J.Basanavičiaus analizė

• Jonas Basanavičius– lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas.
• Gimęs 1851 m. lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis. Mirė 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje ir buvo palaidotas Rasų kapinėse.
• J. Basanavičius gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Sūnui paaugus tėvai pradėjo rūpintis jo mokymu.
• Pradžioje Jonas mokėsi pas kaimo mokytoją – daraktorių, vėliau jį leido į Lukšių pradžios mokyklą. Joje pasimokęs tik pirmą pusmetį, bandė stoti į Marijampolės miesto mokyklą. Tačiau neišlaikė egzaminų ir liko dar vienus metus mokytis Lukšių pradžios mokykloje.
• 1868 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą.
• 1873 m. pabaigęs Marijampolės gimnazijos keturias klases, Jonas Basanavičius atsispyrė tėvų spaudimui toliau mokytis Seinų kunigų seminarijoje ir išvyko tęsti mokslų į Maskvą.
• Įstojo į Maskvos universiteto istorijos-filologijos fakultetą, bet jau 1874 m. rudenį, gavęs mokslo stipendiją perėjo į Medicinos fakultetą.
• 1879 m. birželio 11 d. baigė universitetą ir gavo teisę verstis gydytojo praktika.
• Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo dar studijuodamas Maskvos universitete. Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, kalbą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu.
Jono Basanavičiaus savybės
• Viena ryškiausių J. Basanvičiaus asmenybės bruožų yra nešališkumas, manoma, kad jam ir padėjo įgyvendinti daugelį įdėjų.
• Taip pat jis buvo ryžtingas, išsilavinęs, žmogus su didele patirtimi.
• Turėjo lakią vaizduotę.
• Visada galėjo pastovėti už save ir žinojo kas jam yra geriausia.
Visuomeninė ir politinė veikla
• Tapo doroviniu tautos autoritetu. Dalyvavo visose svarbiausiose akcijose, kur buvo atstovaujama lietuvių tautos interesams, ir atkuriant Lietuvos valstybingumą.
• 1905 m. su kitais parengė memorandumą dėl Lietuvos autonomijos Buvo Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorius, vienas organizatorių ir pirmininkų. Per seimą derino konservatyvių ir radikalių politikų pozicijas, jo pastangomis buvo priimti nutarimai dėl Lietuvos autonomijos etnografinėse ribose ir lietuvių kalbos teisių Vilniaus vyskupijos bažnyčiose. J. Basanavičiaus iniciatyva 1905 m. įkurta Tautiškoji lietuvių demokratų partija.
• 1906 Kaune suorganizavo partijos kuopą, koordinavusią lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!