiamą literatūrą; • sisteminti didelės apimties medžiagą; • mokytis integruoti įvairių dalykų žinias ir patirtį; • kritiškai vertinti informaciją, mokslo naujoves, jas sieti su gyvenimu; • bendradarbiauti sprendžiant iškeltus uždavinius; • kūrybingai dirbti; • ugdyti atsakomybės jausmą; • skatinti mokinių motyvaciją. Atliekant projektinį darbą svarbūs planavimo, informacijos rinkimo ir jos sisteminimo, apipavidalinimo, aprašymo, projekto pristatymo ir jo vertinimo etapai. Aprašant projektinį darbą reikėtų nepamiršti svarbiausių dalių: pavadinimo (nurodant darbo vadovą, jei yra – recenzentą, miesto pavadinimą, metus), turinio, įvado, dėstymo (literatūros apžvalga, darbo tikslas ir uždaviniai, tyrimų medžiaga ir metodika, darbo rezultatai ir jų analizė), išvadų, literatūros sąrašo, santraukos, priedų (pavyzdžių, lentelių, schemų, diagramų, brėžinių, iliustracijų, nuotraukų ir kt.). Antraštiniame lape esantis darbo pavadinimas turi būti trumpas, tikslus ir aiškus. Jis turi atitikti darbo turinį. Darbo turinys rašomas po antraštinio puslapio. Turinyje įvadinių dalių, skyrių ir baigiamųjų dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, o potemių, poskyrių – mažosiomis. Įvade pateikiamas trumpas tiriamojo objekto apibūdinimas, suformuluojama problema. Svarbu pagrįsti temos aktualumą, darbo tęstinumą. Įvade gali būti padėka asmenims, prisidėjusiems rengiant darbą. Literatūros apžvalgos nereikėtų atsieti nuo perskaitytų straipsnių, knygų, surinktos informacijos analizės. Mokinys turėtų vertinti, analizuoti sukauptą medžiagą, lyginti duomenis – neužtenka referuoti kitų autorių mintis. Baigiant apžvalgą reikia padaryti išvadas, kuriomis remiantis formuluojamas tyrimo tikslas, uždaviniai ir parenkami metodai, darbo rezultatai ir jų analizė. Darbo tikslas ir uždaviniai rašomi atskirame puslapyje. Formuluojamas dažniausiai vienas darbo tikslas, kuris pagal prasmę turi atitikti darbo pavadinimą ir turinį. Tikslas pasiekiamas realizavus numatytus konkrečius uždavinius. Nurodomi tik pagrindiniai uždaviniai, kurie turi atsispindėti darbo rezultatuose, jų aptarime ir išvadose. Turi būti aprašyta tyrimo medžiaga (kūrybiniam darbui atlikti reikalingos darbo priemonės ir medžiagos), kaip buvo atlikti tyrimai, pateikta tiek tikslios informacijos, kad kitas tyrėjas galėtų pakartoti ir, jei reikia, įsitikinti duomenų teisingumu. Čia turėtų atsispindėti, kaip buvo sprendžiama problema. Pateikiant pagrindinę projekto dalį – darbo rezultatus ir jų analizę (kūrybinio darbo rezultatas gali būti filmas, paveikslas, nuotraukos ar jų paroda, laikraštis, žurnalas ir kt.) – svarbiausia apibūdinti, kas buvo atrasta. Apibendrinant rezultatus atskleidžiami dėsningumai, tarpusavio ryšiai, bendrumai, skirtumai ir išimtys. Darbo pabaigoje suformuluojamos aiškios konkrečios išvados, kurios turi sietis su tyrimų rezultatais. Kiekvieną darbo uždavinį atspindi 1–2 išvados. Čia turi būti aišku, ką reiškia atliekant tyrimą gauti rezultatai. Literatūros sąrašas turi būti pateiktas tvarkingai: pirmiausia nurodant Šventąjį Raštą ir Bažnyčios dokumentus, paskui kitą naudotą literatūrą. Santraukoje trumpai aprašomas tyrimo objektas, darbo tikslas, kokie pagrindiniai rezultatai ir jų reikšmė. Pristatant projektą (įvairia forma: stendinis pranešimas, pristatymas žodžiu ir pan.) reikia nepamiršti pasakyti darbo tikslo, uždavinių, išvadų, problemų, su kuriomis teko susidurti, atliekant darbą. Tiriamojo darbo vertinimas 1. Moksliškumas (gebėjimas remtis moksline literatūra, duomenų lyginimas ir analizė, mokslinės metodikos taikymas ir eksperimento kokybė, apibendrinimas). 2. Darbo tęstinumas, savarankiškumas (darbo sąsaja su anksčiau vykdytais tyrimais, jei tokie buvo, ir numatomos plėtojimo galimybės). 3. Tyrimų ryšys su gyvenimu (mokslinių duomenų atskleidimas, visuomenės informavimas, renginių organizavimas ir kita praktinė veikla – talkos, ekskursijos ir kt.). 4. Kalbinė raiška (stilius, kalbos raiškumas, maketavimas). Kūrybinio darbo vertinimas 1. Pasirinktos dalyko rūšies specifikos išmanymas. 2. Išradingas ir tikslingas pasirinktos technikos panaudojimas. 3. Darbo temos ir idėjos atskleidimas. 4. Kaip estetiškas darbo pateikimas ar eksponavimas atitinka pasirinktos dalyko rūšies specifiką. Projektinis darbas pateikiamas atsižvelgiant į bendruosius lietuvių kalbos kultūros reikalavimus. Pristatymo vertinimas 1. Tikslingas ir informatyvus laiko naudojimas (nustatytos kelios minutės). 2. Išsamūs ir glausti atsakymai į klausimus. 3. Estetiška vaizdinė informacija. 4. Kalbos kultūra. 5. Projektinio darbo aprašas. Svarbu yra projektinio darbo problema, darbo planavimas ir eiga, patirtis, laukiami rezultatai, sprendimai ir išvados. Projektinės veiklos aprašo schema pateikiama priede. Vertinant projektinį darbą reikėtų atsižvelgti į: • temos rinkimosi pagrįstumą, vertingumą, moksliškumą, originalumą; • ar tikslas, uždaviniai, pasirinkti šaltiniai, metodika atitinka pasirinktą temą; • ar projekto darbas atitinka numatytą veiklos etapą ir planuotą laiką; • tiriamosios veiklos kokybę – ryšį su gyvenimu; • iškeltų problemų sprendimų tinkamumą ir originalumą; • išvadų tikslingumą, pagrįstumą; • mokinio savarankiškumą, stropumą, kūrybiškumą; • projektinio darbo aprašymo nuoseklumą, aiškumą, logiškumą, tikslumą, estetiškumą, raštingumą; • gebėjimą atrinkti ir susisteminti reikiamą medžiagą iš įvairių šaltinių; • gebėjimą naudoti informacines technologijas; • darbo pristatymo kokybę (kalbos aiškumą, taisyklingą, pristatymo glaustumą, informatyvumą, vaizdinės medžiagos tikslingumą, atsakymus į klausimus). Projektinę veiklą galima vertinti etapais: I etapas – projekto plano sudarymas, problemos suformulavimas, literatūros pristatymas; II etapas – pusės projektinio darbo pristatymas – temos nuoseklumas, tyrimo eiga, mokinio pastangos, kūrybiškumas; III etapas – viešas projektinio darbo pristatymas