Dokumentų valdymas Lietuvoje

Mokslininkai nėra nustatę tikslios dokumentų valdymo atsiradimo datos. Manoma, kad užuomazgos atsirado suirus pirmykštei bendruomenei. Neatsitiktinai autoriai, tyrinėjantys valdymo dokumentavimą, pradeda nuo šumerų raštų ant molinių lentelių, datuojamų 3 tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Šių pirmųjų dokumentų turinyje yra informacijos apie Šumero miesto įstatymus, komercinius sandėrius. Tai įrodo, kad jau senovėje egzistavo dokumentų rengimo ir valdymo praktika.
Viduramžiais Vakarų Europos šalys, susirašinedamos su kitomis valstybėmis, vartojo lotynų kalbą. Tautinės kalbos šiose šalyse įsigalėjo nuo reformacijos laikų.
Rytų Europoje tarptautiniams ryšiams buvo vartojama bažnytinė slavų kalba, susiformavusi iš bulgarų kalbos. Vienuoliai Kirilas ir Metodijus, gyvenę IX a., Bizantijoje vartotą graikų raidyną pritaikė slavų kalboms. Raidynu, Kirilo garbei vadinama kirilica, slaviškos tautos naudojasi iki šiol.
Senovėje lietuviai apsieidavo be rašto. Istorikai teigia, Lietuvos valstybės kanceliarija atsirado kartu su valstybe XIII amžiaus pirmojoje pusėje. Tai buvo tik kanceliarijos užuomazgos, kurias rodo atsitiktinai išlikę lietuvių korespondencijos pavyzdžiai: vieno Mindaugo ir šešių Gedimino laiškų nuorašai.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, jo urėdų ir didikų raštinėse dirbo raštininkai – pisariai ir jų padėjėjai – djakai. Tai slaviškos tradicijos raštvedžiai. Tie, kurie rašė lotyniškai, buvo vadinami sekretoriais. Vytauto kanceliarijoje dirbo raštininkai, mokantys, rusų, lotynų, vokiečių, lenkų ir totorių kalbas. Jie savo kanceliarijai ir privatiems asmenims rašydavo aktų nuorašus, parengdavo pasirašymui švarraščius. Net privačiuose raštuose iki XVI amžiaus vidurio kartais būdavo pažymima, kas juos nurašė. Didžioji dalis oficialių dokumentų buvo rengiami kanceliarine slavų kalba.
Rašomosios medžiagos buvo dvi: pergamentas ir popierius. Pergamentas – tai tam tikru būdu apdorota žalia oda; naudojama audinio staklių detalėms, pavarų diržams, muzikos instrumentams (būgnams) gaminti. Iki popieriaus paplitimo (XIII a.) ant pergamento buvo rašomi dokumentai įvairūs tekstai. Pergamentas buvo atsparus drėgmei: net medžiagai sušlapus, tekstas neišnykdavo. Popierius buvo pigesnis, bet dėl tariamo nepatvarumo ilgą laiką svarbesniems dokumentams nebuvo naudojamas. Rašoma buvo tušu, pagamintu iš sutrintų jūrų kiautų. Pranešimai, laiškai ir kiti mažesnės reikšmės raštai buvo rašomi popieriuje. Seniausi tokie Lietuvoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!