Antikos laikais, žmonės dažnai prašydavo dievų pagalbos kasdienėms užduotims atlikti su viena sąlyga, jog jie turėdavo garbinti ir neišduoti dievų, nes kitaip jų laukdavo nemalonios pasekmės. Taip pat, pasekmių sulaukdavo ir dievai, kurie niekada nepasimokydavo ir sudarydavo artimus santykius su mirtingaisiais. Taigi, žmonių ir dievų santykis turėjo būti tiktai garbinimas ir pagalba.
Mirtingieji privalėjo neįžeidinėti bei garbinti dievus, kadangi jie buvo viršesni, taip pat padėdavo žmonėms, kai jie prašydavo nemirtingųjų pagalbos. Todėl žmonės, kurie nusižengdavo prieš šią dievų tvarką ar nepriimdavo jų dovanų, būdavo negailestingai baudžiami. Pavyzdžiui, graikų mite „Narcizas“ išdidus upių dievo Kefiso ir nimfos Liriopės sūnus atstūmė gražiąją nimfą Echonę, taip nepriimdamas jos meilės. Apie tai išgirdusi grožio ir meilės deivė Afroditė smarkiai įniršo, jog Narcizas negerbė jos dovanų ir nubaudė jį taip, kai išdidusis pamatęs savąjį atvaizdą negalėtų atitraukti savų akių nuo jo nei minutei ir po kažkiek laiko, nevalgęs, nemiegojęs, numirtų.
Kitas pavyzdys būtų graikų mitas „Sizifas“, kuriame yra pasakojama apie pasipūtusį Korinto karalių, mėgstantį girtis draugams apie savo draugyste su dievais. Sizifas buvo dievų numylėtinis, todėl dažnai keliaudavo į Olimpą puotauti su nemirtingaisiais. Ten gaudavo ambrozijos ir nektaro, kuris teikdavo karaliui jėgų ir saugodavo jį nuo senatvės. Bet vieną kartą, šis pasipūtėlis iškėlė puotą su mirtingaisiais, joje išpasakojantis svarbiausias dievų paslaptis. Dievai apie tai sužinoję, prarado visą kantrybę. Sizifas už šią padarytą žalą turėjo galva atmokėti, bet išdidusis karalius dar nebuvo pasiruošęs mirti, tad liepė savo žmonai jo nelaidoti. Požemio karalystėje, gudriojo Sizifo aimanas dėl negailestingos žmonos elgesio išgirdo Hadas su Persefone. Pagailo jiems seno numylėtinio ir leido jam grįžti atgal į žemę kartu su Tanatu , kad ten įtikintų savo žmoną jį palaidoti. Sizifui grįžus atgal, jis užrakino mirties dievaitį Tanatą ir toliau ėjo puotauti. Hadui pastebėjus, jog Sizifas dar negrįžęs, mirties dievas liepė Hermiui surasti karalių. Dzeuso pasiuntiniui jį radus, Sizifas prisipažino, išlaisvino Tanatą ir...
Šį darbą sudaro 687 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!