ir projektinės veiklos aprašo pateikimas. Kiekviena mokykla gali susidaryti savo vertinimo kriterijų lenteles ir nustatyti vertinimo formą (žr. priedus). Mokykloje svarbu turėti bendrai priimtus vertinimo principus. Tikybos mokymo projektai gali būti įvairūs: vieni nukreipti pažinti, tyrinėti, kiti nukreipti į socialinę ir dvasinę pagalbą, treti į tarpdalykinę integraciją ir kūrybinę bei meninę raišką. Daugiau skaitykite Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004. Šiaučiukienė L., Visockienė O., Talijūnienė P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2006. Tamošiūnas T. Projektų metodas ugdymo praktikoje. Šiauliai: ŠU, 1999. Šilutės pirmosios gimnazijos mokinių projektinių darbų rašymo ir gynimo aprašas: www.pirmojigimnazija.lt/failai/projektai-aprasas.doc Vilniaus Jėzuitų gimnazijos projektinių darbų vertinimo metodika: http://www.vjg.lt/modules.php?name=Downloads&d_op=viewdownload&cid=8 Priedai Mokyklos pavadinimas Dalykas TRUMPAS PROJEKTO APRAŠAS Projekto tema Tikslas Uždaviniai Laukiamas rezultatas Dalyviai Metodai Projekto eiga Priemonės Literatūra Projekto atlikimo data Tiriamojo darbo vertinimas Vilniaus Jėzuitų gimnazija Eil. nr. Vertinimo kriterijai Darbo vadovas Recenzentas 1. Darbo struktūra ir maketavimas (iki 6 taškų) Pavadinimo ir darbo turinio atitikimas. Įvadas (problemos atskleidimas, aktualumo pagrindimas, hipotezės iškėlimas, susipažinimas su nagrinėjamos temos literatūra). Tikslas ir uždaviniai. Metodika, medžiagos, priemonės. Darbo rezultatas, jų analizė. Išvados. Literatūra. Formatas. Rašto kultūra. 2. Moksliškumas (iki 6 taškų). Gebėjimas remtis moksline literatūra. Duomenų lyginimas ir analizė. Mokslinės metodikos taikymo kokybė ir eksperimento atlikimo kokybė. Apibendrinimas. 3. Darbo tęstinumas, savarankiškumas (iki 3 taškų). 4. Tyrimų ryšys su gyvenimu (iki 5 taškų). Tyrimo rezultatų reikšmė ir panaudojimas socialinėje aplinkoje (gimnazijoje). Mokslinių duomenų atskleidimas. Visuomenės informavimas. Renginių organizavimas. Iš viso Mokinių pasiekimų vertinimas baigus modulio programą 1. Modulio Filosofinė etika diagnostinių užduočių pavyzdžiai I UŽDUOTIS (Teisingai atlikęs šią užduotį gali surinkti 10 balų.) Išspręsk kryžiažodį (į atitinkamus langelius įrašyk teisingus atsakymus): 1↓ 2→ 3→ 4→ 5→ 6→ 7→ 8→ 9→ 10→ 1. Teigiamos arba neigiamos žmogaus pažiūros, nusistatymai, išreiškiantys tam tikras vertybes, kuriomis žmogus tiki ir vadovaujasi. 2. Vokiečių filosofas – kategorinio imperatyvo autorius. 3. Priemonė, kuria visuomenė reguliuoja savo narių, nesilaikančių įsakymų ar taisyklių, elgesį. 4. Teigiamas ar neigiamas nusistatymas, daugelio nuomonė apie asmenis ar asmenų grupes, taikomi daugeliui panašių objektų, nekreipiant dėmesio į tų objektų skirtumus ir jų individualumą. 5. Dorovinio atsakingumo už savo poelgius jausmas, jų vertės įsisąmoninimas. Vidinis žmogaus elgesio vertintojas, sprendžiantis apie mūsų veiksmų dorovinę prasmę. 6. Moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kuriai pritariama praktiškai. 7. Teigiama būsena, subjektyvus pilnatvės jausmas, pasireiškiantis džiugesiu, dvasine pusiausvyra. Kyla visiškai ar tik iš dalies patenkinus poreikius. 8. Graikų filosofas – aukso vidurio taisyklės autorius. 9. Politinė santvarka ir žmonių gyvenimo forma, kai įstatymais užtikrinama visų piliečių laisvė ir lygybė. 10. Būsena, kai jautiesi nesuvaržytas, turi teisę galvoti, kalbėti ir elgtis savo nuožiūra. II UŽDUOTIS (Puikiai atlikęs šią užduotį gali surinkti 20 balų.) Moralinė dilema kyla tada, kai žmogui reikia priimti sprendimą ir pasirinkti iš keleto priešingų situacijų. Tai, kokį dilemos sprendimą renkasi žmogus, priklauso nuo jo vertybių, įsitikinimų, požiūrio. Nėra vieno teisingo atsakymo į dilemoje pateiktą klausimą. Priklausomai nuo pateiktų argumentų, visi atsakymai gali būti teisingi. Vertinant tavo atsakymus į klausimą, daugiausiai dėmesio bus kreipiama į tai, kaip argumentuosi vienokį ar kitokį savo pasirinkimą. Gali pateikti ir keletą pasirinkimo variantų, tik būtinai parašyk, kodėl būtent tokie sprendimai tau atrodo tinkamiausi. Perskaityk žemiau pateiktas moralines dilemas. Atsakyk į pateiktus klausimus. I moralinė dilema: Įsivaizduok, kad vieną rytą atsibundi ligoninėje. Lovoje šalia tavęs guli smuikininkas genijus. Judviejų gyvybiniai organai sujungti įvairiais vamzdeliais. Medikai tau paaiškina, kad smuikininkas smarkiai serga, o tu buvai pagrobtas todėl, kad esi vienintelis, kuris gali išgelbėti jo sveikatą. Kad smuikininkas visiškai pasveiktų, tau reikia gulėti prie jo prijungtam devynis mėnesius. Kaip pasielgsi? Klausimai: 1. Kurį iš dilemoje pateiktų variantų renkiesi (arba koks yra atsakymas į dilemoje pateiktą klausimą)? 2. Aprašyk savo mąstymo procesą: kokių minčių kilo pirmiausia? Ar gerai pagalvojus jos pasikeitė? Jei pasikeitė, tai kaip ir kodėl? Kodėl pasirinkai būtent tokį galutinį sprendimą? Kokius padarinius sukels pasirinktas elgesys? Pateik argumentų, kodėl būtent toks sprendimas tau atrodo tinkamiausias. 