Palyginimas dviejų kultūros tekstų – B. Sruogos „Dievų miško” ir šio kūrinio motyvais pastatyto A. Puipos filmo.
Žmogaus gyvenime knyga užima tam tikrą vietą. Vieniems – tai laisvalaikio praleidimas, kitiems – žinių šaltinis, tretiems – būdas atsipalaiduoti. Dažnai kūrinio motyvais yra pastatomas filmas. Knygoje svarbus kiekvienas sakinys, žodis, todėl būtina skaityti įdėmiai, kad nepraleistume ko nors reikšmingo. O filmas gali būti tik pusiau žiūrimas ir vis tiek suprasime jo prasmę. Knygos ekranizacija gali tampti daug įdomesnė už patį kūrinį, tačiau rėtai kada nors filmas pranoksta knygą. Skaitydamas kūrinį viską pats išsivaizduoji, susikūri "savitą ekranizaciją", bet labai dažnai išvydus filmą, nusivyli. Šiuo atvėju B. Sruogos knyga yra labiau vertingesnė nei filmas. Intriguojantys autorio prisiminimų aprašymai yra įdomesni už visą filmą. Romano "Dievų miškas" ekranizacija neatskleidžia visos knygos turinio.
Rašytojo, dramaturgo Balio Sruogos knyga „Dievų miškas“ – šokiruojantis autobiografinis kūrinys apie gyvenimą Štuthofo koncentracijos lageryje Vokietijoje. Šio romano motyvais A. Puipa sukūrė filmą tokiu pačiu pavadinimu kaip romanas. Filmas, kaip ir knyga, pribloškia savo siužetu, nors pastebima daug skirtumų tarp literatūrinio kūrinio ir jame aprašytų įvykių rodymo ekrane. B. Sruoga atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas kaip įdomus romanas. Paradoksalu – filmas vadinasi „Dievų miškas“, pavadinimas siejamas su dievais – antgamtiškomis, valdingomis būtybėmis. Tokiu lageryje ir turėjo tapti žmogus – antgamtišku ir valdingu, nes tai vienintelis būdas išgyventi. Privalu pamiršti jausmus, nes juos turi tik...
Šį darbą sudaro 622 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!