Adomo Mickevičiaus kūrinių analizė

Žymiausias lenkų poetas, savo kūryboje išaukštines Lietuvą. Gimė Gardino srityje, neturtingoje bajorų šeimoje. Antrasis iš penkių sūnų. Nuo vaikystės turėjo plačią vaizduotę. Mokėsi Naugarduko mokykloje, vadovaujamoje vienuolių domininkonų. Vaidino megėjiškame teatre. Buvo uolus mokinys. 1815 m. Įstoja į Vilniaus universitetą.
Visų bendroji laimė – mūs tikslai.
Išvien visi, draugai jaunieji!..
Į rūmus ateities, į garbę šviesią.
Pakili, neramiai pulsuojanti intonacija, iškilminga retorika liudija aistringą tikėjimą jaunųjų kūrybos galia, energija. Odėje skamba ir švietėjiškas ryžtas kovoti su ydomis, tobulėti bei tobulinti visuomenę, ir romantiniai šūkiai:
Žvelk ten, kur nepasieks akis,
Laužk tai, ko nepajėgs ir protas:
Jaunyste, aras tu sparnuotas,
Ir nieks tavęs nesulaikys!
Jausmo galia. „Romantika“
Pirmo „Poezijos“ tomo baladėse žmogus susiduria su paslaptinga antgamtine būtimi, anapusybe. Programinis eilėraštis „Romantika“ sukurtas kaip draminis vaizdelis – žmonės stebi mergaitę, kuri regi ir kalbina mirusį mylimąjį, jaučia jo buvimą:
Visas išbalęs lyg sniegas,
Rankos – tarytum ledinės!
Jai artimesnis kitiems nematomas pasaulis:
Aš prabylu – jie negirdi,
Aš štai regiu – jie nemato.
Eilėraščio pabaigoje supriešinamas senio ir pasakotojo požiūris: vieno racionalistinis, švietėjiškas, grįstas protu („Dvasios – gryniausia pasaka, žmonės!“), kito romantinis, kylantis iš vaizduotės, jausmo, nuojautos. Pasakotojas tvirtina, kad jausmas svarbiau už racionaliai suvokiamą tiesą, ragina: „Žvelk širdimi tik į širdį!“ Tik širdis įžvelgia paslėptus, bet esminius būties reiškinius, pasaulio gelmę, šventumą
,,Vėlinės”
Romantinė poema rašyta visa gyvenimą. Jis atrodo tarsi nebaigtas, fragmentiškas, rašytas nenuosekliai, sudarytos keturios dalys( tačiau jos nėra parašytos išeilės), tačiau A. Mickevičius laikė geriausiu kūriniu arba kaip yra sakęs: ,,labiausiai vertu skaityti”. Tai naujos formos drama, pasižyminti realistinės ir simbolistinės kalbos jungtimi, fragmentiškumu, neišbaiktumu. Daugelio kūrinio scenų laika, vėlinių naktis. A. Mickevičių kaip romantiką domino paslaptingos lietuvių vėlinių apeigos jungiančios gyvųjų ir mirusiųjų regimąjį ir neregimąjį pasaulį.
Antroje ,,Vėlinių” dalyje vaizduojamos apeigos nuošalioje kaimo koplyčioje. Burtininkas iškviečia vėles, kurios pasakoja savo gyvenimo istorijas ir atskleidžia svarbiausius gyvenimo principus.
II ,,Vėlinių“ dalis
Kokios vėlės pasirodo?
Ką žemėje darė blogai?
Kaip kenčia?
Kokią ištarmę skelbia choras?
Du vaikeliai
Vaikeliai žemėje nedarė nieko blogo, tačiau jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!