3. Išvardyk, kokios dorinės ir etinės vertybės slypi šioje dilemoje (pvz.: atsakomybė, pagarba, sąžiningumas ir t. t.). III UŽDUOTIS. Išanalizuok moralinę dilemą (iškelk vieną ar kelis probleminius klausimus, pateik galimus moralinės dilemos sprendimo būdus ir savo samprotavimus pagrįsk). (Puikiai atlikęs šią užduotį gali surinkti 20 balų.) Įsivaizduok, kad esi žymus istorikas. Dvi daugybę metų kariavusios šalys, skatinamos tarptautinių organizacijų, ką tik pasirašė taikos sutartį, tačiau konfliktas dar nėra visiškai užgesęs. Rašydamas mokslinį darbą, randi aiškių įrodymų, kad dėl kilusio karo yra kalta šalis A. Niekas, išskyrus tave, to nežino. Tačiau jei atskleisi šiuos faktus, tarp šalių vėl kils karas. Tavo kaip profesionalo pareiga – visiems atskleisti istorinius faktus. Kaip pasielgsi? Parašyk samprotavimą iki 200 žodžių. IV UŽDUOTIS. Moralinės problemos iškėlimas. (Puikiai atlikęs šią sudėtinę užduotį gali surinkti 50 balų) 4.1. Perskaityk literatūros kūrinio ištrauką ir suformuluok ne mažiau kaip 3 klausimus, iškeliančius moralinę problemą. – Vieną gražią dieną, Džonatanai Livingstonai Žuvėdra, privalėsi suvokti, kad elgdamasis neatsakingai neišgyvensi. Gyvenimas paslaptingas ir mums nepažinus; aišku tik viena: atėjome į šį pasaulį maitintis ir kuo ilgiau išsaugoti savo gyvybę. Jokia žuvėdra nebuvo prieštaravusi Būrio Tarybai, bet Džonatanas ryžosi. – Jūs kalbate apie mano neatsakingumą? Mano broliai! – garsiai ir tvirtu balsu sušuko jis. – Kas begali būti atsakingesnis už tą, kuris, atradęs gyvenimo prasmę ir aukščiausią tikslą, jais seka? Tūkstančius metų mes naršydavome vandenyno platybes ieškodami žuvų galvų, o dabar mums atsivėrė gyvenimo prasmė – galime mokytis, atrasti ir būti laisvi! Suteikite man galimybę, leiskite parodyti, ką atradau... Būrys sustingo kaip stabo ištiktas. R. Bachas 1. 2. 3. 4.2. Išanalizuok P. Breigelio paveikslą Aklieji ir suformuluok ne mažiau kaip 3 klausimus, iškeliančius moralinę problemą. 1. 2. 3. 4.3. Išanalizuok filosofinį tekstą ir suformuluok ne mažiau kaip 3 klausimus, iškeliančius moralinę problemą. Asmeninio pasirinkimo idealas numato, kad, be pasirikimo, esama kitų reikšmingų dalykų. Tas idealas negali būti vienas, nes jis yra reikalingas dalykų reikšmingumo horizonto, padedančio apibrėžti prasmingus asmeninės savikūros aspektus. Pasak Nyčės, esu tikrai didelis filosofas, jei keičiu vertybių skalę. Tačiau tai reiškia, kad turiu iš naujo apibrėžti vertybes, susijusias su svarbiais klausimais, o ne kaitalioti McDonaldo meniu ar kitų metų kasdienių rūbų madą. Gyvenimo prasmės siekiantis subjektas, bandydamas prasmingai apsibrėžti, turi gyventi svarbių klausimų horizonte. Tik gyvendamas pasaulyje, kuriame išties svarbu istorija, gamtos reikmės, mano artimųjų poreikiai, pilietinės pareigos, Dievo pašaukimas ar dar kas iš tų nepaprastai svarbių dalykų, aš galiu taip apsibrėžti savo tapatybę, kad ji nebūtų triviali.* Ch. Taylor * Trivialus – paprastas, prastas, nuvalkiotas, kasdieniškas. 1. 2. 3. 4.4. Apibendrink šių trijų užduočių bendrą problemą ir sukurk moralinę dilemą. Iki 100 žodžių Problema: Dilema: V UŽDUOTIS. Moralės problemos sprendimo filosofiniai pagrindai. (Tai gali būti individuali užduotis arba grupės projektas). Nėra etikos teorijos, kuri pateisintų vagystę. Tačiau konkrečioje situacijoje gali kilti sudėtinga moralės dilema. Pamąstykite, kaip vertintumėte vyro poelgį, spręsdami garsiąją Heinzo dilemą (pagal M. Kohlbergą). Europoje viena moteris, serganti vėžiu, buvo netoli mirties. Gydytojo nuomone, ją išgelbėti galėjo vieninteliai vaistai, kuriuos buvo sukūręs garsus miesto vaistininkas. Tų vaistų pagaminimas buvo brangus (200 $), bet vaistininkas dar dešimt kartų padidino vaistų kainą (2 000 $) už kiekvieną vaistų dozę. Sergančios moters vyras Heinzas visų pažįstamų prašė paskolinti pinigų, bet surinko tik pusę reikiamos sumos, apie 1 000 $. Jis pasakė vaistininkui, kad žmona miršta ir paprašė vaistus parduoti pigiau arba leisti trūkstamą sumą sumokėti vėliau. Tačiau vaistininkas atsisakė nuleisti kainą arba duoti vaistus į skolą, nes norėjo uždirbti ir gauti pelną už savo išrastus vaistus. Heinzas, apimtas nevilties, įsilaužė į to vyro vaistinę ir pavogė vaistus savo žmonai. Atsakykite į dilemos sprendimo klausimus ir pagrįskite savo nuomonę: 1. Ar galėjo Heinzas taip pasielgti? Kodėl? ....................................., nes ............................................................................................................ 2. Jeigu Heinzas žinotų, kad jį pagaus policija, ar būtų įsilaužęs į vaistinę? Kodėl? ........................, nes ...................................................................................................................... 3. Įsivaizduokite, kad mirus žmonai Heinzas turėtų paveldėti nekilnojamąjį turtą. Kaip manote, ar jam apsimokėjo vogti vaistus, ar ne? .............................., nes ................................................................................................................... 4. Jeigu vietoj žmonos vėžiu sirgtų mylimas augintinis šunelis, ar Heinzas vogtų vaistus? O jeigu sirgtų jo vaikas? Arba kaimynas? Kodėl taip arba ne? ..................................., nes...................................................................................................... 5. Ar vaistų vagystė šiuo atveju yra nusikaltimas prieš įstatymą, ar tai yra moralinė nuodėmė? Kodėl taip arba ne? .................................., nes .............................................................................................................. 6. Ar visi žmonės privalo laikytis įstatymų, nepaisydami aplinkybių? Ar įstatymai absoliučiai teisingi? Kodėl taip manote? ................................. todėl, kad .................................................................................................. 7. Ar žmonės privalo daryti viską, kad išgelbėtų kitų žmonių gyvybę ir prigimtinę teisę gyventi? Kaip tai susiję su Heinzo atveju? .............................., nes ............................................................................................................... Pabandykite pagrįsti teoriškai ir sumodeliuoti, kokių argumentus pateiktų skirtingų filosofinių mokyklų atstovai, spręsdami šią Heinzo dilemą (pagal M. Kohlbergą). Teorija Argumentai Jūsų komentarai ir argumentų vertinimas Hedonizmas Prieš vagystę Utilitarizmas Prieš vagystę Dorybių etika Prieš vagystę Socialinio teisingumo etika Prieš vagystę Feminizmo etika Prieš vagystę Humanizmas Prieš vagystę Vertinimo kriterijai 1. Filosofinės etikos žinių ir supratimo taikymas. 2. Kritinio mąstymo gebėjimo raiška. 