Dievų ir žmonių santykiai graikų mituose

Dievų ir žmonių santykiai graikų mituose

Senovės graikų mituose yra išaukštinami dievai, kuriems viskas ir visada paklūsta. O ypač žmonės yra tie menki žemės kūriniai, kurie per savo trumpą gyvenimą neprilygsta jų didybei. Tai žmonės visada jautė. Jie suprato, kad yra didelė jėga, kuri valdo pasaulį ir siekė aiškintis, kaip nuo tų dievų gali priklausyti jų žemiškas gyvenimas.

Galingiausias ir viršiausias Olimpo kalno dievas Dzeusas buvo grėsmingas ne tik žmonių giminei, bet ir titanams, dievybėms, deivėms. Šie irgi turėjo jo valios ir norų klausyti, jam neprieštarauti. Tas, kuris sugalvodavo pasakyti kažką prieš vyriausiąjį dievą, būdavo baudžiamas. Tai žinojo ir dievai, ir žmonės. Jie ypač baimindavosi Dzeuso pykčio. Apskritai nuo visų dievų malonės priklausydavo daug dalykų. Pavyzdžiui, karo deivė Atėnė, nors ir buvo ne pati svarbiausia, bet padėdavo tiems kariams, kurie ją garbino. Ji buvo išmintinga ir protingais patarimais, kaip rašoma mituose, pasakydavo kariaujantiems vyrams, kada geriau pulti priešą, o kada to nedaryti. O štai Hefaistas, kuris buvo ugnies dievas, globojo kalvius, galėdavo pamokyti žmones, kaip nusikalti ginklų. Nes jokio karo nelaimėsi, jeigu nebūsi paaukojęs ir pagarbinęs Hefaisto, tada ginklai būdavo net per menki. Kare, kovose, mūšiuose- visada reikėdavo gerų ginklų ir šio dievo užtarimo. Taigi senais laikais kovojantiems žmonėms atrodė, kad jeigu jie garbins Atėnę, Hefaistą ir visada mokės nusilenkti Dzeuso galybei, jiems aukos aukas, tai tikrai gyventi bus geriau, mažiau bus aukų.

Tačiau ne tik kovos rūpėjo senovės žmonėms. Visada be materialių dalykų yra svarbūs ir dvasiniai. Tad vienas iš tokių drąsuolių, kuris visgi, priklausydamas dievų pasauliui, paprieštaravo Dzeusui, buvo Prometėjas. Šis titanas buvo tikras maištingas. Jis nusprendė padėti žmonių giminei. Tada Dzeusas nenorėjo, kad šventa ugnis iš Olimpo kalno pasiektų žemę, nes tai buvo jo ugnis. O štai Prometėjas ryžtasi padėti žmonėms, paima ugnį ir duoda žemėje žmonėms. Tos ugnies reikėjo, nes ji davė ne tik šilumos. Ugnis reiškė, kad žmonės irgi galės išmokti amatų, meno, galės dvasiškai keistis. Jie nebus tik urviniai žmonės. Ugnis davė galimybę plėstis žmonių giminei, gerinti savo gyvenimą, pradėti kurti. O Dzeusui atrodė, kad galingas kūrėjas gali būti tik jis vienas. Tad už ugnies paėmimą jis Prometėją nubaudė. Bet titano Prometėjo mirtis nebuvo veltui. Juk jis mylėjo žmones ir iš tos meilės padovanojo ugnį, pasipriešino Dzeusui ir suteikė viltį gyventi kitaip. Jeigu ne jo maištas, tai žmonės būtų pasmerkti gyventi tamsoje, skurde, niekada netobulėtų. Vadinasi, dievo Dzeuso galybė dėl Prometėjo gerumo buvo palaužta ir žmonės galėjo keistis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!