3. Argumentų pagrįstumas ir nuoseklumas. Argumentuotai atsakę į visus klausimus galite gauti aukščiausią įvertinimą. Parengė Vilniaus miesto etikos metodinio būrelio mokytojai 2. Modulio Profesinė etika diagnostinių užduočių pavyzdžiai I UŽDUOTIS. Profesinės etikos dalyko žodynas. Pateikta užduotis gali būti atlikta individualiai arba kaip grupinis projektas. Per tam tikrą laiką (pvz., per 30 min.) reikia papildyti pateikiamą žodyną būtinomis Profesinės etikos dalyko studijoms sąvokomis ir jas paaiškinti. Elgesys – susijusių veiksmų visuma. Gyvenimo kokybė – žmonių materialinių, socialinių ir kultūrinių sąlygų įvertinimas, jų palyginimas su tam tikru visuomenėje pasiektu standartu. Interesas – reikšmingumas, domėjimasis kuo nors. Konfliktas – priešingų grupių, interesų, pažiūrų susikirtimas. Kvalifikacija – žmogaus gebėjimų ir įgūdžių visuma, reikalinga tam tikroms užduotims atlikti. Metodas – procesų ir reiškinių tyrimo priemonė. Motyvas – tiesioginis (sąmoningas arba ne ) veiksmo skatintojas ir pagrindėjas. Normos – ekspektacijos lūkesčiai ir standartai, realizuojami žmonėms tarpusavyje sąveikaujant. Poreikis – individo, socialinės grupės reikmė, socialinio aktyvumo priežastis. Sankcijos – bausmės arba skatinimai, skiriami už normų laikymąsi ar jų nesilaikymą. Gali būti skiriamos neigiamos (bausmės) ir teigiamos (premijos, pareigos, aukštesnis socialinis statusas) sankcijos. Stereotipas – supaprastinta kategoriška prielaida apie rasę, tautą, lytį, profesiją ir kt. Vertybės – strateginiai veikimo orientyrai, viešai priimti įsitikinimai, susiję su tikslais, kurių reikia siekti, pagal kuriuos galima atskirti geidžiamą nuo negeidžiamo, gerą nuo blogo ir kt. Vertybių konfliktas – situacijos, kai viena vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja. Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 1) Pasirinktų sąvokų vertinimas, ar pasirinktos sąvokos yra iš Profesinės etikos žodyno? 2) Ar pasirinktos sąvokos yra esminės Profesinės etikos dalykui mokėti ir suprasti? II UŽDUOTIS. Atvejo analizė. Socialinė atsakomybė Socialinė atsakomybė – sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų forma; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms. Socialinė atsakomybė reiškia, kad garbingi profesionalai, priimdami sprendimus, atsako už kiekvieną savo veiksmą, kuris veikia žmones, bendruomenes, gamtą. Neigiama verslo arba valstybės įstaigų įtaka žmonėms, visuomenei, gamtai turi būti pripažįstama, padaryta žala atlyginama iš bendrovės pelno arba iš valstybės biudžeto lėšų. FILANTROPINĖ ATSAKOMYBĖ Pagerinti bendruomenės (savivaldos, valstybės, regiono, pasaulio lygiu) narių gyvenimo kokybę. Raskite pavyzdžių Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. ETINĖ ATSAKOMYBĖ Įsipareigoti daryti tai, kas yra teisinga, moralu ir etiška. Raskite pavyzdžių Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ Įsipareigoti laikytis įstatymų, nevengti sankcijų už įstatymų pažeidimus. Raskite pavyzdžių Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. EKONOMINĖ ATSAKOMYBĖ Gauti pelno. Sustiprinti valstybės ekonomikos pagrindus. Vengti žalos. Raskite pavyzdžių Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. EKOLOGINĖ ATSAKOMYBĖ Siekti subalansuotos plėtros – prisidėti prie darnaus vystymosi. Vengti žalos aplinkai. Raskite pavyzdžių Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Socialinės atsakomybės sampratos analizei rekomenduojama taikyti segtuvo arba aplanko metodą. Tai gali būti grupinis (rekomenduojama) arba individualus projektas. Pirmasis etapas. Grupė mokinių apie kiekvieną iš lentelėje išvardytų socialinės atsakomybės rūšių keletą savaičių renka medžiagą ir sega ją į segtuvą. Antrasis etapas. Mokiniai turi apsvarstyti surinktus pavyzdžius ir, vadovaudamiesi atvejų atrankos kriterijais, išrinkti tinkamiausius atvejui analizuoti: • Kiek šis pavyzdys tinkamas aptariant socialinės atsakomybės teorinius klausimus. Kokios bendrosios etikos teorijos skatino XX a. antroje pusėje Vakarų pasaulio visuomenes suformuoti socialinės atsakomybės principą kaip pamatinį verslo, politikų ir valstybės tarnautojų etikoje? Ar atrinktas pavyzdys leis apsvarstyti filosofinius filantropinės, etinės, teisinės, ekonominės, ekologinės atsakomybės motyvus? • Kiek tipiškas yra atrinktas pavyzdys? Jei tai neigiamas atvejis (neatsakingų verslo, politinių, vykdomosios valdžios sprendimų), tai kiek dažni panašūs atvejai? Jei tai teigiamas atvejis, kiek Lietuvos verslo, politinė, teisinė ir administracinė aplinka palanki tokiems atvejams tapti dažnesniems? • Kiek atrinktas pavyzdys leidžia analizuoti atskiro žmogaus – garbingo profesionalo įtaką verslo organizacijoms ir valstybės įstaigoms, priimant socialiai atsakingus sprendimus ir juos įgyvendinant? Trečiasis etapas. Mokiniai ruošiasi pristatyti atvejo analizę. Kadangi atvejo analizės tyrimai dar vadinami interpretaciniais tyrimais, tai būtina svarbiausią dėmesį kreipti į analizuojamos situacijos ir profesionalų elgesio motyvacijos ryšius, kurie lemia analizuojamo atvejo patirties vertinimą. Atvejo analizės pagrindas – sprendimų, kurie yra kiekvieno atvejo pamatinė priežastis, analizė. Mokiniams siūloma standartinė sprendimų analizės matrica: III UŽDUOTIS. Neigiamo atvejo analizė. Atvejis iliustruoja, tačiau nieko neįrodo Apie vidurkį: jei viena koja stojame į ugnį, kita – ant ledo, ar tai reiškia, kad mums nei šilta, nei šalta? Kai susiduriame su neetiška verslo, mokslo, švietimo ar sveikatos apsaugos sistemų, žiniasklaidos, politikos ar viešojo administravimo veikla (veiklos tikslai, interesų derinimas, sprendimai ir jiems įgyvendinti pasirinktos priemonės), dažnai girdime, kad tai – tik pavieniai atvejai, kuriems nesudėtinga rasti atsvarą – labai teigiamus pavyzdžius. Profesinė etika yra taikomoji etikos teorija, taigi – mokslas. Moksle pavyzdžiai (atvejai) gali inspiruoti mokslinius tyrimus, iliustruoti teorines išvadas, bet atvejai nieko neįrodo ir teorinių teiginių nepagrindžia. Pasinaudokite turimais Atvejo analizės aplankuose pavyzdžiais. Keliais sakiniais pasamprotaukite tema: „Neetiškos profesinės veiklos atvejai versle, politikoje, moksle, švietimo, sveikatos apsaugos sistemose, žiniasklaidoje, viešajame administravime, kurie gali padaryti nepataisomos žalos profesijos prestižui, piliečių pasitikėjimui institucijomis. Pavieniai neigiami atvejai padaro daugiau žalos, nei gausūs teigiami pavyzdžiai, kurie gerina profesijos įvaizdį ir prestižą.“ ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ Pateikite neigiamo atvejo pavyzdį ir argumentuokite, kodėl tai yra esminis pavyzdys kaip kompromituojamas profesijos prestižas pasirinktu atveju. Pagrįskite, kodėl taip vertinate. Pasinaudokite neigiamų profesinės etikos atvejų analizės gairėmis. Atvejų konteksto analizės gairės Paaiškinimas Nauda ir etika Kokia naudos kaina? Ar būna per brangi nauda? Kokią naudą velniai gaudo? Teisingumas Kaip manote, ar profesinės privilegijos modernioje demokratinėje visuomenėje gali didinti profesijos patrauklumą ir prestižą? Pažado laikymasis Kokius etinius padarinius sukelia pažadų netesėjimas? Įtartinas pasiūlymas Kokie profesinės veiklos pasiūlymai turi būti vertinami kaip nepriimtini? Kompromitavimas Pateikite pavyzdžių, iliustruojančių pasirinktos profesijos prestižo kompromitaciją. Nesėkmių analizė Kurių profesijų atstovų nesėkmes labiausiai mato visuomenė? Ar visada žiniasklaidos priemonės nesėkmes analizuoja nešališkai ir kompetentingai? Kokia tokios analizės reikšmė profesionalams? Įžeidimas Jei žmogų galima įžeisti net to nenorint, kurių profesijų atstovai privalo būti labai taktiški, demonstruoti geras manieras ir puikiai išmanyti profesinį etiketą? Pažeminimas Nieko nėra žmogui skausmingesnio kaip pažeminimas. Kaip manote, kodėl profesijos prestižą ir patrauklumą kai kurie žmonės sieja su galimybe žeminti kitus? Kategoriškumas Ar tikrai kategoriškumas liudija nepagarbą aplinkiniams ir nepasitikėjimą savo profesionalumu, skatina agresyvų gynybišką elgesį? Kuklumas Kaip atskirti kuklumą ir nepasitikėjimą savo profesinėmis kompetencijomis ir gebėjimais (pasyvų gynybiškumą ir susigūžimą)? Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 1. Pasirinktų atvejų vertinimas (ar pasirinktas analizei atvejis leidžia aptarti esmines profesinės etikos problemas); 2. Problemų lauko tyrimas (kiek esmingos, tipiškos išskiriamos problemos). 3. Konteksto ir faktų atskyrimas ir apibūdinimas. 4. Filosofinės etikos žinių panaudojimas. 5. Kritinio mąstymo gebėjimų raiška. 6. Argumentacijos pagrįstumas ir nuoseklumas. 7. Atvejo analizės ir interpretacijos kūrybiškumas ir originalumas. IV UŽDUOTIS. Profesinės etikos problemų sprendimo filosofinė metodologija. (Tai sudėtinga užduotis, todėl rekomenduojama kaip „namų darbai“. Gali būti pateikiama kaip individuali užduotis arba kaip grupinis projektas.) Nerasime tokios profesinės etikos teorijos, kuri pateisintų kyšius profesionalams. Pabandykite sumodeliuoti ir teoriškai pagrįsti, kokių argumentų pateiktų skirtingų filosofinių mokyklų atstovai, smerkdami kyšių davimą ir ėmimą. Teorija Argumentai Jūsų komentarai ir argumentų vertinimas Utilitarizmas Deontologija Dorybių etika Feministinė etika Reliatyvistinė etika Pragmatizmo etika Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 3. Filosofinės etikos žinių taikymas. 4. Kritinio mąstymo gebėjimų raiška. 5. Argumentacijos pagrįstumas ir nuoseklumas. 3. Modulio Šeimos etika diagnostinių užduočių pavyzdžiai Remiantis Bloom’o taksonomija, parengti skirtingo sunkumo užduočių pavyzdžiai, kuriais mokytojai galėtų remtis atsižvelgdami ne tik į programos reikalavimus, bet ir į kitus aspektus (klasės ypatybes, individualius mokinių skirtumus, mokymosi stilių ypatumus ir t. t.). Kai kurios 3–4 taškų užduotys gali būti tiek individualus, tiek grupės darbas, atliekamas klasėje ar namuose ir pateikiamas mokytojo rekomenduota ir (ar) mokinio pasirinkta forma (esė, referatas, pristatymas, atvejo analizė ir t. t.) Rekomenduojama taikyti kaupiamąjį vertinimą. Užduočių pavyzdžiai 1 taško užduotys, skirtos mokinių mokėjimui, jų gebėjimui teigti, atkartoti, apibrėžti įvertinti. a) Apibrėžkite, kokia šeimos forma vadinama monogamija? .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. b) Pažymėkite, koks šeimos modelis vadinamas simetriniu: 1) kai sutuoktiniai gyvena skirtingose šalyse; 2) kai vyras uždirba pinigus, o žmona rūpinasi namais ir vaikais; 3) kai vyras ir žmona dirba ir kartu rūpinasi namais ir vaikais. c) E. Fromas, klasifikuodamas meilės formas pagal objektą, išskiria brolišką, motinišką, .........................................................., meilę sau, meilę Dievui. Vietoj taškučių įrašykite nepaminėtą meilės formą. d) Įvardykite, kokias žinote šeimos funkcijas? • • • • • • 2 taškų užduotys, skirtos mokinių suvokimui, jų gebėjimui klasifikuoti, paaiškinti, interpretuoti įvertinti. a) Nusibraižykite Venn’o diagramą ir, naudodamiesi ja, palyginkite feministinės ir krikščioniškosios etikos krypčių atstovų požiūrius į šeimą. Požiūrių skirtumus surašykite į skirtingus apskritimus (feministinės etikos – į kairįjį, krikščioniškosios etikos – į dešinįjį), panašumus – ten, kur persidengia apskritimai. b) Įrašykite senovės graikų išskirtas meilės formas: ..................... – meilė, kai geismas visiškai paklūsta žmoniškumui, kai gebama aukotis, kai mylimieji susilieja vienas su kitu dvasiškai. ...................... – meilė kupina švelnumo, nesąlygiškumo. ...................... – stichiškas ir aistringas įsimylėjimas, susijęs su nežabotu noru turėti geidžiamą objektą, pasiglemžti jį egoistiškai, nepaisant nieko. ..................... – meilė, prilygstanti draugystei, nugalima aistra ir sugebama susivaldyti. (žmoniškoji agapė, jausmų kupina eros, draugiškoji filija, rūpestingoji storge) c) Naudodamiesi pateiktais apibūdinimais, baikite pildyti lentelę: Nepilnoje šeimoje su vaikais gyvenančio tėvo ar motinos lytis; santuokos sudarymo pagrindas; tėvo (motinos) gyvenimas drauge; sutuoktinių skaičius ir lytis; sutuoktinių skaičius; sutuoktinio dominavimas; drauge gyvenančių sutuoktinių porų skaičius. Šeimos forma Klasifikavimo pobūdis Pilna, nepilna Monogaminė, poligaminė Poligininė, poliandrinė Patriarchalinė; „matriarchalinė“, egalitarinė Matrifokalinė, patrifokalinė Branduolinė (mažoji), išplėstinė (didžioji) Laisva valia sudaryta, konvencionali (tėvų valia) d) Remdamiesi šeimos politiką reglamentuojančiais dokumentais ir kitais šaltiniais (pvz., filosofiniais, sociologiniais, antropologiniais ir kt. tekstais), paaiškinkite santuokos ir šeimos santykį. Aptarkite galimus prieštaravimus. 3 taškų užduotys, skirtos mokinių analitiniams gebėjimams, taip pat gebėjimams kurti, modeliuoti, galvoti įvertinti: a) Remdamiesi Z. Baumano knygoje Likvidi meilė (2003) vaizduojama prekybos centro alegorija, aptarkite meilės, geismo ir trumpalaikio noro santykį. b) Remdamiesi lietuvių liaudies tradicijomis, sukurkite pasirinktos šeimos šventės scenarijų. Apgalvokite ne tik organizacinius, bet ir vertybinius šventės aspektus. c) Sukurkite trumpą filmuką (koliažą, pristatymą, karikatūrų albumą ir pan. ) apie kartų konfliktus. d) Siekdami išsiaiškinti, kaip Lietuvos žmonės (skirtingo amžiaus, lyčių ar net tautybių) vertina kohabitaciją, atlikite nedidelį tyrimą (tai gali būti apklausa raštu ar interviu). Pristatydami tyrimo rezultatus, interpretuokite juos remdamiesi skirtingomis etikos teorijomis. 4 taškų užduotys, skirtos mokinių kritinio vertinimo gebėjimams įvertinti. a) Remdamiesi lietuvių literatūros ir (ar) tautosakos kūriniais, aptarkite juose vaizduojamus „tradicinės“ (pvz., XIX a. – XX a. I pusės) šeimos santykius, išskirkite teigiamus ir neigiamus šių santykių bruožus. Savo nuomonę argumentuokite, remdamiesi istorinio, socialinio, kultūrinio konteksto ypatybėmis ir anuomet bei dabar vyraujančiomis etinėmis normomis. b) Tyrinėtojai teigia, kad šiais laikais meilė patiria vis daugiau prieštaravimų, pvz.: • Šiuolaikinių santykių problema – prieštara tarp individualizmo ir įsipareigojimo. • Įsipareigojimas ir pasitikėjimas remiasi tik partnerių tarpusavio susitarimu, neturi institucinio palaikymo, todėl dažnai yra labai trapūs. • Romantinė meilė yra feminizuota. • Meilės modeliai veikiami populiariosios kultūros. • Kultūrinius meilės modelius valdančios taisyklės tampa vis įvairesnės ir tarpusavyje prieštaringesnės. Pasirinkite vieną, Jūsų nuomone, aktualiausių prieštaravimų ir iliustruokite jį, remdamiesi įvairiais šaltiniais (spauda, ypač paaugliams ir jaunimui skirtais žurnalais, pvz., Panelė, Cosmopolitan, interneto portalais (pvz., YouTube ir kt.), TV laidomis). Kokių nepaminėtų prieštaravimų dar aptikote? c) Pasvarstykite, ar rutina yra santykių žudikė, ar – saugumo ir pastovumo garantas (galima remtis F. Nietzsches, A. Schopenhauerio, A. Giddenso mintimis). d) Remdamiesi spauda ir (ar) sociologiniais tyrimais, aptarkite atotolio šeimoms ir (ar) atskiriems jų nariams kylančias problemas. Aptarkite etinį šių problemų pobūdį. Kaip rekomenduotumėte šias problemas spręsti? 4. Modulio Etika ir kinas diagnostinių užduočių pavyzdžiai 1. Keliais sakiniais pasamprotaukite tema „Kinas kaip žiniasklaidos priemonė: kokias žmogaus galimybes jis pratęsia?“ ……………………………………………………………………………...................................... ……………………………………………………………………………...................................... ……………………………………………………………………………...................................... ……………………………………………………………………………...................................... ……………………………………………………………………………...................................... Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 1) Žiniasklaidos teorijos išmanymas. 2) Pagrindimo argumentai. 2. Kokiais filosofais remdamiesi ir kodėl būtent jais, analizuotumėte? (pasirinkite vieną iš trijų filmų): • Kūrybiškumo kaip prasmės paieškų problemą W. Wenderso filme Klaidingas judesys: ........................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................... • Pasitikėjimo ir išdavystės bendruomenėje problemą Larso von Treire’o filme Dogvilis: ........................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................... • Kūno ir sielos dermės problemą J. Schnabelio filme Skafandras ir drugelis: .......................................................................................................................................................... ......................................................................................................................................................... ......................................................................................................................................................... ......................................................................................................................................................... Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 1) Moralės filosofijos išmanymas. 2) Moralės filosofijos taikymas interpretuojant filmą. 3) Įžvalgų originalumas. 3. Remdamiesi E. Levino ir F. Dostojevskio mintimis apie vaikų ir tėvų santykius, palyginkite, kaip atskleidžiama tėvų ir vaikų santykių problema bent dviejuose iš čia pateiktų keturių filmų: D. Aranovskio Svajonių rekvijem, I. Bergmano Rudens sonata, A. Žebriūno Riešutų duona, M. Haneke Baltas kaspinas. ……………………………………………………………………………………….......................... ……………………………………………………………………………………….......................... ……………………………………………………………………………………….......................... ……………………………………………………………………………………….......................... ……………………………………………………………………………………….......................... Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 1) E. Levino ir F. Dostojevskio pagrindinių idėjų išmanymas. 2) Moralės filosofijos taikymas interpretuojant kiną. 3) Gebėjimas analizuoti lyginant filmus. 4. Prisiminkite A. Juzėno filmo Vilniaus getas siužetą ir raskite herojus, geriausiai atspindinčius K. Jasperso aprašytas kaltės rūšis: 1) Politinė ................................................., nes.................................................................... 2) Kriminalinė..........................................., nes................................................................... 3) Moralinė................................................., nes.................................................................. 4) Metafizinė..............................................., nes................................................................. Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 1) K. Jasperso kūrinio Kaltės klausimas išmanymas. 2) Moralės filosofijos taikymas analizuojant filmą. 3) Gebėjimas suprasti ir analizuoti filmo pasakojimą. 5. Pasirinkite vieną iš dviejų animacinių filmų: J. Norsteino Pasakų pasaka arba Z. Rybczynskio Tango, ir aptarkite stipriąsias animacijos ir multimodalumo (muzikos, vaizdo, teksto dermės) puses, atskleisdami gyvenimo rutinos ir kūrybiškumo kontrastą (galima remtis F. Nietzsche, A. Schopenhaueriu, A. Giddensu). ....................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................... ......................................................................................................................................................... Vertinimo kriterijai (dešimtbalė sistema) 1) Filosofijos supratimas. 2) Teorijos taikymas analizuojant filmą. 3) Gebėjimas suprasti ir analizuoti skirtingų priemonių derinimo viename kadre efektą, stiprinant norimą žinutę ar emociją. 5. Modulio Katalikybė ir pasaulio religijos diagnostinių užduočių pavyzdžiai 1. Parašyti 10–20 sakinių esė Kaip filosofija ir pasaulio religijos padeda atrasti gyvenimo prasmę sekuliariojoje visuomenėje. 2. Užpildyti lentelę Požiūris į šeimą įvairiose religijose: Religija Šeimos samprata Vyro ir moters vaidmenys Religiniai papročiai ir šventės šeimoje ISLAMAS JUDAIZMAS KRIKŠČIONYBĖ PASIRINKTA KITA RELIGIJA SEKULIARUS POŽIŪRIS 3. Sukurti „minčių voratinklį“ apie pagrindinių pasaulio religijų (islamo, judaizmo, krikščionybės ir kt.) šventų tekstų sąsajas (pvz., pavadinimas, parašymo kalba, struktūra, autorius, Dievo savybės, požiūris į žmogų, moralė, šventų tekstų paskirtis ir kt.). 4. Sukurti Pasaulio religijų ramybės dekalogą. 5. Įvardyti 4–5 priežastis, dėl kurių modernus žmogus patenka į dvasines aklavietes, ir pasiūlyti išeities kelius remiantis kultūros ir pasaulio religijų vertybėmis. Siūlymas. Mokiniai gali atsiskaityti už modulį ir gauti įvertinimą, kai atliks diagnostinę užduotį arba kai pristatys per mokslo metus įgyvendintą projektinę veiklą (pvz.: Gyvybė ir mirtis pasaulio religijose; Mokslas be tikėjimo yra luošas, o religija be mokslo – akla (A. Einšteinas); Ką pasakytų įvairių religijų šiuolaikiniai žmonės apie tikėjimo svarbą?; Jono Pauliaus II mintys jaunimui; Judaizmas Lietuvoje; Lietuvos karaimai ir dvasinis paveldas; Stačiatikių dvasingumo pėdsakai Lietuvos kultūroje; Krikščionių bendruomenių ženklai mano aplinkoje; Iškilios religijų asmenybės Lietuvoje ir kt.). 6. Modulio Pašaukimai gyvenimui diagnostinių užduočių pavyzdžiai 1. Sukurti gyvenimo aprašymą (CV), skirtą Dievui apie savo unikalumą. 2. Parašyti 10–20 sakinių esė Kas yra pašaukimas. 3. Trumpai suaktualinti Šv. Rašto palyginimo apie talentus (Mt 25,14–29) tekstą (žr. 1 priedą). 4. Užpildyti lentelę: Pašaukimai Tikslas Gyvenimo uždavinys Reikalingos savybės Būdai įveikti sunkumus Mano mintys apie pašaukimą PASAULIEČIAI MOTINYSTĖ (TĖVYSTĖ) KUNIGYSTĖ VIENUOLIS (-Ė) TAVO PASIRINKTA PROFESIJA 5. Sukurti elektroninės svetainės medį Ieškant dvasingumo arba maldą apie pašaukimus. Siūlymas. Mokiniai gali atsiskaityti už modulį ir gauti įvertinimą tada, kai atlieka diagnostinę užduotį arba pristato per mokslo metus įgyvendintą projektinę veiklą (pvz.: Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių...; Motinos Teresės pašaukimas; Įžymių šiuolaikinių žmonių profesijos mano aplinkoje; Profesijos etiketas; Mano parapijos socialinės tarnystės veikla; Mano svajonių Bažnyčia; Jauni šventieji; Jaunimo siekiai moderniame pasaulyje; Reliatyvizmo kultūra ir sąmoningo tikinčiojo pozicija; Dievo pėdsakai kasdienybėje ir kt.). Šaltinis Mt 25, 14–29 Palyginimas apie talentus 14 „Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. 15 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. 16 Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. 17 Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. 18 O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. 19 Praslinkus nemažai laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. 20 Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: „Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis.“ 21 Šeimininkas atsakė: “Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ 22 Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: “Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du.“ 23 Šeimininkas tarė: “Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ 24 Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: „Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. 25 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo.“ 26 Šeimininkas jam atsakė: „Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau.“ 27 Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. 28 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. 29 Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Mt_25– 251#251. 7. Modulio Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė diagnostinių užduočių pavyzdžiai 1. Suformuluokite penkis teiginius ir jais remdamiesi pagrįskite Šventojo Rašto išskirtinumą. 2. Užpildykite Biblijos veikėjus apibūdinančią lentelę (galima remtis Šv. Rašto tekstais): Biblijos veikėjas Šv. Rašto knyga Koks veikėjo santykis su Dievu? Kas per jį buvo atskleista? Kuo man artimas veikėjas? ABRAOMAS MOZĖ JEREMIJAS JĖZUS MARIJA PAULIUS 3. Šv. Rašto (Jn 20, 24–29) teksto (žr. 1 šaltinį) analizė ir interpretacija. Perskaitykite ištrauką ir įvardinkite, kokia teksto vieta jus palietė? Kokia pasakojimo pradžia ir pabaiga? Kokie yra pagrindiniai teksto veikėjai ir kokie jų santykiai? Kokia teksto prasmė išryškėja? Kaip Jėzus atsiliepė į Tomo abejones? Kuo yra reikšmingas Tomo atsakymas? Kas tau padeda suprasti, kad Jėzus yra Viešpats? Kaip tai veikia tavo gyvenimą? 4. Palyginkite Jėzaus Kalno pamokslo palaiminimus (Mt 5, 1–10) su duotais tekstais ir nurodykite, kas šiuos tekstus sieja (žr. 2–4 šaltinius)? Siūlymas. Mokiniai gali atsiskaityti už modulį ir gauti įvertinimą tada, kai atlieka diagnostinę užduotį arba kai pristato per mokslo metus įgyvendintą projektinę veiklą (pvz.: parašyti Penktąją evangeliją; Šv. Rašto vertimai į lietuvių kalbą; XXI a. krikščionis sekuliarioje visuomenėje; Ką reiškia šiandien būti pranašu?; Dievo Žodžio keliai, vedantys XXI a. krikščionį į gyvenimą; Šv. Rašto skaitymo būdai, padedantys įveikti dvasios alkį šiandien; dienoraštis Mano pokalbis su Dievu kasdienybės įvykiuose ir kt.). 1 šaltinis Tomo netikėjimas Ducio di Buoninsegeno paveikslas, nutapytas 1308 m. – 1311 m. Jn 20, 24–29 Netikintis Tomas 24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. 25 Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono, aš netikėsiu.“ 26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ 27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ 28 Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! 29 Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. 2 šaltinis Palaiminimų kalnas Galilėjoje (Izraelis) Palaiminimų kalnas – Kalno pamokslo vieta Vieta, kur Kristus sakė pamokslą apaštalams Mt 5, 1–10: KALNO PAMOKSLAS Palaiminimai 1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė: 3 „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. 4 Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. 5 Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. 6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. 7 Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. 8 Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. 9 Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. 10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. 11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus. Paaiškinimai: 1 Mt 5,3-5,12: Palaiminti – tikrai laimingi. Šie palaiminimai yra Dievo karalystės žemėje programa ir krikščioniškojo tobulumo santrauka. Kiekvienas palaiminimas kokiu nors nauju atspalviu paryškina vieną bendrą dvasią: Dievas aukščiau už visa! 2 Mt 5,3: Vargdienio dvasią turi tas, kas Dievą brangina labiau už visas žemiškas gėrybes, žinodamas, kad pastarosios Dievo akyse yra niekis; tas, kuris nesiremia žmonių galia, o visko tikisi iš Dievo. Paprastumas, neturtas, kūdikiška dvasia yra sąlygos įeiti į Dievo karalystę žemėje ir amžinąją jo karalystę danguje. 3 Mt 5,5: Žemę – amžinąją laimę: kaip išrinktoji tauta gavo Pažadėtąją žemę, taip romieji gaus dalį Mesijo viešpatystėje. ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Mt_5 3 šaltinis Mykolo Kleopo Oginskio priesakai keturiolikmečiam sūnui Irenėjui, 1822 m. išvykstančiam mokytis į Italiją Mykolas Kleopas Oginskis (1765 – 1833) Irenėjus Kleopas Oginskis (1808 – 1863) Vaikeli mano, tu palieki tėvo namus ir nuo šio pirmojo žingsnio prasideda naujas tavo gyvenimo etapas, nuo šio momento tu gali pasakyti: „Aš pradedu gyvenimą.“ Labai atidžiai įsiklausyk į žodį „gyvenimas“ – tai ne tik gyvenimo darbas, kas yra visų gyvųjų priedermė, bet ir gyvenimo menas. Todėl reikia susimąstyti apie esminius jo tikslus ir priemones jiems pasiekti. Tegul žodžiai „galvoti“, „susimąstyti“, „įsigilinti“ nebaugina tavęs, mano brangus sūnau. Nėra tokio amžiaus, kuriam protas būtų nepavaldus. Gyvenimo mokslas yra toks, kaip ir kiti mokslai, kurių galima išmokti, tik reikia prisiversti susikaupti pačiam savyje, perprasti save, įsiklausyti į patarimus žmonių, kurie ves tave pirmaisiais savarankiško gyvenimo keliais. Štai ką aš tau patariu ir įpareigoju: 1. Visų pirma įsisąmonink pagrindinę tiesą: žmogus – ne atsitiktinumo padarinys, jis negimsta be prasmės. Už viską jis turi būti dėkingas savo Kūrėjui – Dievui. Religija – tai žmogaus pareiga, kaip dovana, kurią jam davė pats Viešpats. Be religijos žmogus yra niekas, tiktai bereikšmis skaitmuo. Pirmiausia būk krikščionimi, būk paprastu tikinčiuoju, kol tapsi tikinčiu iš įsitikinimo. Tai, ką aš čia kalbu ir toliau pasakysiu, tau kol kas nelengva suprasti, bet vėliau tu įsitikinsi, kad šiuose priesakuose yra tai, kas būtina, kad taptum laimingas. 2. Nė akimirkai nepamiršk nieko, už ką turi būti dėkingas savo pačiai pirmajai geradarei – tavo Motinai. Nieko, ką tau davė Ji – vienintelė, kuri myli tave su tokiu atsidavimu, kurio ribų tu dar negali suvokti, bet kurį tu suprasi ir patikrinsi, jei stengsies būti jo vertas. Prisiek nieko nekalbėti ir nedaryti prieš tai savęs nepaklausęs: „O mano Motina už tai pagirs, ar ne?“ Ir jeigu šio išbandymo metu tavo nuojauta atsakys: „Mano Motina už tai pagirs“, tada veik ryžtingai ir neatidėliodamas. Tačiau, jeigu Ji tau pasakys priešingai, atsisakyk to sumanymo ir išvengsi klaidingo žingsnio, abejonių graužaties. Vykdydamas šį patarimą, tu suprasi visa, ko Ji tavęs prašo.
Šį darbą sudaro 13521 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Religijos pavyzdys
- 63 psl., (13521 ž.)
- Word failas 1 MB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį pavyzdį
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
